Vaikų dienos centrus vienijančios organizacijos prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį finansavimą. Dabartinis, sako, netenkina centrų gyvavimui būtinų poreikių, verčia mažinti etatus. Vaikų dienos centrai kritiškai vertina ir pakeistas taisykles, kurios numato griežtesnę atranką, kuris vaikas gali lankyti dienos centrą. Ministerija sako – aiškesnių kriterijų reikia, nes dabar dauguma lankančiųjų dienos centrus yra tie, kuriems nepriklauso.
Pakruojo rajone, Pašvitinyje, vaikų dienos centras veikia apie 6 metus. Nuo pernai jis įsikūrė naujose klebonijos patalpose. Čia kasdien po pamokų susirenka apie 20 vaikų. Iš kelių aplinkinių kaimų atvykstantiems vaikams šis centras – vienintelė laisvalaikio erdvė. Dalis čia atvyksta ir dėl maisto.
„Vyresniukai nelabai nori pamokyčių ruošti, tiesiog pavalgo, pasikalbame. O jau mažiukai po pamokėlių, pavalgę, renkamės, daugybę veiklų turim, ne vien namų darbai. <...> Dienos centras, aš galvoju, kad tikrai yra labai reikalingas <...> vaikų socializacijai“, – pasakoja Pašvitinio dienos centro vadovė Jūra Mockūnienė.
Pakruojo savivaldybė – mažiausia Šiaulių regione, turinti apie 18 tūkst. gyventojų. Tačiau dienos centrų rajone veikia net 13. Pirmenybė teikiama socialinės rizikos šeimų vaikams.
„Kai kurie gal ir nebegauna finansavimo, tiesiog perpildyti kartais būna, nes ateina vaikas, ateina su draugu, tai jų ten tikrai neišvarysi“, – kalba Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
Tokių centrų poreikis kaimiškose vietovėse – didžiulis, jų įkurti norima dar daugiau. Tačiau trūksta ir darbuotojų, ir pinigų.
„Pernai vaikų dienos centrams išleidom apie 120 tūkst. eurų. Tai šiais metais jau per 9 mėnesius išleidom 110 tūkstančių, nes šiais metais buvo padidinta vaiko įmoka mėnesiui“, – teigia S. Margis.
Su panašiais išbandymais vaikų dienos centrai susiduria visoje šalyje. Vilniuje „Carito“ įkurtą centrą lanko 40 vaikų ir paauglių. Pasak vadovės, čia vaikai dažniausiai ateina iš šeimų, kurioms taikoma atvejo vadyba. Vadinasi, šeimas prižiūri tarnybos.
Centras iš valstybės per metus gauna apie 20 tūkst. eurų. Tai vieno etato kaina, sako vadovė. Ir priduria, kad be papildomų projektų ar partnerysčių neišgyventų.
„Aš, kaip vadovė, nuolat nerimauju – kaip čia bus toliau, kaip bus vėliau, kai šitas projektas pasibaigs. Ar bus kažkoks naujas, o jeigu nebus – ar tada tikrai mes galėsime išlaikyti tiek darbuotojų, kiek čia yra“, – kalba dienos centro „Vilties Angelas“ vadovė Anžela Čikiliova.
Pinigų visada reikia daugiau, bet finansavimas didinamas, pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Jeigu mes praėjusiais metais turėjome 8,5 mln., šiemet – 8,9 mln. Kitąmet suplanuotame biudžete yra 9,5 mln.“, – sako SADM Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė.
Dienos centrų finansavimas nepriklauso nuo vietos, kur jis įsikūręs. Svarbu – vaikų skaičius. Pavyzdžiui, mažiausi centrai, nuo 10 iki 15 vaikų, metams gauna 18 tūkst.eurų, didžiausi – nuo 46 vietų – gauna tik 4 tūkst. daugiau – apie 22 tūkstančius.
Be pinigų atsirado naujas rūpestis – poreikio vertinimas. Pagal ministerijos pakeistą tvarką vaikai turės atitikti tam tikrus kriterijus, kad galėtų lankytis dienos centruose.
„Vaikas turi surinkti tam tikrą balų skaičių, kad mes galėtume čia priimti. Ir tai reiškia, kad į dienos centrus galima priimti tik tuos vaikus, kurie turi ypač didelius specialiuosius poreikius“, – paaiškina A. Čikiliova.
Pasak A. Čikiliovos, pagal naują tvarką ne visi dabar centrą lankantys vaikai galėtų tai daryti. Ministerija sako – problema, kad iš daugiau nei 13 tūkst. dienos centrus lankančių vaikų, tik trečdalis – tikslinė grupė, tai yra turintys problemų.
„Tai nėra prevencinė socialinė paslauga. Tai vaikams, kuriems galbūt ateityje bus sunkumų, tikriausiai ir nėra geriausia šita paslauga“, – mini SADM atstovė V. Toleikienė.
Dienos centrai baiminasi, kad gali susidaryti tokia situacija, kai norėdami priimti vaiką, centrai pritemps jį prie kriterijų. Taip, sako, gali suprastėti bendra Lietuvos vaikų būklės statistika.
