Trečdalyje Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų nėra fizinio ugdymo mokytojų. Kūno kultūros pamokas darželinukams ir priešmokyklinukams veda auklėtojos ar socialinės darbuotojos. Darželių vadovai sako, kad tokiais atvejais nukenčia kokybė. Auklėtojos neturi reikiamų žinių, o dažnai ir būtino fizinio pasirengimo.
Kauno lopšelyje darželyje „Žingsnelis“ fizinio ugdymo užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę. Juos vedanti fizinio ugdymo mokytoja vaikų gebėjimams ugdyti pasitelkia sportinius žaidimus.
„Šio amžiaus vaikams motyvacijos netrūksta, bert darbas turi būti tikslingas, neužtenka tik judėti, vaikams reikia tikslingai dirbti ir pasiekti rezultatų, kad jie būtų fiziškai aktyvūs“, – teigia Kauno darželio „Žingsnelis“ fizinio ugdymo mokytoja Ugnė Avižienytė.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai per dieną turėtų judėti bent 3 valandas. Iš jų viena valanda turėtų būti vidutinio ir aukšto fizinio aktyvumo, kai suprakaituojama, padažnėja kvėpavimas. Toks aktyvumas laikomas sveikatai palankiu.
„Tai galima pasiekti tik organizuotos veiklos metu, sporto salėje, lauke organizuotos veiklos metu mes to ir siekiame. Fiziškai aktyvios veiklos būna aukšto intensyvumo“, – sako U. Avižienytė.
Tačiau daugelyje įstaigų specialisto organizuojama fizinė veikla – tik siekiamybė. Ikimokyklinių įstaigų kūno kultūros pedagogų asociacijos duomenimis, daugiau kaip trečdalis įstaigų fizinio ugdymo pedagogų neturi. Didžiausias jų trūkumas mažesniuose miesteliuose.
„Jei savivaldybė neprioritetizuoja ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo, jei mano, kad pakankama judėti, žaisti savarankiškai, tokie etatai nėra skiriami“, – tvirtina Ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentė Audronė Vizbarienė.
Neturint fizinio ugdymo specialistų, sporto užsėmimus vaikams veda auklėtojos ar net socialinės darbuotojos. Tačiau, anot įstaigų vadovų, tokiu atveju pamokų kokybė gerokai prastesnė.
„Jeigu mums liepia pasilenkti, tai pasilenkti galėtų ir mokytojos, o vis tiek mokytojos mano kolektyve... Turim ir jaunų, bet turim ir arti 60, ir virš 60 metų pedagogų, tai jam kūno kultūra organizuoti tikrai yra sudėtinga“, – sako Visagino darželio „Auksinis raktelis“ direktorė Elena Čekienė.
„Neturim ir sąlygų, reikalinga ir salė. Mes turim sporto būrelį, kurį veda ikimokyklinio ugdymo mokytoja, ji turi tik vieną kartą per savaitę“, – teigia Utenos darželio „Gandrelis“ socialinė pedagogė Rūta Paukštienė.
Pernai švietimo ministro įsakymu papildytas ikimokyklinio ugdymo pareigybių sąrašas, kuriame atsirado ir fizinio ugdymo mokytojo pareigybė. Tačiau teisės aktai, numatantys apmokėjimą ar darbo krūvius, liko nepriimti.
„Įstaigos, kuriose tokie mokytojai dirba, susiduria su problemomis, nežinodamos, pagal kokią eilutę jiems apmokėti, kiek jie turi dirbti kontakte su vaiku“, – teigia Ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentė A. Vizbarienė.
Švietimo ministerija, patvirtinusi fizinio ugdymo mokytojo pareigybę, sako, kad sprendimai dėl etatų būtinumo ir atlygio – savivaldybių reikalas. Anot ministerijos, siekiamybės, kad visuose darželiuose tokie specialistai dirbtų, net ir nėra.
„Ikimokyklinio ugdymo pedagogas yra pajėgus ugdyti visas vaikų kompetencijas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai yra taip ruošiami, kad vaikų fizinį aktyvumą jie gebėtų ugdyti“, – kalba Švietimo ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Mokslininkų duomenimis, vaikų fizinis aktyvumas kasmet vis mažėja. Jį keičia sėslios veiklos. Pasaulinės sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijas atitinka tik apie 10 procentų mergaičių ir 20 procentų berniukų.
