Daugiau nei mėnesį besitęsiančioje Klaipėdos centre aptiktų sprogmenų istorijoje, panašu, pasiektas proveržis. Miestui neseniai paskelbus ekstremaliąją situaciją nutarta artimiausiomis dienomis pradėti, kaip numanoma, po aikšte ir judria Herkaus Manto gatve esančių sprogmenų paieškas. Tiesa, kol kas nežinoma, ar aptikus bombas procesas vėl nesustos ir išminavimo bus imamasi nedelsiant.
LRT.lt jau skelbė, kad prieš kurį laiką pradėjus Klaipėdos centre esančios Atgimimo aikštes rekonstrukciją ir archeologams atkasus po aikšte buvusių statinių pamatus, aptikta nemažai sprogmenų ir trotilo.
Rugsėjo pabaigoje archeologai buvusių pastatų pamatuose rado dvi dešimtis bombų ir trotilo. Sprogmenys buvo neutralizuoti, tačiau manoma, kad bombų yra ir daugiau, įskaitant ir po judria Herkaus Manto gatve.
Saugumo sumetimais aikštės atnaujinimą nuspręsta sustabdyti ir imtasi ieškoti galimybių išsiaiškinti aikštės užminavimo mastą ir atlikti išminavimo darbus.
Vis dėlto jau daugiau nei mėnesį situacija nejudėjo iš mirties taško. Kiek anksčiau Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus LRT.lt teigė, kad padėties išspręsti nepavyksta, nes tokiose situacijose veikti turinčios institucijos klausimą stumdo viena kitai.
Praėjusią savaitę dėl sprogmenų Klaipėdos centre nuspręsta įvesti ekstremaliąją padėtį.
Pradės sprogmenų paiešką
Trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje surengto įvairių institucijų pasitarimo metu, panašu, pasiektas proveržis – žadama, kad netrukus bus pradėta po aikšte ir gatve galimai esančių sprogmenų paieškos. Jos ir nulems, kokių veiksmų bus imamasi toliau.
„Pirmas dalykas, ką sutarėme, tai, kad yra reikalinga išsami žvalgyba dėl pačios vietos, kiek mes turime tų potencialių sprogmenų, juos įsivertinti, apimtis ir pan. Kada matysime, koks yra tas grėsmės lygis, pagal tai bus atitinkamos priemonės, kas turėtų imtis pirmų darbų“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Galimų sprogmenų žvalgybą turės atlikti Lietuvos kariuomenės atstovai. Anot V. Vitkausko, įsakymas dėl žvalgybos darbų jau yra rengiamas, tad veiksmai turėtų prasidėti artimiausiomis dienomis.
Neatmetama, kad darbų metu ties žvalgoma teritorija gali būti tam tikrų ribojimų, tačiau kokie jie – kol kas netikslinama.
„Dabar vienoje vietoje 20 sprogmenų rasta, bet būna kartais vienoje vietoje tūkstančiai randami. Tai čia nėra kažko labai išskirtinio, bet vėlgi – mes žinom tą, ką žinome ir nežinome to, ko nežinome. Kai bus žvalgyba, tyrimas, bus galima pasakyti“, – pastebėjo V. Vitkauskas.
Pašnekovas pastebėjo, kad centras į procesą įsitraukė tuomet, kai išgirdo, kad procesas nejuda. Kitas svarbus veiksnys – miesto sprendimas skelbti ekstremalią situaciją.
„Tada automatiškai įsijungia institucijos, kurios visada pasiruošę padėti. Manau, tas sprendimas savivaldybės dėl ekstremalios situacijos ir iššaukė tas reakcijas, kurias mes šiandien susirinkę aptarėme“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Sprogmenų nejudinant saugumas nesikeičia
Žinia, Lietuvos kariuomenė iki šiol neskubėjo imtis sprogmenų žvalgybos ir kalbėjo apie tai, kad uostamiestis turėtų siekti patekti į kitiems metams sudaromą tokių darbų sąrašą.
Vis dėlto po trečiadienį surengto posėdžio tvirtinama, kad dabar kituose objektuose dirbantys kariai bus atšaukti ir perkelti ieškoti po Atgimimo aikšte esančių sprogmenų.
Aiškinama, kad žvalgybos darbai truks maždaug dieną.
„Šiandien buvo posėdis ir įvyko sprendimai. Tokie, kokie įvyko. Visų pirma nustatykime, koks yra mastas sprogmenų, o tada kalbėkime apie planą ir apie išminavimą. Kol nėra aišku, ar čia vienas sprogmuo, ar tūkstančiai sprogmenų, mes negalime nieko pažadėti kaip ministerija. Yra prioritetai. Dabar – Rūdninkų poligonas ir prioritetas yra sudėliotas ten. Jeigu bus penki sprogmenys – valio, mes tą [išminavimą] padarysime iškart, o jeigu bus didelis mastas, susidėliosime planus, susidėliosime laiko ašį ir tarsimės su savivaldybe“, – klausiamas, kodėl pozicija dėl darbų buvo pakeista ir ar radus sprogmenis iškart bus imamasi išminavimo, kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos parengties pareigūnas Rytis Gineika.
Taigi, kitaip tariant, nuo sprogmenų gausos priklausys, ar greitai bus imamasi išminavimo darbų, ar jų teks palaukti.
„Tie sprogmenys tikriausiai jau guli 80 metų ir būtų dar gulėję ir dabar tikriausiai dar gulės, kol niekas jų nejudins. Kažkiek gal ir keičia dėl to, kad yra gyvenamoji zona, bet pats saugumas nuo to nei didėja, nei mažėja, nes jie šiuo metu yra nejudinami“, – paklaustas, ar Klaipėda įgyja prioritetą planuojant darbus dėl to, jog sprogmenys yra miesto centre, sakė R. Gineika.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla sakė, kad departamento atstovai aktyviai dalyvaus sprendžiant situaciją.
Jis taip pat teigiamai atsiliepė apie savivaldybės sprendimą atsižvelgti į departamento rekomendaciją skelbti ekstremalią situaciją.
„Tai yra ypatingas jautrumas, tai yra ne laukai. Suvokiame, kad turime imtis visų priemonių maksimaliai apsaugoti. Įvedus ekstremalią situaciją galimi įvairūs veiksmai įstaigų, institucijų, organizacijų atžvilgiu ir dėl saugumo priemonių“, – sakė R. Požėla.
Suveikė kraštutinė priemonė?
Taigi, panašu, jog situacijos sprendimą po mėnesio sąstingio išjudinti padėjo Klaipėdos valdžios sprendimas skelbti ekstremalią situaciją. Vis dėlto uostamiesčio meras nelinkęs manyti, kad vietos valdžia laiku neišnaudojo šios galimybės siekiant įsukti procesus ir aiškina, kad sprendimas priimtas kaip kraštutinė priemonė.
„Rugsėjo 30 d. vakare mes gavome informaciją iš rangovo, kad yra rasti sprogmenys. Spalio 1 d. informacija buvo ant stalo krašto apsaugos ministrui ir planas turėjo vykti taip, kaip buvo surašyta teisės aktuose. Kadangi nieko nevyko, teko priimti sekantį sprendimą. Šiandieninis posėdis tikrai yra ne pirmas. Vienas tokių stambesnių posėdžių įvyko spalio 25 d. <...> Mes sugaišome laiką. Ekstremalios situacijos skelbimas yra jau nevilties šauksmas“, – į klausimą, kodėl ekstremalioji situacija nebuvo paskelbta anksčiau, atsakė A. Vaitkus.
Meras akcentavo ne kartą kreipęsis į krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, kuris davė nurodymus spręsti situaciją, tačiau dėl teisės aktų netobulumų procesas nevyko.
A. Vaitkus pastebėjo, kad nors procesas ir pajudėjo, tačiau sunku atsakyti į klausimą, kaip ilgai Atgimimo aikštės atnaujinimo projektas dar liks įšaldytas. Apie tai kalbėti bus paprasčiau po atliktų žvalgybos darbų, tačiau viliamasi visų tarnybų sutelkto darbo ir, kad procesas daugiau nesustos.
Anot mero, tik laimingo atsitiktinumo dėka nė vienas sprogmuo nedetonavo rangovams dirbant aikštėje statybine technika.
„Tarp medžiotojų yra toks posakis, kad ir neužtaisytas šautuvas iššauna. Tai aš rizikuoti žmonių gyvybėmis, sveikatomis dėl nežinojimo tikrai nenoriu. Nebūsiu tas meras, kuris šioje situacijoje nurimtų tol, kol neturėsiu aiškios išvados specialistų ir ekspertų“, – apie saugumą kalbėjo Klaipėdos meras.
