„Demokratijos Europoje patiria labai rimtų išbandymų“, – sako premjeras Gintautas Paluckas, komentuodamas informaciją apie užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondą („Pravfondą“), kuris skiria paramą aktyvistams Lietuvoje, skleidžiantiems Kremliaus propagandą.
– Premjere, praėjusi savaitė balsavimo požiūriu buvo sudėtinga, ypač dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Tik iš antro karto pavyko pateikti įstatymo projektą ir tai rodo, kad koalicijos dydis iš tikrųjų ne tiek daug ir lemia, kad daug lemia tvarka, kuri turi būti kaip bažnyčioje. O abu koalicijos partneriai vis tik sako, kad rado atpirkimo ožį – poną finansų ministrą Rimantą Šadžių. Jie jį kaltina dėl blogos komunikacijos. Kaip jūs įžvelgiate? Kokios buvo vis tik problemos čia?
– Svarbiausia, kad tų balsų nestokotume, o kas kraštinis, tai, be jokios abejonės, pirmiausia reformą pateikiantis ministras, o toliau jau yra ministras pirmininkas, Vyriausybė ir koalicija. Tai šiuo atveju galbūt ne tiek yra svarbu, kas, sakykime, padarė vieną ar kitą komunikacinę klaidą. Nes kiek aš mačiau iš viešosios erdvės, daugiausia apie mokesčius komunikavau aš, matyt, taip ir reikėtų tai daryti. Antras, dvigubai mažiau, matyt, komunikavo finansų ministras. Na, o kiti stengėsi šios temos apskritai neliesti, nes mokesčiai nėra maloni ar populiari tema.
Tačiau aš esu įsitikinęs, jog šių mokestinių korekcijų mums reikia dėl aibės priežasčių, pirmiausia dėl gynybos finansavimo, dėl augančio, sakykime, viešųjų paslaugų poreikio ir panašiai. Tai yra visiems žinoma. Na, ir tas sprendimas dėl mokesčių korekcijų yra subalansuotas taip, kad paliestų kuo mažiau ekonomiškai silpnų visuomenės grupių. Tai tie asmenys, kurių mėnesinės pajamos yra mažesnės nei 4200 eurų, apskritai jokios mokestinės naštos praktiškai nepajus. Lygiai taip pat ir individualia veikla užsiimantiems, kurių pajamos, ne įplaukos, priminsiu, o pajamos, atskaičiavus yra mažesnes nei 3500 per mėnesį, tas reguliavimas nieko nekeičia. Todėl manau, jog gerai, kad tas balsavimas baigėsi taip, kaip baigėsi. O priežastys, dėl ko žmonės prie mokesčių apskritai nėra linkę kišti rankų, yra akivaizdžios – todėl, kad tai nėra populiaru visuomenėje, nes visuomenė visų šitų valstybės poreikių tiesiogiai nemato ir juos gali pajusti tiktai kitais metais, gaudama papildomas pajamas į biudžetą per viešąsias paslaugas.
– O jūs nemanote, kad ta netvarka koalicijoje atsirado po to, kai socialdemokratai išgelbėjo Arūną Dudėną ir tuomet demokratai konstatavo koalicijos sutarties sulaužymą ir pasakė, kad jie nebūtinai yra įpareigoti balsuoti už mokestinius pasiūlymus. Ir tuomet atsivėrė Pandoros skrynia.
– Na, aš tikrai dėkingas visiems koalicijos partneriams: tiek demokratams, tiek „Nemuno aušrai“ ir ypač vienmandatininkams, kuriems tikrai tenka sutikti daug žmonių priekaištų. Nepaisant to, jog kai kada siūlomi sprendimai yra labai toli nuo to, apie ką yra diskutuojama socialiniuose tinkluose. Na, ir tikrai, kad koalicija nelaiko kažkokių asmeniškumų ar nuoskaudų dėl vienos ar kitos nedidelės klaidos. Tai savo klaidą mes esame tikrai pripažinę, bet tai neturi įtakos tolimesniems mūsų koalicinėje sutartyje ir Vyriausybės programoje įtvirtintiems siekiams. Už tai koalicijos partneriams aš tikrai esu labai dėkingas.
– O jūs esate tikras, kad koalicijos partneris „Nemuno aušra“ balsuos, palaikys tuos mokestinius pakeitimus, ypač nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, nes jau matosi, kad visuomenės dalis, kuri balsavo už „Nemuno aušrą“, yra labai nepatenkinta. Ir iš tikrųjų šis koalicijos partneris patiria beprotišką kritiką, kad melavo rinkimų kampanijos metu ir panašiai. Tai gali būti visokių perturbacijų?
– Tai ir yra tikrasis valstybinis mąstymas peržengti savo siaurus partinius interesus. Kaip ir minėjau, efektą, tą fiskalinį efektą, mes pamatysime tik po metų. Ir nepaisant to, jog šiandien, sakyčiau, yra internetuose, ypač socialiniuose tinkluose, na, užkurta pramanų, melų ir dezinformacijos industrija, ir aš tai sakau atsakingai, nes tie žmonės, kurie organizuoja melų skleidimą, iš to tiesiog uždirba, iš tos dėmesio ekonomikos. Atsilaikyti prieš tokį spaudimą tikrai reikia labai stiprių valios pastangų.
Tačiau aš taip pat nesuprantu kai kurių mūsų tų pačių socialinių tinklų „įtakotukų“, influencerių, kurie kritikavo „Nemuno aušrą“ dėl valstybinio mąstymo stokos, ir šiandien, kai jie iš tikrųjų priima tą emocinį krūvį ir kritiką, elgiasi valstybiškai, jie vėl juos kritikuoja dėl to, kad jie tai daro. Šiuo atveju, man atrodo, šiek tiek prasilenkia tas tikrai racionalus ir blaivus požiūris. Bet lygiai taip pat su tuo psichologiniu spaudimu susiduria ir demokratai. Taip kad aš tikrai dėkingas visai koalicijai už tai, kad daro tai, ko šiandien reikia valstybei. O žmonės, kurie šiandien yra įbauginti ir išgąsdinti nebūtų dalykų, tokių dalykų tikrai, kuriais jie yra gąsdinami, tiesiog nepajus. Ir laikas tai parodys.
– Pereikime prie švietimo dalies. Penktadienį Nacionalinė švietimo agentūra iš tikrųjų padarė tokią klaidelę. Galima sakyti, jie daug laiko per įvairius mokymus komunikavo, kad bus vienokia lietuvių kalbos ir literatūros egzamino viena iš užduočių. Paskui penktadienį pakeitė savo nuomonę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo, kad tikrai čia nėra gerai, reikia kalbėtis su Švietimo agentūra. Bet šitą situaciją iš principo buvo galima prognozuoti, nes švietimo agentūra apskritai neturi geros reputacijos, net ir prie buvusios valdžios neturėjo. Natūralu manyti, kad ir dabar ne per daug pasikeitė. Tai vis tik kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėjo pažingsniui ir netikrino visko taip smulkiai?
– Na, jeigu jau reikia įstaigas, institucijas, pavaldžias ministerijai, kuri, priminsiu, formuoja politiką, o ją įgyvendina per įstaigas, institucijas, tai jeigu jau reikia pažingsniui eiti ir kontroliuoti netgi kiekvieną mokomąją medžiagą, ruošiamą mokyklos egzaminams, tai, žinokit, jau kažkas yra blogai su pačia įstaiga ar su jos instituciniais gebėjimais ir su, matyt, jos vadovu. Aš kalbėjau su ministre apie situaciją. Ji yra gerokai painesnė, nes pasirodo, jog tuos mokymus gali organizuoti ir privatūs lektoriai, kurie niekaip nelicencijuojami. Jie jokios atsakomybės, kaip žmonės sako, neneša už pateikiamos informacijos tikslumą.
Na, ir tikrai buvo padaryta klaidų, Bet, mano įsitikinimu, ministrė rado mažiausiai nuostolio ir žalos nešančią išeitį iš šios situacijos. Taip, kaip dabar bus bandomajame egzamine, lygiai taip pat bus ir tikrajame egzamine – nebebus keičiamos tvarkos. Jeigu jau padarėm klaidelę, ta klaida nėra kritinė. Tie, kurie ruošėsi pagal aprašą, bus dar stipresni, dar labiau pasiruošę, todėl jie tikrai nenukentės, ir šią situaciją išsprendė tokiu būdu. Na, o dėl institucinių įstaigos gebėjimų, be abejo, ministrė atliks savo darbą.
– Dėl mokslo metų trumpinimo. Ar čia iš tikrųjų labai gera mintis? Nes šiaip paprastai gi kuo daugiau mokaisi, jeigu iš tikrųjų mokaisi, o nebimbinėji, tai tikrai tuo daugiau ir išmoksti. Tai vis tik ar čia tokia labiau apgaulė, kad suteikime laisvę ir susirinkime populiarumą, ar vis tik manote, kad kažkuo tai prisidės prie gėrio mokiniams ir jų tėvams?
– Čia yra kritinis, matyt, momentas. Jeigu iš tiesų mokaisi arba iš tiesų ugdymo procesas yra organizuojamas. Tie tėvai, kas turi vaikų, žino, kad birželio mėnesį, kai pradedami organizuoti brandos egzaminai ir kiti dalykai, tų klasių, kurios tų brandos egzaminų neturi, ugdymo procesas yra labai išbarstytas, išmėtytas. Dažniausiai ugdymas vyksta stadione, parke ar kitose neformaliose erdvėse. Tai jau nėra klasikinis ugdymas ir šiuo atveju iš tikrųjų reikėtų kelioms ministerijoms spręsti, kaip užtikrinti jau vasaros neformalųjį popamokinį vaikų ugdymą arba užimtumą, vasaros atostogų užimtumą. Tuo tarpu mokytojai jau nebeturėtų imituoti ugdymo proceso. Gilesnė problema yra praleidžiamos pamokos, mokyklos lankomumas. Jeigu iš tikrųjų vaikai lankytų pamokas taip, kaip yra numatyta ugdymo grafikuose, o tėvai, kaip sakoma, ne praplėstų savo pageidavimų, atostogų terminų, keliaudami į šiltus kraštus, tai galbūt apskritai nekiltų diskusija apie tai, ar reikia dar tą savaitę mokytis, ar ne. Ugdymo procesas birželio tą savaitę nebevyksta, todėl yra priimtas sprendimas, jog nereikia jo imituoti.
– LRT tyrimas neseniai atskleidė, kad nemažai veikėjų Lietuvoje gauna pinigų iš Rusijos, tiksliau, iš Rusijos užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo. Žurnalistai tai sužinojo, aprašė ir ištransliavo. Tačiau neatrodo, kad tie veikėjai susidurtų su kažkokiomis teisinėmis kliūtimis, kad būtų pradėti dėl to ikiteisminiai tyrimai, kad jie turėtų dėl to problemų. Ar jūs vis tik nematote šiuo atveju disonanso? Nes pinigų ėmimas iš priešiškos valstybės jau yra ganėtinas požymis teigti, kad tie žmonės veikia ne Lietuvos naudai.
– Pirmiausia, aš tikrai džiaugiuosi mūsų visuomenės atsparumu tokių agentūrų tinklo kūrimui. Tai tokią taktiką užsienio specialiosios tarnybos taiko ne vienoje šalyje ir tikrai demokratijos Europoje patiria labai rimtų išbandymų. Tačiau teisėsaugos institucijų ratai sukasi lėtai, bet užtikrintai. Todėl aš esu tikras, jog greitu laiku mes sulauksime ir tam tikrų naujienų būtent dėl šių faktų, kuriuos, na, konstatavo kiek anksčiau jau teisėsaugos institucijos ir kai kurios nacionalinio saugumo institucijos, tačiau tik dabar jos išplaukė, tie faktai, į viešumą. Tai yra absoliučiai nepriimtina veikla ir ji peržengia elementarios, kitokios nuomonės turėjimo veiklą. Iš priešiškų valstybių institucijų imti pinigus ir už tuos pinigus organizuoti agentūros tinklą jau yra neteisėtos įtakos darymas, mėginimas formuoti penktąją koloną, kurios, ačiū Dievui, rimtos tikrai Lietuvoje nėra ir mūsų visuomenė dėl to yra atspari. Tačiau nereikia tų išmėginimų ar tų testų mūsų visuomenei plėsti per nebaudžiamumą atliekant tokius veiksmus.
– Tai jūs manote, kad penktosios kolonos tokios kaip ir nėra, nes jūs apskritai minėjote, kad to termino nereikėtų vartoti.
– Aš gilinuosi į tą informaciją, kurią pateikia mūsų institucijos, ir sakau atsakingai, išskyrus pavienius asmenis, kurie užsiima tokio pobūdžio veikla. Penktosios kolonos Lietuvoje nėra, tačiau, kad ji neatsirastų, institucijos taip pat turi padaryti savo darbą. Aš džiaugiuosi, jog tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek kitos tarnybos jūsų minėtą informaciją turėjo ir turi jau kiek anksčiau. Ir kaip ir minėjau, reikia šiek tiek luktelėti ir teisiniai veiksmai, ir vertinimas taip pat bus.
– Ir pabaigoje norėjau klausti dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kad „Nemuno aušra“, jūsų koalicijos partnerė, pažeidė rinkimų įstatymus, tik nešiurkščiai. Jūsų Socialdemokratų partijos atstovas Justas Pankauskas iš tikrųjų buvo tas iniciatorius, kuris pasiekė, kad tai nebūtų kaip šiurkštus rinkimų įstatymų pažeidimas. Ir priminsiu, kad tai buvo nedeklaruota trijų juridinių asmenų nepiniginė parama, kuri yra įrodyta faktais. Ir jeigu „Nemuno aušra“ būtų gavusi šitokią nuobaudą, ji būtų praradusi galbūt teisę į valstybės biudžeto dotaciją. Iš principo jūsų atstovas ir kiti atstovai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje išgelbėjo „Nemuno aušrą“. Ar jums atrodo, kad tai tinkama, kai nedeklaruojamos juridinių asmenų paramos, rinkimų įstatymai yra pažeidžiami?
– Aš manau, kad tai nėra priimtina, bet už tai yra numatyta bausmė arba sankcija. Ir ginčas, ar tai yra šiurkštu, ar ne šiurkštu, yra nuolatinis, nes kažkada mūsų partija buvo pripažinta šiurkščiai pažeidusi rinkimus ir nukentėjo labai stipriai negavusi dalinės dotacijos. Tačiau čia svarbiausia yra, matyt, teisingumas, t. y. kaip yra reguliuojami rinkimai ir koks pažeidimas užtraukia kokią atsakomybę. Galų gale, visa Vyriausioji rinkimų komisija sprendė dėl šito, o ne vienas asmuo. Todėl tikiu, jog šiuo atveju yra įvykdytas teisingumas, už pažeidimą paskirta bausmė, tačiau galbūt ji nėra tokia, kokios kai kas tikėtųsi.
– Tai iš principo vėl išgelbėjote „Nemuno aušrą“.
– Tai nėra kažkokia gelbėjimo akcija. Kartais, jeigu mes nesutinkame su vienu ar kitu sprendimu, manome, kad tai yra neteisinga, bet kas yra teisinga, kas ne, galų gale sprendžia tos institucijos, kurios įpareigotos. Jeigu kažkas nepatenkintas sprendimu, eina ir skundžiasi į teismą. Tai tie, kas yra nepatenkinti sprendimu, turi teisę tai padaryti.
– Labai jums dėkoju.
