Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė savo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolierius. Parlamentarų klausimų dėl politinio neutralumo sulaukusi prezidento teikiama kandidatė tvirtina, kad Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai. I. Segalovičienė taip pat sako nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų.
I. Segalovičienė – „Dienos temoje“
– Jūsų kandidatūrai pritaria Seimo pirmininkas, premjeras ir kiti valdančiosios daugumos atstovai, bet Seimo opozicija įžvelgia įstaigos politizavimą. Opozicija sako, kad jus paskyrus vadove Valstybės kontrolė nebus nepriklausoma. Kaip užtikrinsite įstaigos nepriklausomumą?
– Tikrai norisi padėkoti tiems, kas yra išsakę savo pasitikėjimą ir manimi tiki. Turbūt savo darbais iki šiol esu įrodžiusi savo tarnystę valstybei ir norą dirbti žmonėms. Įstatymai veikia taip, kad apsaugotų Valstybės kontrolę, Valstybės kontrolė turi atskirą įstatymą. Labai svarbus dalykas, kad valstybės kontrolierius prisiekia Seime ir turi laikytis savo priesaikos.
Taigi, dėsiu visas pastangas, kad tie nepriklausomumo principai nuo audito planavimo, nuo auditų pasirinkimų iki rekomendacijų įgyvendinimo, bendradarbiaujant su Seimu, Vyriausybe, ministerijomis, kitomis institucijomis, [veiktų,] būsime neutralūs, nepriklausomi. Nes vienintelis dalykas, kas svarbu Valstybės kontrolei, tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų įgyvendinami ir naudojami būtent valstybės labui, žmonėms.
– Valstybės kontrolė paprastai pati nusprendžia, kokius auditus atlikti. Šiemet numatyta baigti 32 auditus. Iš dabar vykstančių, koks jums atrodo svarbiausias? Išskirkite vieną.
– Tikrai manau ir matome, turbūt, kad labai žmonėms svarbus dalykas yra sveikatos apsauga ir eilių klausimai. Tos pastangos ir tyrimai dėl eilių mažinimo tikrai bus aktualūs.
– Valstybės kontrolės darbotvarkė gali būti papildoma ir Seimo nutarimu. Tai reti atvejai, per pastarąjį dešimtmetį tai vyko porą kartų. Šiandien vienas jų įvyko taip pat – prieš jūsų kandidatūros paskyrimą Seimas sprendė dėl LRT audito. Ar be Seimo nutarimo šis auditas būtų tarp jūsų prioritetų?
– Tikrai negaliu atsakyti, nes tik dirbant Valstybės kontrolėje ir taikant tarptautinius audito standartus, vertinant institucijų rizikas, atliekant suinteresuotų šalių apklausas, leidžiant įsitraukti visuomenei, tada atsiranda visas spektras valstybėje esančių problemų. Rizika yra vertinama, skaičiuojama, kur didžiausia tikimybė pasireikšti rizikai. Tuomet Valstybės kontrolė nusprendžia, ką įtraukti į metinį veiklos planą. Tikrai labai sudėtinga pasakyti, nes neturiu duomenų nei dėl rizikų vertinimo, nei kitų.
– LRT vadovė teigia, kad planuojamu auditu Seimas deda pagrindą iš esmės keisti LRT kryptį, nes neapsiribojama tik įstaigos veiklos efektyvumo auditu – siūloma atlikti ir nešališkumo, politinio neutralumo auditą. Ar šio audito formuluotė gali keistis, ar ji tokia ir liks, kokia bus suformuota Seimo?
– Tiesą pasakius, čia reikėtų tyrinėti labiau ir susipažinti su Seimo sprendimu. Kol kas aš nesu valstybės kontrolierė ir nesu įsigilinusi į Seimo pavedimą. Bet turbūt labai svarbu pabrėžti, kad <...> matyčiau savo užduotį, kad iš tikrųjų Valstybės kontrolės atliekami valstybės auditai nebūtų kaip baubas, o būtų kaip draugas. Kuo įstaigos, institucijos, ministerijos, įstaigos prie ministerijos, įstaigų grupės yra atviresnės Valstybės kontrolei, tuo labiau didėja pasitikėjimas tiek pačiomis institucijomis, tiek apskritai visu viešuoju sektoriumi, kuris ir gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų. Toks bendras, sakykime, naujos kultūros diegimas ir Valstybės kontrolės nebijojimas tikrai būtų vienas iš mano žiūros kampų, kurį norėčiau diegti.
– Kad būtų ne baubas, o draugas?
– Taip.
– Valstybės kontrolė yra aukščiausia valstybinio audito institucija. Pažiūrėkime filosofiškai, jūsų vertinimu, kuris žodis čia svarbesnis: auditas ar kontrolė?
– Iš tikrųjų ir tas, ir tas. Aš nematau čia esminio skirtumo. Kontrolė, jei žiūrėtume iš vadybinių funkcijų, yra planavimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir t. t. Tai yra tam tikras normalus visos viešojo administravimo veiklos procesas. Auditas, be jokios abejonės, yra platesnė sąvoka. Gali būti naudojama ir tas, ir tas, bet esmė yra ne sąvokos, esmė yra turinys, esmė yra rekomendacijos, kurias auditoriai, Valstybės kontrolė, kaip institucija, formuluoja, ir kas po to vyksta. Dėl to labai, labai norėčiau įdiegti priemones, kurios didintų rekomendacijų kokybę. Norėčiau matyti daugiau paskesnių auditų vertinimų vadinamųjų, kad galėtume aiškiai pasakyti, kas iš to, jog mes atliekame auditus, vertiname, bet progresas vis tiek nevyksta. Noriu, kad Valstybės kontrolė prisidėtų prie progreso, prie pokyčių.
– Gal galėtumėte pateikti konkretų pavyzdį, kaip tai galėtų atrodyti? Tarkime, pasiremkime jau dabar atliktais auditais. Koks tai būtų pavyzdys?
– Ką minėjau ir Seime, man labai svarbu, kad daugiau dėmesio skirtume strateginiams, struktūriniams auditams. Pavyzdžiui, skaitytojams tikrai gerai žinoma mokyklų tinklo pertvarka. Matome, kad priežastys, kodėl buvo atliekama, – taupome pinigus, geriname kokybę. <...> Mes aiškiai turime žinoti, ar tokių reformų rezultatas yra sutaupyti pinigai, ar bendra kaštų naudos analizė yra tenkinanti, ar valstybė pasiekė šiuos tikslus. Po tokio audito rekomendacijos turi būti pakankamai konkrečios, kad sprendimų priėmėjams būtų labai aišku, pagal ką padaryti tobulinimo planą. Norėčiau, kad po tokio audito rekomendacijų įgyvendinimo lygis būtų ne 30, ne 40 proc., o 90 ir 100 proc. link.
– Čia panašiau į kontrolę, o ne į auditą, kaip kalbėjome prieš tai?
– Ne, ir į auditą, be jokios abejonės, nes auditas turi kontroliuoti, kaip rekomendacijos įgyvendinamos. Tą daro ir dabar, ir tą reikia daryti, nes, kitu atveju, kokia vertė iš tų rekomendacijų? Turime žinoti, kodėl nepavyksta padaryti institucijoms pokyčių, kokios priežastys tai lemia. Tai irgi reikalaus ir tam tikrų auditų procedūrų korekcijų, ir tam tikros kitokios darbo kultūros.
– Kokį tikslą sau keliate eidama naujas pareigas ir kaip matuosite, ar pasiekėte jį, ar nepasiekėte jo?
– Labai svarbu, kad pagrindiniu tikslu aš laikau rekomendacijų kokybės pagerinimą. Tikrai norėčiau, kad kai kitą kartą Valstybės kontrolės bus atliekamas ekspertinis išorinis vertinimas, kuris buvo atliktas dabar sausio mėnesį, kuriame buvo konstatuota, jog vis dėlto dauguma rekomendacijų yra bendro pobūdžio arba savaime suprantamos, akivaizdžios – taip neturi būti. Norėčiau, kad tokios pastabos po penkerių metų išoriniai ekspertai jau nebepateiktų.
– Kodėl jūs sutikote vadovauti valstybės kontrolei?
– Visų pirma, turbūt dėl savo profesinės genetikos, nes savo mokslinius darbus (tiek bakalauro, tiek magistro, tiek doktorantūros studijose) skyriau būtent stebėsenos ir vertinimo sistemoms, jų modeliavimui. Dėsčiau studentams. Visą gyvenimą profesiškai domėjausi šia sritimi, ji man labai artima. Turbūt buvau viena iš nedaugelio mokslininkų, kurie pradėjo šia tema rengti mokslinius straipsnius.
– Ačiū už pokalbį.
