Dar šių metų pradžioje internete paplitusi statistika apie Lietuvos jaunimo psichologinę būklę sukėlė nemažai klausimų. Vilniaus universiteto atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. jaunimo patiria stresą, o 79 proc. atskleidė besijaučiantys vieniši. LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad psichinės sveikatos tendencijos tarp jaunimo gerėja, tačiau teigti, kad viskas gerai, nereikėtų.
Pagal tuomet dar Vilniaus universitete dirbusios dabartinės sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės atliktą tyrimą, apklausos rezultatai rodo, kad jaunimas (18–29 m.) labiausiai patiria stresą ir vienišumo jausmą. Su šiais sunkumais susiduria apie 80 proc. respondentų.
Kitame grafike parodyta, kokias problemas įvardija patys jaunuoliai, kalbėdami apie psichologinės pagalbos prieinamumą. Didžioji dalis (51 proc.) atsakė, jog neturi pakankamai finansinių išteklių rūpintis savo psichikos sveikata.
Statistika nedžiugina, bet pastebimas progresas
VU Medicinos fakulteto doc. Jelena Stanislavovienė LRT.lt pabrėžė, kad minimo grafiko skaičiai yra didesni nei įprastai. Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį, kad tyrime nenurodyta respondentų imtis, kur buvo atlikta apklausa ir kokie tyrimo instrumentai panaudoti.
Ir nors lietuviams dažnai tenka pripažinti, kad Lietuvos rodikliai neretai būna blogesni negu, pavyzdžiui, ES vidurkis, situacija šalyje krypsta į geresnę pusę, teigia ji. Docentė akcentuoja, kad išties reikia pripažinti vyraujančias problemas, tačiau nepaisant to, situacija gerėja. O ir tai, kad daugėja sutrikimų, labiau rodo žmonių polinkį apie tai daugiau kalbėti.
„Labai svarbu žiūrėti dinamiką, kaip situacija keičiasi metų eigoje. M. Jakubauskienės kitame pranešime galime matyti, kad dinamika rodo situacijos pokytį į geresnę pusę. Labai dažnai žiūrint ir į kitus tyrimus, susijusius su patyčiomis, su kokių nors medžiagų vartojimu, galime pastebėti gerėjimo tendenciją, mažėjančius skaičius.
Ar tai reiškia, kad turime nusiraminti ir pasakyti, kad viskas gerai? Tikrai ne, nes, ypač kalbant apie savižudybes, net ir viena savižudybė yra daug, jeigu žiūrime į tai ne kaip į statistiką, o kaip į žmogaus gyvybę. Manau, kad ta gerėjanti statistika turėtų mus įkvėpti nenuleisti rankų ir toliau daryti tai, ką darome, kas yra pradėta, ir kažkaip tikėti savimi, kad turėsime geresnius rodiklius“, – kalbėjo J. Stanislavovienė.
Anot J. Stanislovavienės, stresas apskritai yra gajus visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Jį patiria ne vien jauni žmonės, bet ir vyresni. Tai galbūt lemia geopolitinės aktualijos, tačiau ir pats gyvenimo tempas tapo greitas, žmonės gyvena didžiuliame informacijos sraute, sakė ji.
„Tai gali labai kelti streso lygį“, – teigė pašnekovė.
„Santykis ir bendradarbiavimas su jaunu žmogumi yra esminis. Kad tėvai žiūrėtų ne vien pagal save, o jauno suaugusiojo akivaizdoje suprastų, jog jis yra žmogus, žengiantis į savarankišką gyvenimą, ir jam visko nenurodinės. Kad kažkada bus laikas, kai asmeninius sprendimus galės už save priimti pats ir turės priimti.“
M. Kriščiūnas.
Vienišumas: viso pasaulio tendencija
„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas ir psichologas Mykolas Kriščiūnas teigė, kad vienišumas yra ganėtinai dažna tema, apie kurią kalba į liniją besikreipiantys jaunuoliai.
„Žmonės gali, tarkime, turėti kažkokius santykius, ryšius su žmonėmis, bet vienišumas dažniausiai ir reiškia tai, kad tie ryšiai jų netenkina. Galbūt jų turi per mažai, ne tokių gilių, kokių norėtų“, – sakė jis.
M. Kriščiūnas kalbėjo, jog vienas iš vienišumo jausmą lemiančių dalykų gali būti socialiniai tinklai.
„Tai, kad žmogus gali jausti vienišumą, galbūt yra kažkokia socialinių tinklų ar tiesiog visuomeninė pasekmė – kaip mes dabar tarpusavyje įpratę bendrauti, mažiau gyvo susitikimo, tie susitikimai galbūt labiau fragmentiški, daugiau susirašinėjame, geresniu atveju susiskambiname, mažiau gyvai susimatome. Tai nereiškia, kad tokiais būdais negalima palaikyti santykio, tačiau tai galbūt yra viena priežasčių, kodėl tie socialiniai santykiai yra linkę trūkinėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Dar viena dažna tema, sakė jis, yra savižala ir savižudybės rizika. „Jaunimo linijoje“ apie tai jaunuoliai su savanoriais dažniausiai renkasi kalbėtis internetu.
Anot M. Kriščiūno, mūsų visuomenėje gajus mąstymas, kad tik pats žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą, kad jis pats turi viską padaryti. Nors žmonės ir turi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, teigė pašnekovas, kartais nueinama į kraštutinumus ir įsivaizduojama, kad viską reikia daryti be jokios pagalbos iš šeimos ar draugų.
„Jeigu mes gyvename kultūroje, kuri normalizuoja „arimą“ ar kažkokį individualumą, ir jis pasakys, kad jam šitaip netinka, gali būti, kad bus sunku rasti bendraminčių, irgi taip galvojančių ir pritariančių. Gali būti sunkiau su kitais dalintis [savo jausmais], atsiverti, o tai irgi gali atitolinti nuo kitų žmonių“, – sakė jis.
M. Kriščiūnas teigė, kad Lietuva nėra išskirtinė, nes visame pasaulyje kalbama apie didėjantį vienišumą.
„Teorizuojama, kad tai susiję su socialiniais tinklais, su technologijomis, su kažkokiu gyvenime vis didėjančiu neapibrėžtumu. Vienos konkrečios priežasties nėra, bet tokių pasvarstymų vis daugiau ir vis labiau pastebima, kad būtent vienišumas žmonėms ir sukelia daug emocinio skausmo“, – kalbėjo psichologas.
Tėvų vaidmuo: niekas nedraudžia aiškinti vaikui, kaip jam gyventi, bet svarbu suprasti ir jo poreikius
Pasak M. Kriščiūno, kalbėdami apie savo tėvus jaunuoliai dažniausiai įvardija įvairialypes problemas. Vieni kalba apie patiriamą nepriežiūrą – tiek fizinę, tiek emocinę. Jauni suaugusieji, nors ir pilnamečiai, bet vis dar emociškai susiję su tėvais, kalba apie spaudimą.
„Spaudimas gali būti dėl karjeros, dėl finansų, dėl mokslų. Jauni žmonės tikrai jį patiria. Ne visą laiką, bet neretai iš tėvų patiria spaudimą, kad turi ten stoti, ten mokytis, tą daryti. Jis dažniausiai yra geranoriškas, bet jauniems žmonėms dažnai atsiliepia neigiamai – jautimu, kad juos kontroliuoja, kad negali būti laisvi“, – sakė jis.
LRT.lt paminėjo, kad galbūt kai kurie tėvai tokius auklėjimo būdus supranta kaip rūpestį savo atžala ir kad jie gali susidaryti nuomonę, jog neva jaunimui nebegalima nieko sakyti, aiškinti ir pan. Tuomet kiltų klausimas – ko jaunimas nori?
M. Kriščiūnas sako, kad lengviausias būdas sužinoti – imti ir paklausti. Tėvai gali patarinėti savo vaikui, tačiau psichologas pabrėžia, kad taip pat svarbu palaikyti ir suprasti savo atžalą.
„Man atrodo, kad tėvai ir kiti žmonės dažnai įklimpsta, kai bando mylėti kitus žmones pagal tai, kaip jie įsivaizduoja, kad patys būtų mylimi. Tai labai filosofinis požiūris, bet vis tiek yra tekę ne kartą girdėti: „mane tėvai spaudė, aš dabar esu jiems dėkingas, tad turiu dabar pats spausti“ arba „man tėvai pinigų nedavė, tai aš dabar irgi negaliu duoti“. Tai nereiškia, kad su vaiku ar kitu žmogumi (...) draudžiama taip elgtis. Svarbu suprasti, kokie yra jauno žmogaus poreikiai. Geriausiai turbūt žino jis pats“, – sakė psichologas.
„Vienareikšmiško atsakymo, kaip čia elgtis, nebus, bet, man atrodo, tas santykis ir bendradarbiavimas su jaunu žmogumi yra esminis. Kad tėvai žiūrėtų ne vien pagal save, o jauno suaugusiojo akivaizdoje suprastų, jog jis yra žmogus, žengiantis į savarankišką gyvenimą, ir jam visko nenurodinės. Kad kažkada bus laikas, kai asmeninius sprendimus galės už save priimti pats ir turės priimti“, – pridūrė pašnekovas.
Pagalba: dažnai net mintyse nesvarstome tokios galimybės
Kalbėdama apie respondentų nurodytas priežastys, kodėl šie nesikreipia psichologinės pagalbos, J. Stanislavovienė pabrėžė, kad argumentai daugiau sukasi apie pačių žmonių nusiteikimą, o ne apie finansinius ir laiko resursus ar paslaugų kokybę.
„Tai daugiau apie mūsų pačių nusiteikimą kreiptis pagalbos, nes jeigu sakau, kad tiesiog neturiu pinigų, aš iš karto praleidžiu tą žingsnį, kad galiu kreiptis nemokamai. (...) Mes labai dažnai net mintyse nesvarstome tos galimybės“, – sakė ji.
Žinoma, tai nepaneigia fakto, kad Lietuvoje tų paslaugų tikrai tenka laukti ilgiau. Vis dėlto, pašnekovė dar kartą pabrėžė, kad bet kurioje sveikatos priežiūros srityje tenka laukti eilėse, taigi, ši sritis nėra blogesnė.
„Pripažinsiu, kad čia, kaip ir visur kitur, yra įvairių patirčių. Kaip ir kitose srityse, mes galime susidurti su skirtingais specialistais, kurių paslaugas žmonės gali labai gerai įvertinti arba jiems gali nepatikti ir jie nerekomenduos eiti pas kažkokį specialistą. Tai ir šioje srityje, manyčiau, yra labai panašiai“, – nurodė J. Stanislavovienė.
Sveikatos apsaugos ministerija: dalis paslaugų teikiama ir savivaldybėse
Portalas LRT.lt kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), norėdamas išsiaiškinti, kaip ši institucija mato minimą problemą ir kokių priemonių imasi arba ketina imtis ateityje situacijai gerinti.
Pasak ministerijos, siekiant stiprinti visuomenės psichologinę gerovę, nuo 2020 m. visuomenės sveikatos biuruose (VSB) gyventojams nemokamai pradėtos teikti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos, kurios gali būti teikiamos ir vaikams bei paaugliams. Į šias paslaugas įeina streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai bei individualios psichologo konsultacijos.
„VSB gali būti suteikta iki šešių individualių konsultacijų, kurios, jei pageidaujama, gali būti teikiamos ir anonimiškai“, – pažymi ministerija.
Ministerijos raštu atsiųstuose atsakymuose taip pat akcentuojama, kad esant sudėtingesniems psichikos ir elgesio sutrikimo atvejams vaikai ir paaugliai gali būti nukreipiami į psichiatrijos dienos stacionarus, kurių Lietuvoje yra 12, arba psichiatrijos stacionarą – jų Lietuvoje yra penki.
„Emocinės paramos vaikai ir paaugliai gali kreiptis į jiems skirtas „Vaikų liniją“ ir „Jaunimo liniją“ (...) Nacionaliniame psichikos sveikatos portale Pagalbasau.lt taip pat yra paaugliams skirtas polapis, kur galima rasti naudingos informacijos apie santykius, bendravimą ir emocinius iššūkius brendimo laikotarpiu, įvairius psichikos sveikatos sutrikimus ir pagalbos galimybes“, – tvirtina SAM.
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) vaikams ir paaugliams taip pat teikia paslaugas: ambulatorinės gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir / ar medicinos psichologo konsultacijos. Visos paslaugos vaikams ir jaunuoliams iki 18 m. yra nemokamos. Nuo 16 m., pagal pageidavimą, paslaugos gali būti teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali skirti ambulatorines psichologo paslaugas iki 10 konsultacijų per vienus kalendorinius metus.
Ministerija vardija, kad nuo 2019 m. 24 Lietuvos savivaldybėse taip pat įgyvendinamas projektas „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio koregavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu“. Projektas orientuotas į jaunų žmonių sveikatos gerinimą ir stiprinimą, sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis, ŽIV / AIDS mažinimą ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją.
„Jaunimui palankių paslaugų koncepcija pabrėžia būtinybę keisti sveikatos sistemos organizavimą, siekiant sudaryti jauniems žmonėms galimybę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas saugioje ir patogioje aplinkoje, užtikrinant privatumą bei konfidencialumą (vadinamuoju žaliojo koridoriaus principu). Savivaldybėse įdarbinti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatoriai konsultuoja jaunimą, padeda surasti atsakymus į įvairius sveikatos klausimus“, – rašoma institucijos atsakymuose raštu.
Jaunuoliams, kurie dėl įvairių priežasčių nesiryžta kreiptis į koordinatorių ar kitus sveikatos specialistus, pagalba teikiama interneto svetainėje sveikatostinklas.lt. Joje galima rasti informacinių straipsnių sveikatos, lytiškumo ir LGBT+ temomis bei skiltį „Klausk patarimo“, kur Šeškinės poliklinikos specialistai anonimiškai atsako į jaunimo užduodamus klausimus.
2023–2024 m. „Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendroji programa“, vykdyta ugdymo įstaigose, pakeista į „Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą“. Naujoji programa apima temas, susijusias su kontracepcija, lytiniais santykiais, nėštumu, seksualiniu priekabiavimu ir kt. Šios programos vykdymą koordinuoja pedagogai, todėl koordinacija priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pažymi SAM.
