Lietuvos Seimas pareiškė nepripažinsiantis užgrobtų Ukrainos žemių Rusijai.
Tai sakoma ketvirtadienį parlamento priimtoje rezoliucijoje. Už ją balsavo 118 Seimo narių, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
„Jokie Rusijos Federacijos įvykdyti ir toliau vykdomi Ukrainos teritorijos užgrobimai Lietuvos Respublikos Seimo nebus pripažįstami nei de jure, nei de facto“, – teigiama joje.
Dokumente konstatuojama, kad Ukraina yra suvereni ir nepriklausoma Europos valstybė, turinti teisę gintis ir kartu savarankiškai spręsti savo vidaus, užsienio bei saugumo politikos klausimus, o jos sienos – tos, kurias 1991 metais pripažino tarptautinė bendruomenė.
„Šiandien labai svarbu ne tik sustabdyti šį nepateisinamą karą, užtikrinti ilgalaikę taiką, bet ir atstatyti teritorinį Ukrainos vientisumą“, – pateikdamas rezoliucijos projektą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Anot jo, šiandien negalima leisti ir sutikti, kad Rusija perrašytų, klastotų Antrojo pasaulinio karo ir pastarųjų dešimtmečių istoriją.
„Maskva, besirengdama pergalės Didžiajame tėvynės kare arba, kaip jie sako oficialiai, pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms, dar labiau sustiprino spaudimą Ukrainai, padidino atakas civilines objektams ir nekaltiems žmonėms“, – sakė R. Motuzas.
Pasak jo, būtina pareikšti moralinį palaikymą Ukrainai, ypač kai derybos dėl taikos įstrigo dėl teritorinių nesutarimų.
Kitų pasaulio valstybių parlamentai rezoliucijoje paraginti priimti tokias pat deklaracijas, o vyriausybės – imtis veiksmų, kad jokie Rusijos įvykdyti ir toliau vykdomi užgrobimai nebūtų jokia forma pripažinti.
Lietuvos Seimas ketvirtadienį dar kartą griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Parlamentas pareiškė liekantis „tvirtai įsipareigojęs remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorijos vientisumą laikantis tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų ir yra pasiryžęs prisidėti prie visų tarptautinių diplomatinių pastangų, padedant Ukrainai kuo greičiau atkurti savo suverenitetą ir teritorijos vientisumą“.
2014 metų vasario 26 dieną Rusijos pajėgos okupavo Krymą bei įvedė karines pajėgas į Rytų Ukrainą, o 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą.
Siekdamas paliaubų ir taikos sudarymo tarp Ukrainos bei Rusijos, Vašingtonas pasiūlė sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija ir sutikti, kad 2014 metais aneksuotas Krymo pusiasalis liktų Rusijai.
Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojama ir toliau remti Ukrainos nepriklausomybę
Už šią rezoliuciją balsavo 118 parlamentarų, susilaikiusių ir prieštaravusių nebuvo.
„Kremlius brutaliai ne kartą kartojo, kad Rusija Ukrainoje kovoja su nacių režimu, naudodamasi tuo pretekstu tęsti jau daugiau nei trejus metus trunkantį ir dešimtis tūkstančių žmonių pražudžiusį puolimą. Negalime leisti ir sutikti, kad Rusija perrašytų ir klastotų Antrojo pasaulinio karo istoriją. (...) Šiandieną labai svarbu ne tik sustabdyti šį nepateisinamą karą, užtikrinti ilgalaikę taiką, bet ir atstatyti teritorinį Ukrainos vientisumą“, – pristatydamas rezoliuciją kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Vienas dokumento rengėjų konservatorius Audronius Ažubalis akcentavo, kad tokia parama yra labai svarbi Ukrainai.
„Jiems gyvybiškai svarbu, kad teritorinio integralumo principas būtų paminėtas visose NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Tai yra labai didelė parama ukrainiečiams ir jų pozicijoms“, – dėstė jis.
Šia rezoliucija parlamentas konstatuoja, kad Ukraina yra suvereni, nepriklausoma Europos valstybė, o jos sienos – tos, kurias 1991 m. pripažino tarptautinė bendruomenė.
Dokumentu įsipareigojama ir toliau remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorijos vientisumą bei prisidėti prie diplomatinių pastangų, siekiant tai atkurti. Seimas ir toliau nepripažins jokių Rusijos vykdomų Ukrainos teritorijos užgrobimų.
Parlamentas rezoliucijoje ragina kitų pasaulio valstybių parlamentus taip pat priimti analogiškus dokumentus, pabrėžiančius besąlyginę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritorijos vientisumui ir imtis veiksmų, kad Rusijos vykdomi užgrobimai nebūtų pripažįstami.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Prezidento Donaldo Trumpo administracija jį pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma, pasibaigus karinei pagalbai.
Toliau tęsiantis diskusijoms dėl taikos derybų, JAV balandžio pabaigoje skelbė, jog Jei Kyjivas ir Maskva artimiausiu metu neras sutarimo, Jungtinės Valstijos pasitrauks iš šio proceso. Tuo metu praėjusią savaitę žiniasklaida pranešė, kad JAV pareigūnai parengė keletą variantų, kaip D. Trumpui padidinti ekonominį spaudimą Rusijai, nes ši neskuba imtis veiksmų karui užbaigti.
Artėjant gegužės 9-ajai – Rusijoje švenčiamai Pergalės dienai, Kremlius paskelbė apie vienašales trijų dienų paliaubas. Savo ruožtu Ukraina neužsiminė ketinanti jų laikytis.
