Trečiadienį po Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio paaiškėjo, kad Vilija Blinkevičiūtė nesiims premjerės pareigų, o vietoj jos siūlomas Gintautas Paluckas. Apie partijos vedlės pasitraukimą ir to pasekmes, G. Palucko kandidatūrą bei koalicijos kontūrus – pokalbis „Dienos temoje“ su socialdemokratų partijos vicepirmininku Juozu Oleku.
– Anksčiau esate sakęs: „Jeigu Vilija Blinkevičiūtė atsisakys premjero posto, tai bus klaida.“ Ar ir toliau taip galvojate?
– Aš manau, kad iš tikrųjų mes turėsime tam tikrą komunikacinę ir pasitikėjimo duobelę tarp savo rinkėjų, bet mes esam dėkingi Vilijai, kad ji mus atvedė į pergalę, nes tikrai žmonių pasitikėjimas didelis ir mes džiaugiamės laimėtais rinkimais. O dabar turbūt reikės kitiems, kurie užims įvairias pozicijas, ir tiems, kurie dirbs Seime, pasitempti, kad ir be Vilijos mes galėtume tuos įsipareigojimus Lietuvos žmonėms įvykdyti.
– V. Blinkevičiūtė pagrindine priežastimi, dėl ko negali dirbti premjere, nurodo savo amžių – 65-eri. Jums, pavyzdžiui, šiandien sueina 69-eri, sveikiname. Ar jus patį, pavyzdžiui, įtikina, kad toks amžius jau yra riba, kai negali dalyvauti aktyvioje politikoje?
– Aš manau, kad ne. Mes priešingai kalbam apie sidabrinę ekonomiką ir įtraukimą tų mūsų vyresnių žmonių į aktyvią veiklą – tiek ekonominę, socialinę, tiek politikoje, bet, be abejo, labai svarbu, kad ir jauna karta galėtų prisijungti ir dalyvauti. Aš manau, jūs paminėjote Vilijos vieną iš faktorių, bet tai tikrai ne pats pagrindinis, dėl ko ji negalėtų dirbti, nes aš manau, kad ji puikiai pratęs savo darbą Europos Parlamente, o ten irgi reikia darbuotis.
– Kada ponia Blinkevičiūtė apsisprendė nebūti premjere ir kada apie tai jus informavo?
– Tai įvyko turbūt iš karto po rinkimų.
– Pirmo ar antro turo?
– Po antro turo, nes man kažkaip atrodė, kad yra toks įsivažiavimas...
– Jūs pats gi naktį sėdėjote kartu su ja, ponas Andriukaitis, jūs sėdėjote, sprendėt pirmas derybas tiek su „valstiečiais“, tiek su demokratais.
– Jau turėdami tam tikrų abejonių.
– Jau buvo jums pasakiusi?
– Oficialiai ne, bet iš jos atsakymų žurnalistams mes jautėme, kad čia visko gali būti.
– Jūsų manymu, ji apskritai norėjo užimti premjerės postą, ar buvo verčiama tai padaryti?
– Aš dar kartą pasikartosiu, kad pradžioje atrodė, kad buvo abejonių, bet rinkimų kampanijos metu, kai buvo toks didelis palaikymas ir kai tiek bičiuliai, partiečiai, tiek visuomenė palaikė, man atrodė, kad tas apsisprendimas darbuotis jau buvo subrendęs, bet gal toks ir buvo? Aš neišklausiau šiandien jos viso pokalbio su žurnalistais, bet iš tikrųjų turbūt atsirado ir nuovargis, ir įtampa, ir kai kurie sveikatos dalykai, todėl, kaip mums buvo paaiškinta, buvo priimtas toks sprendimas.
– Ką jūs pats norėtumėt pasakyti kaip partijos vicepirmininkas rinkėjams, kurie balsavo už Blinkevičiūtę kaip už premjerę, bet gavo Gintautą Palucką?
– Aš noriu pasakyti, kad šitie rinkimai buvo ne premjero rinkimai, o Seimo. Ir V. Blinkevičiūtė ne pirmoji, kuri atsisakė mandato, kai buvo išrinkta. Mes žinome ir mūsų oponentų – konservatorių partijos lyderis, dar nepaėmęs, padėjo mandatą. Tai istoriškai žiūrint ne visi, kurie dalyvauja, toliau eina tas pareigas, o žmonės balsuoja už socialdemokratus kaip partiją, kaip bendrą idėjinę kryptį.
Tai mes padarysime viską ir galbūt dabar dar daugiau, kad tie įsipareigojimai, pažadai, kurie buvo duoti rinkimų kampanijos metu, būtų įgyvendinti ir taip būtų atsverta galbūt ta nuoskauda, nusivylimas, kad jie nemato V. Blinkevičiūtės kaip ministrės pirmininkės.
– Jums pačiam apmaudu dėl to?
– Aš šiek tiek nusivylęs, nes tikėjau, kad mes galime padaryti dar daugiau su Vilija kartu, bet tai daugiau sakau kaip politikas, kaip žmogus. Bet kaip gydytojas suprantu, kad gali būti aplinkybių, kurių žmogus gal net ir ne visada nori viską pasakyti ir dėstyti, ir tada reikia linkėti geros sveikatos.
– G. Paluckas pralošė dvejus Seimo rinkimus vienmandatėje, jo vadovavimo metu partija skilo. Ar jis turi visapusišką partijos palaikymą?
– Turbūt yra įvairių nuomonių. Aš pasakysiu atvirai, kad kai kas pritaria, kai kas nepritaria, bet mes matome pastarųjų rinkimų rezultatą, nekalbant apie vienmandatę, o būtent apie daugiamandatę apygardą, kur jis gavo antrą skaičių pagal žmonių pasitikėjimo reitingo balsus. Tai tas atsveria galbūt tą pralaimėjimą vienmandatėje apygardoje.
– Tų nepritariančiųjų kiek yra? Pavyzdžiui, šiandienos prezidiume kiek buvo balsų prieš?
– Šiandienos prezidiume mes kaip rimti politikai ir stipri komanda diskutavom, kokį variantą mums geriau pasirinkti, ir priėjom bendrą sprendimą, kad Gintautas užima ministro pirmininko pareigas, o mes, galbūt turintys ir didesnę patirtį nei jis, ir galbūt tam tikras sėkmės istorijas geresnes galima būtų surasti, darbuojamės Seime, nes Seime taip pat bus labai atsakinga. Mūsų Seimą papildo beveik 60 proc. naujų žmonių, kurių veiklą reikės kartu koordinuoti, ir darbą tarp koalicijos partnerių, Seimo ir Vyriausybės darbą, nes mes tikrai matėm, koks buvo dabartinės daugumos Seime tarpinstitucinis nesusikalbėjimas. Kiek siūlė pasiūlymų Vyriausybei prezidentūra, Seimas...
– Ar jūs būsite tas raktinis žmogus, kuris padės tiems dešimtims naujų socialdemokratų įsilieti į darbą ir koordinuoti veiksmus?
– Aš nenoriu prisiimti visos atsakomybės, kad aš čia viską sutvarkysiu, bet mano patirtis, man atrodo, iš tikrųjų padės priimant daugelį sprendimų – tiek mūsų frakcijoje, tiek dirbant kartu su koalicija.
– Jums numatytos pareigos?
– Na, man pasiūlė būti pirmuoju Seimo vicepirmininku. Tai ten turbūt ir Seimo darbas svarbu, ir ypač ateinantis pirmininkavimas Europos Sąjungai, tai tie klausimai tikrai bus aktualūs ir patirtį, kurią aš įgijau Europos Parlamente, taip pat bus galima panaudoti.
– Jūs pats buvote laikomas kandidatu į premjerus. Ar buvo svarstoma jūsų kandidatūra?
– Iki priimant sprendimą mes svarstėme įvairias kandidatūras, ne tik šitas dvi. Buvo ir kitų kandidatūrų. Kaip sakiau, buvo priimtas kompleksinis komandos sprendimas, kad pasiektume geriausią rezultatą.
– Valdančiosios koalicijos dar nėra, o viena iš mįslių, ar joje bus, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis. Už šią partiją pasisako Saulius Skvernelis. Patys socialdemokratai apie tai kol kas labai daug nekalba, bet šį vakarą paaiškėjo, kad jūs bendrausite ir su liberalais, ir su „valstiečiais“, ir su „Nemuno aušra“. Jūs esate derybinėje grupėje. Kaip tas bendravimas atrodys ir ko tikitės iš jo?
– Pirmiausia, mūsų labai aiškus sprendimas, kad mes formuojame centro kairės koaliciją, tai čia tos vietos liberalams nėra tiek daug. Mes turėjome tam tikrų kontaktų su jais ir jie nori tęsti tą, ką jie darė kartu su konservatoriais. Tai niekaip nepavadinsi, kad čia kairės centro koalicija.
Todėl mes ieškome pritariančių tai programai, kurios bazė bus Lietuvos socialdemokratų partijos programa, kas galėtų pritarti ir, be abejo, nenorim labai išsiplėsti plačiai, bet kalbamės su visais, kad galėtume turėti pakankamą daugumą. Tą, ką mes čia skaičiavome – 74, 80 balsų – tai čia yra ir frakcionuoti Seimo nariai, ir tie, kurie yra nefrakcionuoti, mišrios grupės Seimo nariai.
– Jūs pats esate sakęs, kad su tokiu mandatų skaičiumi planuojate vadovauti maždaug dešimčiai ministerijų. Kurias ministerijas atiduotumėte partneriams?
– Dar nėra susitarta, bet mes girdime kai kuriuos prašymus, sakykime, dėl užsienio reikalų, dėl žemės ūkio, dėl teisingumo ministerijos ir kitų. Tai čia bus derybų objektas. Mes vieną pasakėm, kad turbūt jau priklauso, tokia tradicija yra, kad Finansų ministerija turėtų priklausyti valdančiajai daugumai. Mums kaip socialdemokratams – Socialinės apsaugos. Aš manau, kad labai svarbu vadovauti Kultūros ministerijai, nes tie dalykai yra svarbūs. Be abejo, turint omeny bendrą saugumo situaciją, bet ir tokią kultūrinę, kultūrinį saugumą, žmonių nusistatymą ginti savo tėvynę.
– Prezidentas vakar „Dienos temai“ sakė, kad geriausia kandidatė į užsienio reikalų ministrus yra jo patarėja Asta Skaisgirytė. Ar pritartumėte jos kandidatūrai?
– Tikrai labai aukštai vertinu A. Skaisgirytės profesinį pasirengimą ir turbūt tikrai tai bus viena iš svarstomų kandidatūrų.
– Ar tai reiškia, kad ministerijoms vadovaus nebūtinai partiniai asmenys?
– Gali būti visko. Aš manau, kad kaip įprasta – partiniai, bet gali būti ir išimčių.
– Jūs matytumėte A. Skaisgirytę kaip stipriausią kandidatę į užsienio reikalų ministrės postą?
– Aš dabar neturiu visų pasiūlymų, kas galėtų būti, bet tikrai manau, kad A. Skaisgirytė yra patyrusi diplomatė, dirbanti dabar prezidento vyriausiąja patarėja, ir galėtų tas pareigas taip pat užimti.
– Ar socdemai sieks ir Seimo vadovo posto, ar tai priklausys dar nuo sutarčių su koalicijos partneriais?
– Visaip yra buvę. Yra buvę, kad buvo tos stipriausios, didžiausios frakcijos ministras pirmininkas ir Seimo pirmininkas, bet bent jau per paskutinę, dabartinę kadenciją, paprastai ta pozicija atitekdavo didesniam kitam partneriui. Tai bus derybų objektas, kada mes sutarsime dėl visų ministerijų ir visų pozicijų.
– Kada jūs planuojate pasirašyti koalicijos sutartį? Nes jei niekas nepasikeis, tai naujų Seimo narių priesaika planuojama po poros savaičių.
– Manau, kad arba kitos savaitės pabaigoje, nes čia dar pora dienų iškrinta tų šventinių, arba nuo lapkričio 9 d., tos kitos savaitės pradžioje sutartis bus pasirašyta.
– Dėkui už jūsų atsakymus.
