Lietuvoje

2019.01.11 19:25

R. Karbauskio siūlymai keisti LRT įstatymą skinasi kelią Seime: pirmas pritarimas yra

Ineta Nedveckė, LRT.lt, ELTA2019.01.11 19:25

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis penktadienio vakarą pateikė Seimui naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją. Po pateikimo jai pritarta. Toliau pataisos bus svarstomos komitetuose. Taip pat parlamentarai nusprendė dėl šio projekto vyriausybės paprašyti specialios išvados.

Už naują redakciją balsavo 50, prieš – 36, susilaikė 2 parlamentarai. Iš viso balsavo 88. 

Pagrindinis komitetas, kuriame toliau bus svarstomos pataisos – Kultūros, kiti – Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos. Į plenarinių posėdžių salę redakcija grįš pavasario sesijoje.

„Šiandien, rytoj, sekmadienį minėsime Lietuvos laisvei reikšmingas datas. Datas, kai Lietuva buvo vieninga ir gynė laisvą žodį. Kodėl antrus metus iš eilės būtent šiomis dienomis mes bandome kėsintis į laisvą žodį?“ – po balsavimo retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius.

A. Armonaitė: tai – asmeninė R. Karbauskio ir A. Širinskienės ambicija

„Teikiamu įstatymo projektu siekiama didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų įtakos, jo atvirumą bei atsiskaitomybę visuomenei, užtikrinti pastovų išorinį auditavimą, tobulinti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį bei savireguliacijos mechanizmą“, – naują LRT įstatymo redakciją iš Seimo tribūnos pristatė R. Karbauskis.

Aušrinė Armonaitė naujai redakcijai negailėjo kritikos. Ji projektui ragino nepritarti. 

„Manau, kad šitas projektas yra ne kas kita, o asmeninė R. Karbauskio ir A. Širinskienės ambicija įsižeidus dėl tų Seimo narių, kurie atmetė politizuoto tyrimo dėl LRT išvadas“, – sakė A. Armonaitė.  

Ji minėjo numatomą ombudsmeno pareigybę – ji, pasak parlamentarės, apibrėžta labai neaiškiai. 

„Viena vertus, tai pareigūnas, kuriam žmonės galės rašyti skundus, kita vertus – tai naujas, beje, trečias pareigūnas, kuris turėtų reguliuoti LRT veiklą. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje vis dar yra Lietuvos radijo ir televizijos komisija su savo funkcijomis ir žurnalistų etikos inspektorius, kurie vis dėlto reguliuoja žiniasklaidą Lietuvoje“, – kalbėjo parlamentarė.

Taip pat ji kritikavo tarybos ir valdybos steigimą, tiksliau – reikalavimus žmonėms, kurie galėtų užimti tarybos ar valdybos narių vietas.

„Labai siauri reikalavimai ir pagrindinis kriterijus yra, ar tie žmonės 5 ar 10 metų dirbo pagal specialybę. Kai visas pasaulis eina tarpdiscipliniškumo, įvairiapusiškumo patirties keliu, Lietuvoje į nacionalinį įstatymą, it tai būtų kažkoks darbo skelbimas, parašoma, kad žmogus turi turėti socialinių mokslų krypties diplomą ir 5-erius metus darbo patirties pagal specialybę“, – sakė Seimo narė.

A. Armonaitė, E. Blaževič/LRT nuotr.

Agnė Širinskienė, ragindama politikus balsuoti už, pabrėžė, kad LRT įstatymas apaugo daugybe mitų. „Vieną dieną išgirstame pasaką, kad ombudsmenas politizuos, nes neva bus atskira institucija, kuri vos ne užvaldys LRT“, – kalbėjo ji. 

Seimo narė mitu taip pat vadino visuomeninio transliuotojo politizavimo riziką. „Sunkiai įsivaizduoju, kur yra politizavimas, jeigu netgi 4 vietos iš tarybos yra atiduodamos ne prezidento, ne Seimo deleguotiems asmenims, o mokslo bendruomenei“, – kalbėjo ji. Nesuvokiama, pasak parlamentarės, ir tai, kuo blogas yra valdybos sudarymas.

R. Karbauskis: nėra ko diskutuoti iki pataisų pateikimo

Eugenijus Gentvilas klausė, ar R. Karbauskis įsigilinęs į 2006-ųjų KT išaiškinimą apie LRT valdymo struktūrą ir kodėl valdantieji nelaukia KT išvados dėl laikinosios parlamentinės komisijos sudarymo. Ji tyrė padėtį LRT ir vėliau pateikė išvadas, kurių pagrindu parengtas LRT įstatymas. Išvadas Seimas gruodį atmetė.

Pasak R. Karbauskio, į KT kreiptasi ne dėl įstatymo projekto, o dėl komisijos, o projektas esą neprieštarauja ir 2006-ųjų KT išaiškinimui.

Gintarė Skaistė klausė, ką R. Karbauskis mano apie EBU nuomonę, kad pataisos statomos ne ant tų pamatų, ant kurių turėtų? Taip pat ji domėjosi, kodėl nekeliamos diskusijos dėl projekto.

Pasak R. Karbauskio, diskusijas reikia pradėti tada, kai įstatymas būna pateiktas Seime.

„Diskusijas pradedame tada, kai įstatymo projektas pateikiamas. Yra viešieji klausimai, diskusijos. Kadangi tai liečia nacionalinį transliuotoją, be abejonės diskusija bus plati, didelė ir ilga.

Bet aš šiandien girdžiu siūlymus nepateikti įstatymo projekto, bet vykdyti diskusijas. Nelabai suprantu, kodėl reikia nepateikti įstatymo projekto ir vykdyti diskusijas – nėra dėl ko vykdyti, nėra objekto“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskis, E. Blaževič/LRT nuotr.

A. Armonaitė vardijo tarptautines žiniasklaidos organizacijas, kurių pranešimais raginama atsisakyti iniciatyvų apriboti žiniasklaidos laisvę. Ji pabrėžė, kad iš įstatymo projekto neaišku, ar LRT tarybos narių kadencijos sutaps su politiniais ciklais.

R. Karbauskis pabrėžė, kad nereikia painioti laikinosios komisijos išvadų ir dabartinės LRT įstatymo redakcijos.

„Skubos nėra, mes kartu padarysime viską, kad įstatymas būtų tobulas“, – pabrėžė Kultūros komiteto pirmininkas.

Svarstė penktadienio vakarą

Konservatorius Jurgis Razma tvirtinant darbotvarkę frakcijos vardu siūlė klausimą dėl LRT įstatymo išbraukti arba bent įtraukti į rytinę darbotvarkę. Tokį pat siūlymą frakcijos vardu pateikė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.

Seimas nepritarė tam, kad klausimas būtų iš darbotvarkės išbrauktas. Nepritarta ir tam, kad jis būtų perkeltas į rytinę darbotvarkę. Pateikimas – pirmoji įstatymo pataisų stadija Seime. Seimui pritarus pateikimui, projektą svarstys komitetai, o po to – dar du kartus Seimas: svarstymo ir priėmimo stadijose.

Kai atėjo metas pateikti redakciją, „valstietė“ Agnė Širinskienė paprašė pusės valandos pertraukos, nes reikia įsigilinti į projektą, gauta informacijos anglų kalba. Pertraukai pritarta. Po pertraukos patvirtinimo, svarstant kitą klausimą, pusės valandos pertraukos, remdamasis identiškais argumentais, paprašė ir konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Kitam klausimui jis taip pat paprašė pertaukos, todėl kilo diskusija, kurią A. Širinskienė pavadino „vaikų darželiu“. Pritarta ir šiai pertraukai.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Kas būtų keičiama

Naujoje įstatymo redakcijoje suvienodinamas LRT portalo bei radijo ir televizijos reguliavimas, portalui pradedamas taikyti reklamos draudimas, siūloma įsteigti valdybą, LRT ombudsmeną, per pusę mažinamas politikų deleguojamas LRT tarybos narių skaičius, naikinama Administracinė komisija. 

Valdančiųjų siūlymu parlamentinė komisija, tyrusi LRT veiklą, sukurta prieš metus – Sausio 13-osios išvakarėse. Komisijos išvadas prieš kelias savaites Seimas atmetė.

Pakeitimus kritikuojančių opozicijos atstovų teigimu, taip valstiečiai siekia politizuoti LRT valdymą. Konservatoriai registravo naujas pataisas, pagal kurias Taryba būtų sudaroma pagal britų transliuotoją BBC. 

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) valdančiuosius ragina neskubėti priimti pakeitimų, taip pat užtikrinti institucinę LRT autonomiją bei turinio nepriklausomumą. Pastabų valdančiosios daugumos siūlymams turi ir transliuotojo vadovybė.

R. Karbauskio teigimu, pataisomis numatoma modernizuoti LRT valdymą, stengiantis į LRT valdymą pritraukti vadybos, teisės, ekonomikos žinių, didelės vadovaujamojo darbo patirties turinčių asmenų. 

Valdybą sudarytų septyni asmenys: pagal pareigas direktorius ir du jo pavaduotojai bei keturi nepriklausomi nariai, kuriuos skirs taryba po to, kai kandidatūros bus atrinktos viešo konkurso būdu. Viešą konkursą, kuriame būtų atrenkama 12 kandidatūrų į valdybos narius, vykdys tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. Po to taryba priims sprendimą, kurie keturi iš šių 12 asmenų dalyvaus valdybos veikloje.

„Valdybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys“, – sako R. Karbauskis.

Asmenys valdybos nariais būtų skiriami tokiu būdu, kad valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą.

Valdyba bus atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą. 

Pataisos numato pokyčius ir LRT taryboje. Iki penkerių metų trumpinama jos kadencija, Seimas skirs tik du asmenis (iš pozicijos ir opozicijos) vietoj keturių, prezidentas – du asmenis (vietoj keturių).

Atsiranda ir naujas LRT vidinės savireguliacijos mechanizmas – LRT ombudsmenas. Jis prižiūrės, kaip LRT laikosi savo misijos, žurnalistikos etikos principų, pavyzdžiui, nepriklausomumo, atskaitingumo visuomenei ir t. t. Jis taip pat stebės, ar laikomasi LRT Etikos kodekso. Beje, LRT Etikos kodeksas – taip pat šiuo projektu siūloma naujovė. Jį turės tvirtinti taryba. 

Dalis įstatymo pataisų susijusios su skaidrumo ir viešumo didinimu. Numatomas privalomas LRT tarybos posėdžių transliavimas, privalomas kasmetis išorinis auditas.