Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad nepakviesti Baltijos valstybių į Londone vykusį valstybių lyderių susitikimą savaitgalį buvo klaida, bet Lietuvai svarbiausia yra patikinimas, kad ateityje to bus išvengta.
„Mums labai svarbu, kad Europa būtų bendrai prie stalo, mes tą sakėme prieš savaitę ir dvi. Dabar yra matoma Europos pastanga formuoti tą stalą ir formuoti darbotvarkę, kas yra susiję su būsimomis taikos derybomis. Tas atstovavimas galimas visų valstybių prie stalo būnant arba atstovaujant regioniškai, grupėmis ar blokais. Tai pirmieji Veimaro++ susitikimai taip ir vyko, kai Danijos premjerė atstovavo Šiaurės ir Baltijos valstybėms. Tas modelis mus tenkino. Jeigu mes sakome, kad negali būti milžiniškos konferencijos, turi būti mažesnis ratas valstybių, tuomet tai yra atsakymas. Kodėl Danija, mes ne kartą tai pabrėžėme. Dėl to kad Danija pirmininkauja šiais metais Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntukui. Taip pat Danija kitą pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungai, ji šiuo metu yra nenuolatinė Jungtinių tautų Saugumo Tarybos narė. Todėl tas vaidmens prisiėmimas yra natūralus“, – pirmadienį kalbėjo K. Budrys.
„Kai ratas išplečiamas, kai šį sykį ne tik Danija dalyvavo, bet ir kitos Šiaurės šalys, nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Mes tą aiškiai perdavėme“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Lietuva nebuvo pakviesta į Londone vykusį Europos šalių, taip pat Kanados, Turkijos ir Ukrainos lyderių susitikimą, kur valstybės tarėsi, kaip paremti Ukrainą ir sustiprinti Europos vaidmenį JAV perkraunant santykius su Rusija ir siekiant taikos Rusijos kare prieš Ukrainą.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė savaitgalį LRT radijui teigė, kad Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris atsiprašė Baltijos šalių vadovų dėl to ir teigė, kad ateityje tokių dalykų bus išvengta.
Tai nėra pirmas kartas, kuomet Baltijos valstybės nėra kviečiamos į susitikimą panašiomis temomis. Vasario viduryje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukvietė dalį Europos lyderių kalbėtis Ukrainos ir Europos saugumo klausimais.
Tuomet Šiaurės ir Baltijos šalims atstovavo Danija, o po kelių dienų E. Macronas sušaukė antrąjį viršūnių susitikimą, kuriame nuotoliu dalyvavo ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
„Tas modelis mus tenkino, jeigu sakome, kad negali būti milžiniška konferencija, turi būti mažesnis ratas valstybių, tai tai yra atsakymas“, – sakė K. Budrys.
Ministras neatsakė, ar Lietuva sulaukė paaiškinimo, kodėl nebuvo pakviesta į susitikimą Londone. „Mums svarbiausia patikinimas, kad ateityje to bus išvengta“, – teigė jis.
Pasak K. Budrio, Baltijos šalių dalyvavimas tokio formato susitikimuose yra būtinas, nes šios valstybės daug padeda Ukrainai, itin investuoja į gynybą, be to, visos pasekmės bus jaučiamos būtent Baltijos valstybėse, nes tai rytinis NATO flangas. „Dėl to mes ten turime būti“, – pirmadienį aiškino K. Budrys.
Ministro teigimu, šiuo metu Europos šalys turi dėti ant stalo konkrečias priemones, kurios atgrasintų Rusiją ir sustiprintų Ukrainą. Tačiau jis išreiškė ir poreikį gerinti santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios vienašališkai pradėjo pokalbius su Rusija dėl taikos be Ukrainos ir be Europos šalių.
„Kietosios priemonės yra tai, ką Europa turi dėti ant stalo. Tai yra papildomos sankcijos, aiškios sąlygos, kada jos galėtų būti nutrauktos, taip pat įšaldyto turto paėmimas Ukrainos reikmėms. Tą reikia daryti greičiau. Taip pat kitos kietosios priemonės: parama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ne tik iki taikos pasiekimo, bet ir po taikos pasiekimo. Šiai dienai visi suprantame, kad pagrindinė atgrasanti galia Rusijai nuo pakartotinės agresijos prieš Ukrainą yra pačios Ukrainos pajėgos, remiamos Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – kalbėjo ministras.
„Reikia ant stalo dėti dalykus“
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį po JAV ir Ukrainos prezidentų ginčo Vašingtone paragino skubiai surengti Jungtinių Valstijų, Europos ir jų sąjungininkų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos.
K. Budrys sako, kad tokiam susitikimui reikia pasiruošti.
„Pas pasiūlymas yra geras, jis buvo vienas pirmųjų, kuris visų įvykių fone priminė apie reikšmę transatlantinio ryšio, kad su JAV privaloma dirbti, žinome, kad Italijos premjerė turi neblogą ryšį su JAV administracija“, – kalbėjo ministras.
„Poreikis yra visiškai natūralus ir sveikintinas, tiktai Europa turi pasidaryti namų darbus, nes toks susitikimas negali būti pokalbių šou, nugludintų frazių pakartojimas, reikia ant stalo dėti dalykus“, – teigė jis.
Savaitgalį Jungtinė Karalystė surengė Europos šalių, Kanados, Turkijos ir Ukrainos viršūnių susitikimą bei paskelbė suteikianti Ukrainai 1,6 mlrd. svarų sterlingų vertės karinės pagalbos paketą bei 2,2 mlrd. svarų sterlingų paskolą. Ukraina iš Jungtinės karalystės galės įsigyti 5000 oro gynybos raketų.
Viršūnių susitikimas Londone įvyko po sudėtingo ir komplikuoto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susikirtimo Baltuosiuose Rūmuose prieš televizijos kameras, kai JAV prezidentas D. Trumpas ir viceprezidentas J.D. Vence'as pasipiktino kolega iš Ukrainos, esą jis nėra pakankamai dėkingas Jungtinėms Valstijoms ir neva nenori užbaigti karo, nes kritikuoja Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Daugelis ekspertų susitikimą įvertino, kaip siekį pažeminti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį prieš televizijos kameras.
Tačiau po viešnagės Londone V. Zelenskis vėl indikuoja, kad nori pasirašyti susitarimą su JAV dėl retųjų mineralų išgavimo. Šis susitarimas turėjo būti pasirašytas penktadienį, tačiau po konflikto Ukrainos šalies vadovas iš esmės buvo išvarytas iš Baltųjų Rūmų.
