Joniškyje kilo sumaištis dėl Vilkiaušio miške Holokausto aukoms atminti pastatytos skulptūrinės kompozicijos „Atmintis“. Žydų bendruomenė reikalauja šį kūrinį pašalinti, nes jis įrengtas nepaisant jų religinių kanonų, draudžiančių kasinėti kapinių teritorijoje.
Joniškio valdžia neįžvelgia nieko blogo – meras Gediminas Čepulis sako, kad padarytas geras darbas.
Tačiau tiek Lietuvos žydų (litvakų), tiek Šiaulių apskrities žydų bendruomenės sutartinai ragina paminklą nugriauti, nes jis pažeidžia konfesinius kanonus, draudžiančius judinti amžinojo poilsio vietą.
Paveldosaugininkai pripažįsta, kad problema yra, nes memorialas šioje paveldo teritorijoje pastatytas be leidimų ir suderinimų.
Įrengė antrą paminklą
Vilkiaušio miške esantis memorialas primena tragediją. 1941 metų rugpjūtį naciai budeliai su talkininkais sunaikino visą vietos žydų bendruomenę – čia suvarė ir išžudė per 500 žydų.
Masinė kapavietė jau buvo įamžinta masyviu paminkliniu akmeniu ir informacine lenta. Tačiau Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus iniciatyva nuspręsta čia pastatyti dar ir skulptūrinę kompoziciją „Atmintis“.
25 betoninių blokų su ant jų viršaus išdėliotais įvairiais bronziniais daiktais kompoziciją sukūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas. Pernai rudenį kūrinys atgabentas į Vilkiaušio mišką, o šių metų vasarį surengtas jo pristatymas.
Joniškio muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė apie šį skandalą sukėlusį projektą su LRT žurnalistais kalbėti atsisakė. Atsiųstame rašte ji pažadėjo išsakyti savo poziciją, bet to nepadarė.
Muziejaus planams nepritarė
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atstovai į renginį net nevažiavo. Bendruomenės pirmininkė Rašella Galinienė sako, kad idėjai statyti šią meninę kompoziciją priešintasi nuo pat pradžių.
„Žydų bendruomenė buvo prieš nuo pat pradžių. Mūsų amžiną atilsį pirmininkas Sania Kerbelis buvo pirmame pasitarime su Joniškio muziejaus direktore, ir jis buvo prieš, nes pagal žydų kanonus negalima žydų kapinėse nieko daryti – nei kasinėti, nei krapštinėti“, – sako R. Galinienė.
Ji pažymėjo, kad ši Holokausto vieta jau buvo įamžinta paminklu, todėl antro statyti nebuvo nė menkiausio poreikio.
Pasak Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkės, planams statyti šį memorialą nepritarė ir kartu su S. Kerbeliu vykęs rabinas.
R. Galinienė pasibaisėtinu pavadino sprendimą masinę kapavietę apjuosti betoninių trinkelių taku – taip tarsi įteisintas vaikščiojimas ant aukų amžinojo poilsio vietos.
Meras: projektas vykęs ir prasmingas
Joniškio meras G. Čepulis linkęs ginti pavaldinės iniciatyvą. Meras sako, kad šiam memorialui Lietuvos kultūros taryba skyrė 22 tūkstančius eurų, o savivaldybė pridėjo 5 tūkstančius eurų masinę kapavietę apjuosusiam betoninių trinkelių takui.
Mero manymu, atminties vieta įamžinta prasmingai: „Mano akimis, tai tikrai labai vykęs yra (projektas). Prasmingai įamžintas, įamžinta vieta ir švietėjiška. Dabar daug Joniškio moksleivių, gal ir iš visos Lietuvos atvažiuoja žiūrėti.“
Joniškio savivaldybės vadovas pripažįsta, kad aistros nemalonios, bet mano, kad nieko blogo čia nepadaryta: „Na, aš tai nematau čia nieko blogo, kad ten 10–15 centimetrų yra pajudinta. Nes prieš tai, kai praėjo audra Joniškio zonoje, tai ten virto medžiai, ten po pusę metro šakos iškabino tą gruntą, ir buvo viskas paskui sutvarkoma. Tai netikiu, kad su memorialu būtumėm kažką pažeidę.“
Leidimo ir pritarimo net neprašė
Tačiau problemą dėl memorialo Holokausto aukoms įžvelgia ir paveldosaugininkai. Ši masinė kapavietė yra paveldo objektas, todėl buvo būtinas ne tik paveldosaugininkų leidimas, bet derinimas su žydų bendruomene.
Šiaulių kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Kornelija Stonienė sako, kad tokio leidimo nebuvo: „Kadangi darbai buvo vykdomi kultūros vertybės Joniškio žydų žudynių vietoje ir kapo teritorijoje, tai jie turėjo pagal teisės aktus kreiptis, tačiau vykdytojas ir organizatorius darbų tų neatliko.“
K. Stonienė pripažįsta, kad didžiausia problema yra žydų tradicijų nepaisymas: „Taip, pagal žydų religines dogmas jie labai jautriai reaguoja į žemės judinimo darbus. Tai priekaištai didžiausi ir yra iš tikrųjų todėl, kad buvo neatsižvelgta galbūt į kai kurias žydų teiktas pastabas ar nuomones, kad buvo žemės darbai atlikti.“
Vieningo sprendimo neturi
Paveldosaugininkai dar nėra užbaigę savo tyrimo, tad jų galutinis sprendimas nėra aiškus.
Pasak K. Stonienės, išeitys gali būti kelios – nebedaryti nieko, demontuoti naująjį memorialą ar pradėti administracinę teiseną.
Šios išeitys žinomos ir Joniškio merui G. Čepuliui. Tiesa, meras tikisi, kad memorialo griauti neteks: „O dėl įvykusio dabar to triukšmo tai su žydų bendruomene tikrai bandysime ieškoti kompromiso, kad visko gal negriauti, gal kažką ištaisyti, kažką pagal jų pastabas.“
Tuo tarpu Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkė R. Galinienė mato tik vieną išeitį ir į kompromisus leistis neketina: „Atstatyti taip, kaip buvo. Čia būtų teisingiausia, nes būtų pamoka kitam kartui, nes jeigu kiekvieną kartą kažkas užsimanys pakrapštyti žydų kapines, jei susimokės menką baudą, tai toliau kasinės, nes žudynių vietų Lietuvoj daug.“
Ragina mažinti padarytą žalą
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė po konsultacijų su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu atsiuntė raštą Joniškio rajono savivaldybei, Joniškio istorijos ir kultūros muziejui, paveldosaugininkams.
Rašte pažymima, kad siekis – sumažinti šiai vietai ir žydų tradicijoms jau padarytą žalą. Reikalaujama demontuoti meninę kompoziciją pakartotinai nejudinant žemės, o atsakingos institucijos paragintos įvertinti situaciją.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkė R. Galinienė sakė, kad savo poziciją jie pasiryžę ginti ir teisme.
