„Remigijus Žemaitaitis neprašo to, kas jam nepriklausytų“, – taip premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį kalbėjo apie „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio poziciją dėl noro tapti Seimo vicepirmininku.
Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų, o Vilniaus apylinkės prokuratūra atlieka du ikiteisminius tyrimus, R. Žemaitaitis nenusileidžia dėl noro tapti Seimo vicepirmininku.
Taip pat skaitykite
Kaip skelbė LRT.lt, R. Žemaitaitis pavasarį norės būti teikiamas Seimo pirmininko pavaduotoju, nepaisant to, kaip pasibaigs teismo procesas dėl antisemitinių pasisakymų ir kaip baigsis ikiteisminiai tyrimai dėl galimo šmeižto bei neapykantos kurstymo. Visgi R. Žemaitaičio kandidatūros Seimo vadovas Saulius Skvernelis teikti nenori.
Trečiadienį premjeras tvirtino, kad koalicija dirba ir šiuo metu „yra suinteresuota spręsti svarbiausius valstybės klausimus“. Pavyzdžiui, įvardijo G. Paluckas, elektros tinklų sinchronizavimo klausimus, pensijų kaupimo sistemos pertvarkos klausimus, mokesčių korekcijas.
„Remigijus Žemaitaitis neprašo to, kas jam nepriklausytų. Kai ateis laikas, kai galėsime išspręsti šį klausimą pavasario sesijoje, tada svarstysime“, – sakė premjeras.
G. Paluckas pridūrė, kad santykiai koalicijoje geri: „Nežinau, kodėl susidarė toks įspūdis, kad mes nebendraujame. Mes tikrai bendraujame ir skambinamės ir su Sauliumi Skverneliu, ir su Remigijumi Žemaitaičiu, labai gerai sutariame.“
„Tikrai nematau, ką dar galima santykių prasme pagerinti. O tai, kas yra pasakoma ir kas atsispindi žiniasklaidos antraštėse, tikrai nėra kažkoks politinės darbotvarkės prioritetas, kurį reikėtų kiekvieną dieną komentuoti“, – kalbėjo premjeras.
Taip pat skaitykite
Papildoma apsauga energetikos infrastruktūrai
Suintensyvėjus įvairių provokacijų ar sabotažų atvejų tikimybėms, Vyriausybė skiria papildomą dėmesį artėjančiam atsijungimui nuo BRELL ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais, trečiadienį taip pat informavo G. Paluckas.
Pasak premjero, trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą dėl papildomos fizinės apsaugos tam tikriems „kritiškai svarbiems energetikos infrastruktūros“ objektams.
„Į tai žiūrime labai rimtai. Tačiau modeliuojamos situacijos net įvairiausiais kritiniais atvejais tikrai Lietuvos vartotojų be elektros nepaliks“, – užtikrino G. Paluckas.
Ministras pirmininkas tvirtino, kad dalis apsaugos priemonių yra slaptos, dalis – riboto naudojimo. Tačiau G. Paluckas atskleidė, kad kalbama apie tokias apsaugos priemones, kurios susijusios ir su kibernetiniu saugumu, ir fiziniais veiksmais.
Pavyzdžiui, kritiškai svarbių energetikos objektų apsaugai bus pasitelkta Viešojo saugumo tarnyba (VST), kuri šiame darbe pakeis privačią saugos tarnybą, iki šiol saugojusią šiuos objektus. VST objektų apsaugos imsis nuo sausio 15 dienos.
G. Palucko teigimu, šiuo metu nėra visiškai nesaugomų svarbių objektų, tik apsaugos lygiai yra skirtingi.
„Apsaugos lygiai varijuoja, priklausomai nuo to, kiek svarbi ta infrastruktūra, kiek infrastruktūros sugadinimo atveju prireiktų laiko ją atkurti. Kai kurios vietos yra valandų ar dienų skaičius, o kai kurios gali užtrukti ir metus. Atitinkamai apsaugos režimai taikomi pagal tam tikrą metodiką ir algoritmą“, – teigė premjeras.
