Labai galinga, gerai apsaugota ir itin sunki karinė transporto priemonė, tankas be puolamųjų įtaisų – taip apibūdinamas šiomis dienomis Pabradės poligone esančioje pelkėje nuskendęs šarvuotis M88. Specialistų nuomone, į bėdą patekusi šios transporto priemonės komanda veikiausiai neturėjo galimybių išsigelbėti. Labai abejotinos ir šarvuočiu važiavusių karių galimybės patekus į nelaimę pasiųsti pagalbos signalą.
Vikšrinė transporto gelbėjimo mašina M88 kariuomenėje yra itin svarbi, nes yra labai galinga ir sukurta gana greitai iš mūšio lauko ištraukti ir išgelbėti tankus ir panašią sunkią kovos techniką.
„Iš esmės tai yra tankas. Tanko važiuoklė, tanko variklis. Tik jis neturi bokštelio su pabūklu, o turi įtaisytų papildomų prietaisų inžineriniams tikslams – ilgą A formos pastatomą atlenkiamą gervę-kraną. Tas kranas gali būti naudojamas įstrigusioms mašinoms ar kitiems tankams ištraukti arba lauko sąlygomis mechanikai išskleidžia tą kraną ir gali iškelti variklį, kitus sunkius komponentus. Ta mašina turi įvairių gervių, traukimo mechanizmų, ritinių su metaliniais trosais ir pan.“, – LRT.lt sakė karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
Kadangi ši mašina yra skirta veikti karo lauke, ji yra visiškai šarvuota – taip, kaip ir tankas, tad atlikdama jai patikėtą užduotį gali sugerti tam tikrą porciją priešo sviedinių ir skeveldrų.
„Tai atitinkamai ir jos masė yra didelė dėl to šarvo ir visos įrangos. Ji sveria vidutiniškai apie 63 tonas. Tokios mašinos reikalingumas yra labai didelis“, – teigė pašnekovas.
M88 įgulą sudaro keturi kariai – vairuotojas ir karo inžinieriai. Paprastai tokia karo inžinierių mašina yra priskiriama kiekvienai kuopai ir ji vyksta paskui tankus, būna mūšio lauko užnugaryje, tad prireikus gali gana greitai atvykti ir išgelbėti pažeistą techniką.
„Kas įvyko, kodėl ta mašina buvo būtent toje poligono vietoje temstant, mes, žinoma, nespekuliuokime. Matyt, kariai atliko kažkokią užduotį pratybų metu“, – sakė A. Matonis ir pridūrė, jog visiškai natūralu, kad visame Pabradės poligone tokios mašinos zuja nuolat, mat tankai ar kita kovos technika genda ir taikos metu, tad prireikia suteikti techninę pagalbą.
Tiesa, pastebima, kad, palyginti su įprastu tanku, M88 apžvalgos galimybės yra kiek menkesnės.
„Taikos metu tanko vairuotojas pasikelia liuką, truputį kilsteli kėdę ir važiuoja matydamas kelią, jis mato viską, kas yra prieš jį. Šioje mašinoje vairuotojas, norėdamas matyti, turi kone puse savo kūno išlįsti per viršutinį liuką, o jeigu jis yra viduje, tuomet jis gali stebėti kelią per nedidelius periskopus. Bet tas matymas yra labiau ribotas“, – pabrėžė A. Matonis.
Vis dėlto nežinia, ką prieš pat įvykį matė ir kokias užduotis tuomet turėjo M88 įgula, tad atsakyti į klausimus, kaip nutiko nelaimė, kol kas neįmanoma.
Iškart grimzdo į dugną
Kaip ir įprasta tankui, tokia karinė transporto priemonė yra didelio pravažumo, tačiau, kaip pabrėžia ekspertas, tai nereiškia, kad jai nėra neįveikiamų dangų. Būtent vandeningos, smėlingos vietovės M88 gali tapti nemenku iššūkiu.
„Jeigu dirva yra per minkšta, jeigu ten yra purvas arba ji yra per klampi, kaip dykumos smėlis, tai tankai ir tokios mašinos irgi gali klimpti. Pakliuvę į vandens telkinį tokie dalykai kaip šios mašinos ir tankai kaip akmuo keliauja tiesiai į dugną. Mes nežinome, kaip ten atsitiko su pelke, kaip ta mašina atsidūrė toje vietoje, bet natūralu, kad metalas sunkesnis už vandenį ir jis įklimpo“, – dėstė A. Matonis.
Dar trečiadienį ėmė aiškėti, kad pelkėje paskendęs šarvuotis gali būti mažiausiai 5 metrų gylyje.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ trečiadienį kalbėjęs atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis taip pat akcentavo, kad vandens kliūtis tokiai mašinai – didelė problema.
„Tankas, reikia turėti omenyje, liaudiškai pasakius, labai paprastai, kad žmonės suprastų, nėra nei povandeninis laivas, nei lėktuvas, nei jis skrenda, nei plaukia, nėra tam skirtas. Vienas baisiausių dalykų jam yra tos vandens kliūtys. Jei dabar spekuliuojama ir bus patvirtinta, kad kas nors susiję su vienokiu ar kitokiu vandens telkiniu, ko gero, blogiausias incidentas ir galėjo nutikti“, – teigė G. Ažubalis.
Paklaustas, kaip greitai M88 galėjo nuskęsti, G. Ažubalis atsakė trumpai: „Momentaliai.“
Karinių operacijų metu tokios mašinos vienos į kelią nesileidžia – vyksta ir dar vienas vienetas, kuris žvalgo kelią. Tai, kad šiuo atveju taip ilgai nebuvo žinoma, kur yra šarvuotis, anot A. Matonio, signalizuoja, kad M88 važiavo vienas.
Galimybių išsigelbėti neturėjo
Kol kas M88 važiavę kariai laikomi dingusiais, jų mirties faktas nėra patvirtintas, nes nėra rasti jų kūnai, tad vis keliamas klausimas, ar kariams buvo bent kokia galimybė ištrūkti iš skęstančio šarvuočio.
Atsargos pulkininkas G. Ažubalis „Dienos temoje“ konstatavo, kad patekusi į vandenį įgula galimybių išsigelbėti neturėjo.
„Neturėjo beveik jokių šansų, ypač jei jie, neduok Dieve, apvirto ant stogo, aukštyn kojomis. <...> Jei ji visa paskendo iki pat stogo, tai ne toks ir jau didelis aukštis, tai yra ne visi 3 metrai. Jeigu tai pelkė, juo labiau. Vadinasi, jei stovėjo normaliai ant vikšrų, greičiausiai dėl vienos ar kitos priežasties jie negalėjo atidaryti liukų, kad evakuotųsi. Net juos atidarius, jei tai yra mūsų pelkės, tai tiesiog iš šito evakuacinio tanko įgulai tame vandenyje evakuotis yra be galo sudėtinga. <...>“, – sakė G. Ažubalis.
Karybos apžvalgininkas A. Matonis aiškino, kad tokiose gelbėjimo mašinose gali būti net keli liukai, per kuriuos į mašiną patenka ir iš jos pasišalina įgula. Šarvuoti liukai yra ir mašinos šonuose, ir jos viršuje.
Vis dėlto jis taip pat abejoja, ar kariams būtų pavykę juos atidaryti šarvuočiui panirus po vandeniu.
„Galbūt tankui neapvirtus, bet staiga nugrimzdus vandens telkinyje, žmonės, būdami viduje, galėtų pabandyti atidaryti tuos liukus ir išnerti. Bet tam jie turėtų būti specialiai treniruoti. Be to, mes žinome, kad net kai skęsta paprasti automobiliai, daug žmonių nesugeba išsigelbėti, nes vandens slėgis spaudžia duris ir neleidžia jų atidaryti net į šonus. <...> Šiuo atveju vandens slėgis užgula iš viršaus. Ar galima iš vidaus atidaryti į viršų atsilenkiančius liukus, kaip yra daugelyje šarvuotos technikos, – didelis klausimas“, – sakė pašnekovas.
Anot A. Matonio, šarvuočio vidus gali būti sandariai uždaromas siekiant, kad karo sąlygomis į vidų nepatektų radioaktyvios ar panašios medžiagos, tačiau ar taip buvo padaryta šįkart, – nežinia.
„Paprastai taikos sąlygomis, kiek man teko matyti daug laiko praleidžiant poligonuose, labai dažnai šarvuota technika juda su atvirais liukais viršuje. Gal kariai ir vėdinasi arba esant reikalui gali iškišti galvą. Mes nežinome, ar šiuo atveju mašina buvo sandariai uždaryta, ar kokios durys, ar liukai buvo atviri. Pagal tai bus galima spręsti, ar viduje buvo oro atsargų, ar mašina iškart skęsdama buvo užtvindyta vandeniu ir purvu“, – aiškino A. Matonis.
Pagalbos prašymai galėjo likti neišgirsti
Abejotina ir tai, ar į bėdą patekę kariai galėjo kam nors pranešti, kas jiems atsitiko. M88, kaip ir kiekviena karo mašina, yra aprūpinta radijo ryšiu, tad sausumoje ji gali kokybiškai komunikuoti, tačiau ar radijo ryšys veikė mašinai skęstant, A. Matonis pripažino abejojantis.
Tarptautinių operacijų metu kiekviena mašina turi specialų prietaisą, kuris padeda jas sekti ir net nustatyti, ar tai yra draugiškų pajėgų mašina, ar priešiškų. Tokie sekikliai, veikiantys per palydovą, padeda gana tiksliai atsekti tokių mašinų buvimo vietą. Nežinia, ar toks įrenginys buvo ant šarvuočio, kuris nuskendo Pabradės poligone.
Iš karto po nelaimės laidoje „Svarbi valanda“ atsargos majoras Darius Antanaitis komentavo, jog jeigu M88 per nelaimę apvirto, galimybės palaikyti ryšį su išore kariai veikiausiai neturėjo.
„Jeigu tankas arba šiuo atveju evakavimo mašina yra apsivertusi, o antenos paprastai būna viršuje, tai tu negali nieko padaryti, nes antenos tiesiog yra įbestos į žemę. Kadangi aplink yra metalas, prisiskambinti, ko gero, taip pat neįmanoma“, – sako D. Antanaitis.
Taigi, kariai galėjo patekti į dramatišką situaciją.
„Tu esi įkalintas šiame kevale“, – nurodo jis.
