Po premjero Gintauto Palucko paaiškinimų Seime dėl su jo verslu susijusios lengvatinės paskolos, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistas Šarūnas Černiauskas sako, kad Vyriausybės vadovo atsakymai neišsklaidė abejonių. Verslų sąsajos, sprendimai dėl paskolos ir įtarimai dėl galimų intereso konfliktų lieka neatsakyti, o situaciją toliau tiria tiek žurnalistai, tiek valstybinės institucijos.
Opozicinė frakcijos nėra patenkintos atsakymais
Tiriamosios žurnalistikos „Siena“ žurnalistas Š. Černiauskas sako, kad premjeras, aiškinantis Seimo kolegoms, pasirinko savo įprastą poziciją – „nesureikšminti“.
„Jeigu įsiklausysi į tuos atsakymus, tai kai tik yra aštresnis klausimas – „visus atsakymus pateiks institucijos, įmonių vadovai“. Bet kas, tik ne premjeras. Ir mes tų atsakymų daugelio negavom“, – sako žurnalistas.
Anot jo, situacija yra rimta, tad yra apmaudu klausyti tų pačių pareiškimų, kad įmonės, kurios veikia tam pačiam sektoriuje, gamina panašią produkciją, naudoja viena kitos komponentus, nuomojasi viena iš kitos patalpas, ir yra valdomos tų pačių dviejų asmenų, yra nesusijusios.
Š. Černiauskas sako, kad klausimų vis dar yra daug, o ir Seimo opozicinės frakcijos nėra patenkintos iki šiol gautais atsakymais.
„Aiškumo šitoj istorijoj po šiandienos premjero 22 minučių Seime nelabai padaugėjo“, – priduria žurnalistas.
Premjeras, atsakydamas į klausimus, sakė, kad jam iš dalies priklausančios abi įmonės gamina skirtingą produkciją, priešingai nei teigiama Š. Černiausko atliktame tyrime.
„Mūsų tyrime teigiama, kad įmonės užsiima gimininga veikla, – aiškina Š. Černiauskas. – Tai yra deklaruota ta pati baterijų sritis. Toliau yra specifikos apie skirtingas įtampas ir t. t. Bet ką premjeras šiandien pats paminėjo, kad tos naujosios įmonės UAB „Garnis“ produkcijoje yra jo senojo verslo UAB „Emus“ gaminami komponentai. Tai yra dar vienas įmonių ryšys.“
Anot Š. Černiausko, premjero įmonė lengvatinės paskolos gauti neturėjo, o ir paskolą suteikusi ILTE yra pasakiusi, kad valdymo struktūrai esant kiek kitokiai, paskola naujajam premjero verslui suteikta nebūtų.
„Mes turim situaciją, kai premjero naujas verslas gauna lengvatinę paskolą iš startuoliams ir jauniems verslams skirtos programos. Kai tuo tarpu, senas verslas, penkioliktus metus veikiantis, niekaip negalėtų į tuos pinigus pretenduoti. Ir ILTE, valstybinis bankas, kuris tą paskolą suteikė, yra labai aiškiai pasakęs, kad jeigu įmonių valdymo struktūra būtų kitokia, ir jos tiesiogiai viena kitai priklausytų, tai net nebūtų kalbos apie paskolos suteikimą“, – sako Š. Černiauskas.
Prašė patikrinti kreipimosi terminus
Premjero G. Palucko buvo prašoma patikrinti kreipimosi į ILTE terminus. Kiek anksčiau jis minėjo, kad dėl paskolos buvo kreiptasi pernai vasarą, kuomet jis apie premjero kėdę net negalvojo.
„Paaiškėjo, kad tai įvyko lapkritį, kai visa Lietuva jau žinojo, kad G. Paluckas bus premjeras. O tolesni sprendimai priimti jam jau einant premjero pareigas. Dėl greičių galima diskutuoti, turim ir iš verslo aplinkos atsiliepimų, kad kažkaip kitiems ne taip greitai, ne taip sklandžiai viskas sekėsi. Galbūt labai puikią paraišką premjero įmonė parengė“, – sako pašnekovas.
Anot jo, viešojoje erdvėje verslininkai kalbėjo apie tai, kad paskolos suteikimo procesas trunka ir pusmetį, ir metus. Šiuo atveju paskola suteikta buvo per mėnesį.
„Bet čia esminis dalykas yra tai, kaip jis elgiasi, – pažymi Š. Černiauskas. – Jo sprendimai. Jis visų pirma, žinodamas apie paskolos suteikimą, pasirašo sprendimą dėl įstatyminio kapitalo didinimo, ir po to, žinodamas, kad jo verslas gauna lengvatinę paskolą iš ILTE, ir komentuoja ILTE veiklą, ir priiminėja su ILTE susijusius sprendimus. Kas turi tikrai nemažai interesų konflikto indikacijų.“
Kaip teigia Š. Černiauskas, tyrimas jau taip įsibėgėjo, jog tęsiasi savaime jau beveik savaitę, nes išlenda vis naujų faktų, pasirodo naujų pasisakymų. Taip pat pašnekovas atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių aspektų, pasirodžiusį jau po tyrimo paviešinimo – Andriaus Tapino gautus susirašinėjimus.
„Juose yra matoma, kad yra užsakomos prekės senajam premjero verslui, užsakinėja UAB „Emus“ vadybininkas. Ir staiga, finalinėje stadijoje įsikiša UAB „Garnis“, naujosios įmonės vadovas, kuris, visų pirmą, visą laiką sėdėjo tam susirašinėjime, velnias žino, kodėl, visų antra, sako, perrašykit sąskaitą mums, nes mes apmokėsim iš ILTE pinigų. Tai yra labai blogai“, – pažymi Š. Černiauskas.
Prezidentas komentuoja santūriai
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis po premjero pasiaiškinimo teigė, kad pinigų panaudojimo ne pagal paskirtį nėra. Tačiau Š. Černiauskas sako, kad šis klausimas vis dar yra labai atviras, o pirmiausia turbūt sulauksim ILTE, kuri atlieka vidinį patikrinimą, pozicijos.
Kaip teigia Š. Černiauskas, tolesnė situacijos eiga priklausys nuo politinės valios, politinių sprendimų ir, pirmiausia, nuo prezidentūros laikysenos.
„Kol kas mes matom, kad prezidentas komentuoja gana santūriai šią situaciją, pernelyg netrepsi kojele, paprastai tariant, bet jeigu tas treptelėjimas įvyks, mes galim pamatyt visišką politinį žemės drebėjimą. Bet prezidentas, kaip suprantu, nusiteikęs laukti, nežinau, ar jis aštriau pasisakys po ILTE vertinimo, ar lauks Vyriausiosios tarnybos etikos komisijos“, – svarsto žurnalistas.
Premjeras ir pats, paragintas prezidentūros, kreipėsi į etikos sargus. Šia istorija taip pat domisi ir STT.
„Institucijoms darbo daug daugiau negu tikėjomės, – sako Š. Černiauskas. – Bet vėlgi, jeigu būtų aiškūs atsakymai, ir jeigu nebūtų sakoma, kad žinokit, akivaizdžiai susiję dalykai nėra susiję, tai gal turėtume kitokį politinį klimatą šiuo metu.“
UAB „Garnis“ vadovas kiek anksčiau LRT TELEVIZIJAI sakė, kad paskola nėra tokia ir lengvatinė, nes palūkanos siekia daugiau nei 5 proc., o iš komercinių bankų galima sulaukti ir geresnių sąlygų.
„Žmonės iš verslo aplinkos atkreipė dėmesį, kad 5 proc. atrodo visai rimta, kai tai yra standartinė verslo paskola. Bet čia eina kalba apie rizikingą veiklos vykdymą. Nauja produkcijos linija ir t. t., kur komerciniai bankai žiūri gana kreivai. Ir, kažin, ar tu iš komercinio banko gautum 5 proc. palūkanas tokiam dalykui“, – sako Š. Černiauskas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
