Nuo šių mokslo metų ketvirtokai turės laikyti du privalomus matematikos ir lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimus. Iki šiol jiems pakakdavo baigti ugdymo programą. Dalis švietimo bendruomenės pokyčius kritikuoja. Esą mokiniai patirs stresą, o pagal atnaujintą programą sudarytos užduotys nepatikrintos. Švietimo ministerija ramina – ketvirtokams nebūtina patikrinimo išlaikyti, užtenka dalyvauti.
Septyniasdešimčiai Vitlio licėjaus ketvirtokų neužteks baigti ugdymo programos, kad taptų penktokais. Sausį jų laukia privalomi matematikos ir lietuvių kalbos žinių patikrinimai.
Iki šių mokslo metų pačios mokyklos galėdavo spręsti, ar ketvirtokai atliks nacionalinius žinių patikrinimus, todėl dalis švietimo įstaigų pokyčių nenori.
„Jie turi džiaugtis mokymusi, o ne mokytis dėl to, kad turim išlaikyti testus“, – mano Vitlio licėjaus direktorė Jovita Ponomariovienė.
Anot jos, mokiniai gali patirti stresą, bus sudėtinga atlikti patikrinimus turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių. O jei ketvirtokas į nors vieną patikrinimą neateis be pateisinamos priežasties, jis nepateks į penktą klasę.
„Nors gali būti, kad vaiko gebėjimai yra aukštesnieji ar pagrindiniai ir vaikas tikrai atitinka pradinio ugdymo programą, ir galės toliau keliauti į penktą klasę, bet dėl testo nelaikymo jis bus priverstas kartoti kursą“, – sako direktorė.
Švietimo ekspertai sako – kartojasi vienuoliktokų tarpinių patikrinimų scenarijus. Patikrinimus padarius privalomais, neatsižvelgta į tai, kad ketvirtokai pagal atnaujintą programą pradėjo mokytis tik pernai.
„Dabartiniai ketvirtokai yra būtent tie vaikai, kurie neturėjo dar sukurtų priemonių pagal atnaujintą turinį, jei kalbėsime nacionaliniu mastu, – paaiškina Europos Komisijos Europos mokyklų inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė. – Aš kalbu, matematikos ir kalbos trečios klasės turinys pernai metų vyko dar pagal neatnaujintų programų versiją.“
Pasak inspektorės, iki šiol testų užduotys būdavo tikrinamos ne vienus metus, kuriamos užduočių bazės. Tačiau šį kartą esą tam nepasiruošta.
„Pakenks visų vaikų gyvenimui. Jei tai bus įrašyta į jų istoriją, nes patys instrumentai nėra validizuoti. Nėra nei patikrinti, nei išmėginti“, – perspėja ji.
Užduotys, palyginus su neprivalomais patikrinimais ankstesniais metais, taip pat sudėtingesnės, sako inspektorė, nors patikrinimų laikas ir užduočių skaičius nepakeistas.
Inspektorė D. Jakavonytė-Staškuvienė teigia, kad kai kurios mokyklos bijo, jog moksleiviai patikrinimo neišlaikys. Todėl vietoj penkių savaitinių matematikos pamokų turi septynias.
„Ypač matematikos turinys gerokai pasunkintas. Pavyzdžiui, net skaičiavimai yra iki milijono, o anksčiau vaikai skaičiavo iki 100 tūkstančių. Tai daug kas pasunkinta ir perkelta iš 5–6 klasės kurso“, – paaiškina inspektorė.
Dalis švietimo bendruomenės tikisi, kad patikrinimai bus nukelti iki 2027 metų, kai juos galės laikyti ketvirtokai, pagal atnaujintą programą mokęsi nuo pirmos klasės.
„Reikalavimas pradiniam išsilavinimui įgyti yra įtvirtintas įstatymu ir iš esmės patikrinimai yra suplanuoti sausio mėnesio pabaigoje, tai įstatymo pakeitimas per tokį trumpą laikotarpį turbūt mažai tikėtinas“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovė Jolanta Navickaitė.
Ministerija ramina – nors rezultatai įtraukiami į baigimo dokumentą, išlaikyti patikrinimų ketvirtokai neprivalo, turi tik juose sudalyvauti.
„Nėra taip, kad užduotis, kuri pateikiama mokiniams, būtinai tais pačiais metais būna išbandoma, bet vis tiek remiamasi ir tam tikra užduočių atlikčių struktūra“, – sako ŠMSM atstovė.
Ir teigia, kad apie tam tikrus pokyčius diskutuoti galima: „Galime kalbėti daugiau apie, sakykim, laiko klausimą. Žinoma, šitas klausimas yra mokytojų girdima nuomonė, ar tikrai užtenka 45 minučių, gal tikrai verta padidinti iki 60 minučių. Tai tokio tipo pakeitimai dar yra galimi.“
Pasak ministerijos, jei ketvirtokas dėl oro sąlygų, ligos ar kitų pateisinamų priežasčių testo laikyti negalės, baigti programą bus įmanoma ir nedalyvavus patikrinime.
