Kai finansų viceministras, socialdemokratas Valentinas Gavrilovas aiškino, kokia jo šeimai svarbi gegužės 9-oji, kurią Rusija mini kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje datą, viešumoje kilo natūralus pasipiktinimas, nes daugeliui Lietuvos šeimų tai liudija sovietinio teroro tąsą. Ir kartu privertė suabejoti, ar rusiškajam naratyvui priklausantys asmenys gali būti lojalūs Lietuvai, nepaisant geriausių savo dalykinių savybių.
Dabar aiškėja, kad viceministras rusiškame socialiniame tinkle „Vkontakte“ turėjo paskyrą, kuriame buvo ir grojaraštis su dainomis, šlovinančiomis Sovietų Sąjungą ir Rusiją.
Premjeras Gintautas Paluckas aiškina neatmetantis galimybės kreiptis į Valstybės saugumo departamentą išvados, ar socialdemokratų viceministras kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ministrui pirmininkui iš esmės to daryti gali ir neprireikti, nes V. Gavrilovas jau užpildė prašymą leisti jam dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, todėl finansų viceministro pareigas einantis socialdemokratas, jo asmeninės savybės ir ryšiai tikrai bus patikrinti.
„Taip, aš kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija (užpildžiau ir pateikiau nustatytą klausimyną). Beje, tokį leidimą turėjau ir dirbdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje“, – portalui LRT.lt nurodė V. Gavrilovas.
Sveikatos apsaugos ministerijoje V. Gavrilovas 2014-2016 metais irgi dirbo viceministru, yra teisininkas. Socialdemokratų politikas tikina esantis lojalus Lietuvai, tačiau jo mąstysena verčia abejoti, kaip politikas supranta politinę aplinką geopolitinių neramumų, Rusijos karo prieš Ukrainą ir Rusijos kinetinių operacijų prieš Vakarus laikais.
Gavrilovas kartoja esantis lojalus, bet iš kur mums tai žinoti?
Politikas užkliuvo dviem aspektais. 2020 metais socialiniame tinkle „Facebook“ jis sveikino gegužės 9-osios proga ir rašė apie atmintį, mat Antakalnio kapinėse atgulė ir seržantas Gavrilovas. Kaip galima suprasti iš politiko teiginių, tai yra jo giminaitis.
Lietuvoje gegužės 9-oji reiškia antrą sovietų okupaciją ir tolesnius trėmimus į Sibirą, kankinimus, žudynes, turto nusavinimą. Kaip žinoma, pirmoji sovietų okupacija truko nuo 1939 iki 1941 metų, tuomet 1941-1944 metais Lietuvą užėmė Vokietijos naciai, o 1944 metais sugrįžo Raudonoji armija – okupacija truko iki pat 1990-ųjų. Nenuostabu, kad daugeliui Lietuvos gyventojų gegužės 9-oji yra tolesnio skausmo diena.
„Dėl Antrojo pasaulinio karo baigties egzistuoja trys nuostatos. Europa mini gegužės 8-ąją, Rusija pompastiškai švenčia gegužės 9 dieną, o Baltijos šalys ir kai kurios kitos valstybės iš viso nei švenčia, nei mini. Kodėl? Nes Baltijos šalys liko okupuotos, o toji pakartotinė okupacija daugelyje pasaulio šalių nebuvo pripažinta ir suprasta, niekas nesupranta, ko mes čia niurname ir kas šitoje vietoje negerai. Bet kaimyninės šalys Vidurio ir Rytų Europoje, mes viena kitą suprantame“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Rusija dažnai išnaudoja istorinės atminties detales savo naudai: pateikia Sovietų Sąjungą kaip didžiausią kovotoją prieš nacių Vokietiją, stengiasi nematyti Vakarų valstybių indėlio Antrajame pasauliniame kare, tuo tarpu Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių laisvės kovų simboliai dažnai niekinami nusikaltėlių: pavyzdžiui, apipilami dažais. Baltijos valstybių žvalgybos ir teisėsaugos institucijos yra skelbusios, kad tokie veiksmai greičiausiai atliekami Rusijos žvalgybos tarnybų užsakymu. Tai rodytų, kad Rusija skiria didelį dėmesį savo simbolių stiprinimui ir Baltijos šalių simbolių niekinimui.
„Gegužės 8 dieną nacistinė Vokietija pasirašė kapituliaciją su visomis sąjungininkų šalimis. Sovietų Sąjunga tai žinojo, galėjo prisidėti prie gegužės 8 dienos ir būtų normalus Europos pergalės dienos minėjimas. Tačiau Sovietų Sąjunga ir Stalinas nusprendė paversti tai tik savo švente, padaryti ją propagadine, kad ji neturėtų nieko bendro su Europa ir kad nebūtų prisimintas sąjungininkų indėlis. Vienas iš tokių pavyzdžių: kai Sovietų Sąjunga (o dabar Rusija) skelbiasi pati viena užėmusi Berlyną ir išlaisvinusi visą Vidurio ir Rytų Europą, tačiau net nepamini, kad iki Sovietų Sąjungos kariuomenei ateinant Berlyną daug dienų bombardavo sąjungininkai, JAV ir Didžioji Britanija. Ir apie 70 proc. Berlyne buvusios įgulos buvo sunaikinta. Rusai šito sąjungininkų indėlio nė neprisimena“, – aiškina G. Mažeikis.
„Taigi žmonės, kurie švenčia gegužės 9-ąją, vienareikšmiškai švenčia Sovietų Sąjungos propagandos šventę. Bet čia yra niuansas, kad jie nebūtinai į tai įsigilinę, nebūtinai apsišvietę šiuo klausimu, nebūtinai bandė kritiškai apmatyti šiuos istorijos vingius. Jie vadovaujasi iš kažkur kažkada girdėta propagandine medžiaga ir jiems atrodo, kad tai teisinga“, – pridūrė profesorius.
Po viešos kritikos V. Gavrilovas persigalvojo ir nusprendė, kad šią progą taip pat minės gegužės 8-ąją. Bet abejonių dėl lojalumo liko, nes paprastai žmonių požiūris nesikeičia taip staiga.
„Istorija dėl mano 2020 metų „Facebook“ įrašo ir mano požiūrio į Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje minėjimą man buvo netikėta, bet suprantu, kad dėl vykstančio karo ir geopolitinės situacijos dėmesys lojalumo klausimams yra pagrįstai padidėjęs. Niekada nieko neslėpiau (neketinu to daryti ir ateityje) ir manau, kad mano gyvenimo istorija ir viešai išsakoma pozicija įvairiais klausimais aiškiai parodo, jog sieju save su Lietuva“, – portalui LRT.lt atsakė politikas.
„Tuo pačiu manau, kad kaimyninių nedraugiškų valstybių veiksmai ir pradėtas karas neturėtų skaldyti mūsų (Lietuvos) visuomenės. Kaip tik vieningas požiūris į vykstančio karo priežastis, Lietuvos geopolitinę kryptį ir prioritetus turėtų vienyti žmones, nepaisant jų tautybės, religijos ar istorinių tradicijų. Turime drąsiai kalbėtis tarpusavyje visais klausimais, bet tuo pačiu turime girdėti ir suprasti vienas kitą. Tikiuosi, kad ir mano istorija paskatino ne neapykantą, o didesnį tarpusavio supratimą: viena vertus Lietuvos pareigūnai neturi sudaryti net regimybės dėl galimo pritarimo dabartinės Rusijos valdžios politikai ir veiksmams, kita vertus – žmonės, minintys Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą gegužės 9 d. (jei tai daro nenaudodami uždraustų ar priešiškų valstybių simbolių) negali būti vien dėl šios aplinkybės laikomi nelojaliais Lietuvai“, – nurodė V. Gavrilovas.
Po „Vkontakte“ aptikto grojaraščio su Olego Gazmanovo dainomis kaip „Pirmyn, Rusija“, „Aš padarytas SSRS“, V. Gavrilovas ir vėl kartojo esantis lojalus, o esą dainas išsisaugojo, kad jas perklausytų. Tiesa, pripažino kad 2025 metais jungėsi siekdamas panaikinti paskyrą.
Kaip tikrinamas asmenų patikimumas ir lojalumas?
Asmenų patikimumas ir lojalumas valstybei patikrinamas, kai politikams ar tarnautojams prireikia įgyti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau toks leidimas būtinas ne visiems viceministrams, tik tiems, kuriems jis yra būtinas pagal užimamas pareigas, o apie tai sprendžia institucijos vadovas.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, buvęs Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Tekorius sako, kad paslapčių apsauga yra viena iš svarbiausių nacionalinio saugumo užtikrinimo sričių, todėl jai skiriamas itin didelis dėmesys. Siekiant apsaugoti valstybės paslaptis, tikrinamas personalo patikimumas, o kartu užtikrinamas įslaptintos informacijos administravimo saugumas, fizinė paslapčių apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, taip pat įslaptintos informacijos ryšių bei informacinių sistemų apsauga.
Valstybės ir tarybos paslaptys yra žymimos specialiomis slaptumo žymomis, iš kurių žymos „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“ yra skiriamos valstybės paslaptims, o „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“ – tarnyboms paslaptims. Toks skirstymas yra naudojamas atsižvelgiant į galimą žalos pobūdį – kuo aukštesnio slaptumo informacija, tuo jos praradimas ar neteisėtas atskleidimas būtų žalingesnis valstybei.
„Atsakant į klausimą, ar asmeniui gali būti patikėta valstybės ir tarnybos paslaptis, reikia žinoti, ar asmuo neturi pažeidumų, priklausomybių, ar jis sugebės išsaugoti patikėtą paslaptį, jos nepraras, nepames, neteisėtai neatskleis ar neišplepės“, – sako A. Tekorius.
Siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo turi atitikti kriterijus, kurie išdėstyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Pirmiausia, jis ar ji turi būti Lietuvos pilietis, užpildyti specialų klausimyną, pasižadėti saugoti įslaptintą informaciją ir negali būti nustatyta aplinkybių, kurios leistų suabejoti asmens patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei.
Pavyzdžiui, patikimumu ir lojalumu galima suabejoti, jei asmuo Lietuvoje, Europos Sąjungos arba NATO valstybėje nuolat gyveno mažiau nei penkerius metus, jei per pastaruosius penkerius metus kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo, taip pat jei turi dvigubą pilietybę ar yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą valstybės nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui, konstitucinei santvarkai – čia jau net nesvarbu, ar teistumas išnykęs.
Gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija sukliudytų ir teistumas dėl sunkaus ar apysunkio nusikaltimo arba teistumas dėl tarnybos paslapties pagrobimo, įgijimo ar atskleidimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, kai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, o baudžiamojo nusižengimo atveju nepraėjo treji metai.
Kliūtimi taptų neveiksnumas tam tikroje srityje, bendradarbiavimas su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba (nebūtinai tiesiogiai), bendravimas su nusikaltėliais, teroristinių organizacijų ar grupių nariais, neregistruotais judėjimais.
Neigiamą sprendimą išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija lemtų ir melagingų biografijosfaktų pateikimas asmenį tikrinusiai institucijai, atleidimas iš darbo už pažeidimus dirbant su įslaptinta informacija, teisės praradimas dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, priesaikos sulaužymas, pareigūno vardo pažeminimas. Tokio leidimo gauti negalėtų ir asmenys, kuriems taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės, kurie gauna pajamų iš ne Europos Sąjungos ar ne NATO valstybių narių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų arba asmenys, kurie negali pagrįsti savo turto ir pajamų.
Be kita ko, raudonos lemputės užsidega, jeigu asmuo keletą kartų yra baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis, yra raginęs pažeisti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Galiausiai, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti nesuteiktas ir dėl nustatytų asmens savybių, kitos veikos, ryšių, nustatytų kitų aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui.
„Viskas priklauso nuo patikrinimo metu surinktų duomenų visumos. Patikrinimą atlieka trys institucijos: asmenų, kurie pretenduoja dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje – vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, o visų kitų – Valstybės saugumo departamentas. Tikrinant kiekvieną asmenį, surenkami duomenys apie jį, jo veiklą, jo praeitį, ryšius ir kita būtina informacija. Surinkus duomenis asmens patikimumą patikrinusi institucija apibendrina, įvertina ir parengia išvadą. Tad apie asmenį spręsti pagal vieną faktą yra sunku, nes išvadą lemia duomenų visuma“, – teigia A. Tekorius.
Tačiau Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas priduria, kad asmenų patikimumo ir lojalumo nustatymas yra tik vienas žingsnis, mat su įslaptinta informacija dirbančius asmenis reikia apmokyti bei nuolat kontroliuoti, kadangi gyvenimas nestovi vietoje, žmonės mezga naujus ryšius, situacija nuolat kinta.
„Personalo patikimumo užtikrinimas susideda iš kelių dalių: tai asmens patikimumo ir lojalumo patikrinimas bei leidimo išdavimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kita dalis – asmenų, kuriems suteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, apmokymas ir periodinis instruktavimas. Ir trečia dalis – tų asmenų kontrolė. Vien tik patikimumo patikrinimu ir leidimo išdavimu niekas nesibaigia. Gyvenimas yra gyvenimas. Tuo momentu, kai patikrinimas atliekamas, gali būti nenustatyta indikatorių, kurie leistų suabejoti asmens patikimumu ar lojalumu, o vėliau keičiantis situacijai gali atsirasti kiti indikatoriai“, – sako A. Tekorius.
Tai reiškia, kad vieną kartą asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nereiškia, kad jis bus išduotas ir kitą kartą. Be to, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra ne piliečio teisė, o privilegija, suteikiama valstybės. Vadinasi, asmuo negali reikalauti tokio leidimo, net jei galvoja, kad yra skaidrus kaip krištolas ar eina aukštas pareigas. Pagal pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali tik prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras.
Maliukevičius: viceministras turi prisiimti politinę atsakomybę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad yra formalus asmens patikimumo ir lojalumo patikrinimas, bet taip pat egzistuoja ir visuomenės vertinimas, koks turi būti valstybei lojalus ir patikimas politikas. O visuomenės keliami kriterijai gali keistis priklausomai nuo geopolitinio laikotarpio ir tarptautinių įtampų. Natūralu, kad kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir Vakarų valstybėse organizuoja kinetines atakas, Lietuvos visuomenė žiūri jautriau į politikus, kurių teiginiai atitinka Kremliaus naratyvą.
„Jeigu mes į tą pačią situaciją pažiūrėtume prieš 2014 metus ir po 2022 metų, tai jos vertinimas greičiausiai būtų diametraliai skirtingas. Man atrodo, mes tą galime matyti visur, ne tik Lietuvoje, bet ir europiniame lygmenyje, kur ilgus metus su Rusija tęsėsi business as usual, verslo santykiai buvo skatinami, buvo taikomas toks tarsi įtraukimas ir net iki 2022 metų tai buvo normali retorika. Bet dabar jau neįmanoma politikui iš pagrindinio politinio lauko viešai kalbėti, tarkim, apie taiką bet kuria kaina Ukrainoje ir panašiai. Mintis ta, kad geopolitinis kontekstas ir įtampos laukas yra labai svarbu“, – sako N. Maliukevičius.
„O tas politikas, kuris kalba apie gėlių nešimą į Antakalnio kapines tokiame geopolitiniame kontekste, turi prisiimti politinę atsakomybę. Jis yra politikas. Galbūt mes galėtume diskutuoti, jeigu tai būtų asmeninė eilinio piliečio pozicija, bet jis yra pareigas einantis politikas, kuris deklaruoja tokią poziciją. Tai yra asmeninė viceministro politinė atsakomybė, ministro politinė atsakomybė ir ši atsakomybė persikelia į Vyriausybę bei koaliciją“, – pridūrė mokslininkas.
Bet, pasak N. Maliukevičiaus, ten, kur dirbama su įslaptinta informacija, jam būtų keista matyti žmones su tokia pozicija į gegužės 9-osios minėjimą. „Jie, matyt, turėtų sulaukti papildomo gilesnio požiūrio į savo veiklą“, – svarstė N. Maliukevičius.
Kita vertus, mokslininkas svarsto, ar socialdemokratų politikas apskritai gali būti efektyvus finansų viceministras ir dirbti savo tiesioginį darbą, jeigu viešajame lauke dominuoja abejonės jo lojalumu bei Rusijai būdingas požiūris į Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje.
„Kiek po tokių jo pasireiškimų liks pasitikėjimo jam skirti svarbias užduotis, darbus, kiek jis bus įtrauktas į procesus, kur svarbūs saugumo iššūkiai? Čia net nekalbama apie formalius, teisinius apribojimus, bet tai kitų politikų ir politinio isteblišmento požiūrio klausimas. Manau, kad tiek pats viceministras, tiek ministras šitą dalyką turi asmeniškai permąstyti“, – sako N. Maliukevičius.
