Vidaus reikalų ministerija stengsis, kad Lietuvos saugumas tik augtų. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ teigė paskirtasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, jo paties tikslas – po kadencijos palikti Lietuvą saugią.
– Vidaus reikalų ministerijos atsakomybės laukas labai platus ir, pavyzdžiui, viena iš ministerijos atsakomybių sričių yra strateginių objektų apsauga. Dabar įvairūs sabotažo, teroro aktai tik dažnėja, kaip rengiatės labiau saugoti strateginius objektus?
– Natūralu, kad šita kritinės infrastruktūros apsaugos sritis irgi yra viena iš prioritetinių. Manyčiau, kad tie darbai, kurie buvo daromi iki šiol, užtikrino tam tikrą saugumo lygį, bet tikrai be papildomų investicijų, galbūt be pajėgumų didinimo didesnį skaičių objektų apsaugoti būtų labai sudėtinga.
Ateisime, pakalbėsime su vadais, kokie reikalingi pasikeitimai, panagrinėsime. Iš viešos erdvės, ką turiu dabar, žiūrime, kokie planai numatyti. Pakalbėsime apie tai ir tikrai sudėliosime tą strategiją į priekį.
– Migracija. Šiuo metu šalyje turime apie 250 tūkst. užsieniečių. Tai daugiau nei gyvena Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojų. Vidaus reikalų ministerija nuolat kartojo, kad tokie užsieniečių srautai, kokie yra dabar, kelia grėsmę saugumui. Kaip su tuo tvarkysitės?
– Taip. Kontrolę apskritai išduodant leidimą gyventi ar laikinai gyventi Lietuvoje, ar atvykimo į Lietuvą galimybė kai gaunama, tada kaip ir dažniausiai patikrinama, kas čia per žmonės, ar jie atitinka saugumo reikalavimus, ar ne. Dažniausiai kyla problemų su tais žmonėmis, mes matome, kurie dažnai keliauja į savo šalį, į užsienį išvažiuoja. Ar tikrai viskas su jais gerai? Reikia galvoti apie šitą vietą, apie saugumą, galbūt analizuojant ir vykdant gal priežiūrą būtent tokių asmenų, kodėl jie ten keliauja dažnai, galbūt jie susieti darbo reikalais, bet ne visada mes matome ir girdime iš viešųjų...
– Norėtumėte skirti papildomą priežiūrą?
– Manyčiau, taip, čia būtent dėl to, kad tikrai nemaža dalis, jeigu mes paimsime, tai apie 10 proc. gyventojų gali būti mūsų Lietuvoje, kurie atvažiuoja ir yra trečiųjų šalių piliečiai.
Tikrai dėmesys tam būtinas, būtina jį stiprinti, bet, aišku, suprantame, kad žmonių teisių irgi reikia paisyti ir galvoti apie tai, kad mes esame Europos Sąjungos (ES) šalis.
– Dar apie saugą. Civilinė sauga – ir Vyriausybės programoje nemažai apie tai rašoma. Kaip ją labiau sustiprinti?
– Civilinė sauga, yra priimta ir Seime dokumentų, kad tai svarbus visos valstybės tvarumo elementas. Ir manyčiau, kad šiuo atveju būtinas visų institucijų bendradarbiavimas – ir valstybės, ir savivaldybės. Tai stiprinimas būtent per savivaldybę: parengties pareigūnų įsitraukimas į visą sistemą, parengimas planų – tai vienas iš elementų. Nuolatiniai mokymai, pratybos būtinos tam, kad būtų galima pasiruošti bet kokiai krizinei situacijai ar numatytai krizinei situacijai, bet ir investicijos į infrastruktūrą yra būtinos. Tai mes kalbame apie priedangų tinklo plėtrą ir renovaciją, apie perspėjimo sistemų, apie sirenų tinklo atnaujinimą, tam tikri rajonai jau gavo galbūt modernių sistemų, bet tai yra labai mažai. Jeigu kalbėsime visos Lietuvos mastu, tai tikrai darbų laukia labai daug.
– Lietuva su Baltarusija šiuo metu yra uždariusi keturis iš šešių perėjimo punktų. Ar reikia uždaryti likusius du?
– Būtina diskusija. Aišku, tai Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė, bet reikia suprasti, kad tai, kas palikta, yra ir tarptautiniai įsipareigojimai. Tam tikruose koridoriuose vyksta tranzitas ne tik į tas šalis – Baltarusiją arba Rusiją, – bet ir toliau. Mes užsidaryti greičiausiai negalėsime.
Kontrolės procesas, kuris yra dabar vykdomas, natūraliai turi būti stiprinamas, galbūt ir dėl sankcijų pažeidimo, ir dėl galimo, sakysime taip, nepageidaujamų asmenų patekimo į Šengeną.
– Norėtumėte stiprinti kontrolę per likusius du perėjimo punktus su Baltarusija?
– Pasieniečiai, manyčiau, daro ten savo darbą, bet galbūt ir analizė, ir jeigu ten atsirado kažkokių problemų, ir pasiruošimas tokioms atsiradusioms problemoms yra būtinas. Kalbėsime su vadais, pamatysime, kokia yra situacija, bet uždaryti, manyčiau, visiškai tikrai šiuo momentu poreikio nėra.
– Siena su Baltarusija, be to, yra sustiprinta specialiomis priemonėmis. Ką rengiatės daryti su siena su Rusija? Ar reikia ją stiprinti specialiomis priemonėmis?
– Aš manyčiau, baigiame su Baltarusijos siena, tų visų sistemų įrengimu, tai su Rusija irgi tie darbai panašia linkme turi tęstis. Yra jau parengti planai, tai pažiūrėsime, koks yra finansavimas. Greičiausiai finansavimo reikės dar sulaukti ir tikrai reikės kalbėtis su Europos Sąjunga, su fondais tam, kad tie pinigai būtų skirti, nes šita siena yra išorinė ir tai ne tik Lietuvos interesas, bet ir visos Europos Sąjungos.
– Prezidentas kelia jums užduotį sukurti Regionų ministeriją. Kada ji atsiras ir ar tai būtų prioritetinis jūsų darbas, ar tik vienas iš prioritetinių?
– Tai vienas iš prioritetinių darbų dėl to, kad negalima pamiršti vienos srities dėl kitos srities. Regionų politika yra viena iš svarbesnių temų, nes, vėlgi, grįžtame prie saugumo: stiprus regionas – stipri valstybė. Manyčiau, dėmesys per formą, per ministeriją ir sutelkimas pagrindinių procesų – ne visų, aišku, ne visi procesai bus tik apie savivaldą šitoje ministerijoje, kurią planuojama įsteigti, – bet tikrai dėmesys pagrindiniams dalykams šiuo atveju, manyčiau, tam ir tarnaus.
– Valstybės tarnybos reforma pradėta pernai gegužę. Vyriausybės programoje žadama peržiūrėti šią reformą. Ką tai reiškia – stabdysite, vystysite ar visai kiti planai dėl jos?
– Yra labai daug diskusijų iškilę – tam tikri klausimai dėl stažo, dėl kitų dalykų. Nepasitenkinimą arba įtampą tarp valstybės tarnautojų tai tikrai sukėlė. Suprantu, galbūt tam tikrų garantijų praradimas arba kažkokių socialinių galimybių praradimas buvo labai jautriai priimtas. Yra ir Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų punktų pakeitimo. Paimsime, peržiūrėsime visą failą, susėsime, paanalizuosime, ką reikia keisti, kalbėsimės su profsąjungomis ir tada priimsime sprendimą.
– Programoje žadate kovą su psichotropinių medžiagų vartojimu tarp jaunimo. Gydymo įstaigos pastaruoju metu skaičiuoja, kad sunkiai apsinuodijusių vaikų padaugėjo iki 70 procentų ir tas skaičius auga. Ko mes nepadarome esminio šioje kovoje?
– Tai nėra vieno sprendimo klausimas dėl to, kad mes turėtumėme kalbėti apie įgūdžių formavimą. Tai vienas iš jų, kad jaunimas, vaikai būtų atsparūs grėsmėms arba pagundoms, kurios dabar labai plinta ir yra problema. Suprantama, kad reikia galbūt peržiūrėti tam tikras atsakomybes, panaudojant geriausias praktikas Europos Sąjungoje, tam, kad ta atsakomybė būtų tokia, kad būtų apie ką galvoti, kada tu pradedi daryti tam tikrą veiksmą. Manyčiau, reikia tikrai labai atsargiai, bet ir kryptingai veikti dėl to, kad tai yra labai didelė grėsmė.
– Esate sakęs, kad tapęs ministru ieškosite papildomų lėšų policijai ir kitoms tarnyboms. Policijos generalinis komisaras yra paskaičiavęs, kad jiems reikėtų papildomai, pavyzdžiui, kitiems metams apie 100 milijonų eurų ir tai būtų skirta pareigūnų algoms. Žinoma, kitiems metams, ko gero, 100 milijonų neatsiras, bet dar kitiems metams jūs ieškotumėte tokių lėšų?
– Yra toks susitarimas ir kalbėjomės su premjeru ir su paskirtu finansų ministru, kad turėtume šiuo atveju kartu atsisėsti ir pažiūrėti mūsų galimybes.
– Dar šiame biudžete?
– Šiame biudžete kalbėsime, bet tikrai tokių pinigų neatsirastų. Yra kitų prioritetų irgi svarbių, jie jau buvo įvardinti, aš norėčiau, bet sprendimas tikrai yra, galbūt Seimo, galbūt ir Vyriausybės pozicija dėl tam tikrų eilučių, galbūt konkrečiai premjero išsakyta – galbūt tai yra keliai, yra Švietimo ministerijos programų dalis, bet, manyčiau, VRM ir KAM poreikiai tikrai nebus pamiršti. Kokio dydžio, pamatysime, apie tai kalbamės. Sudėtinga dabar kažką pakeisti, neturime labai daug laiko, iš tikrųjų viso biudžeto neperdarysime.
– Du kartus Jūs esate buvęs susisiekimo viceministru, dabar esate Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius ir visi buvę vadovai apie jūsų darbą atsiliepia gerai arba labai gerai. Jūs dabar tampate vidaus reikalų ministru, kokį pagrindinį sau tikslą keliate šiame poste?
– Pagrindinis mano tikslas, aišku, yra palikti arba kad būtų Lietuva saugi. Civilinė sauga yra viena iš tokių svarbių užduočių man dėl to, kad ne vienoje krizinėje situacijoje teko dalyvauti likviduojant arba padedant piliečiams, arba kitoje vietoje. Tad manyčiau, kad sukurti stabilią, atsparią išoriniams veiksmams ekosistemą yra vienas iš mano tokių tikslų. Ir tikrai esu pasiryžęs bendrauti su visomis institucijomis, su visomis ministerijomis ta linkme, kad tai būtų padaryta maksimaliai, kad visos įstaigos, visos institucijos, tarnybos dėl to bendro tikslo būtų įtrauktos.
