Daugiau kaip 10 savivaldybių šiemet prisijungė prie dalyvaujamojo biudžeto projekto, kai sprendimo teisė, kam išleisti biudžeto pinigus, suteikiama gyventojams. Vis dažniau dalyvaujamasis biudžetas įgyvendinamas ir mokyklose. Idėjų siūlytojų, anot savivaldybių nestinga, tačiau dar tenka raginti už jas balsuoti.
Raseinių rajono Ariogalos gimnazijoje šių mokslo metų naujovė – balkone atsiradę 9 sėdmaišiai. Jie įsigyti panaudojus dalyvaujamojo biudžeto lėšas, kaip jas paskirstyti sprendė patys mokiniai, kiekviena klasė siūlė idėjas, vėliau už jas balsavo. Pirkti sėdmaišius pasiūlė šeštokai.
„Padarė remontą balkone, čia prieš tai buvo daug daugiau daiktų, o dabar buvo tuščiais. Tai galvojome, kad būtų galima atsisėsti, padaryti poilsio vietą“, – pasakoja Ariogalos gimnazijos moksleivė Goda Škudaitė.
Dalyvaujamojo biudžeto projektui mokyklai skirta 1 000 eurų. Idėjas teikė visos klasės, balsavimas vyko dienyne.
„Pasiūlymų buvo įvairiausių. Tie, kurie mokosi klasėse pietinėje pusėje, siūlė kondicionierius įsigyti – ilgi mokslo metai, karšta. Sportuojantys kalbėjo apie sporto salės dangos perdažymą, apie spinteles, fontaną lauke“, – vardija Ariogalos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Aušra Gedgaudienė.
Daugiausia balsų surinkusi šeštokų idėja pasiteisino, sėdmaišių balkonas nuo mokslo metų pradžios – viena populiariausių vietų gimnazijoje.
„Labai dažnai čia reikia bėgti, nes visada būna užimta. Tai kuo anksčiau ateini, tuo geriau tikrai“, – sako Ariogalos gimnazijos moksleivė Viltė Dagilytė.
Raseinių rajonas, kaip ir dar beveik 10 šalies savivaldybių, dalyvaujamąjį biudžetą šiemet įgyvendina pirmą kartą. Raseiniuose tam skirta 20 tūkstančių eurų. Pusė sumos skirta mokyklų, kita dalis – bendruomenės idėjoms įgyvendinti.
„Kai būna balsavimai, gyventojai galvoja, ką čia tas mūsų balsas lems. Tačiau maloniai keista, aktyvumas labai didelis, pasižiūrėjau – tai yra 3 procentai nuo visų gyventojų“, – džiaugiasi Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius.
Kauno rajone Alšėnų seniūnijoje įrengtos šešios tautodailininkės Jurgitos Zinkienės karpinių motyvais dekoruotos korteno sienelės – vienas naujausių įgyvendintų dalyvaujamojo biudžeto projektų. Dar ketinama įrengti ir padelio aikštelę. Kauno rajono savivaldybė gyventojų idėjoms šiemet nusprendė skirti pusę milijono eurų. Didėjančios sumos augina ir susidomėjimą.
„Šiemet sulaukėme 40 idėjų, iš jų buvo atrinktos 6 idėjos. Iš viso balsavo apie 18 tūkstančių gyventojų, tai didelis pasisiekimas, nes pirmais metais – 2021 metais – skyrėme tik 50 tūkstančių eurų ir buvo balsavimas tik apie 300 žmonių“, – aiškina Kauno rajono savivaldybė administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.
„Transparency International“ apžvalgos duomenimis, per penkerius metus įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą, gyventojai teikdami siūlymus, o po to už juos balsuodami jau nusprendė kam panaudoti 8 milijonus eurų.
Įprastai dalyvaujamajam biudžetui skiriama nuo 7 iki 350 tūkst. eurų. Tai nesiekia net vieno procento savivaldybės biudžeto. Bent kartą šį įrankį jau išbandė ir 10 procentų šalies mokyklų.
„Dalyvaujamasis biudžetas yra konkretus pilietiškumo ugdymo per patirtį pavyzdys“, – pabrėžia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Anot organizacijos, įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą trūksta aiškiau apsibrėžtų tikslų, grįžtamojo ryšio kontrolės, didesnio gyventojų įtraukimo balsuojant.
„Čia yra viena iš dalių, kur visos savivaldybės turi dar šiek tiek pasitempti, siekiant įtraukti kuo platesnę grupę piliečių, kad balsuotų, o ne tik tuos, kurie ir taip yra pakankamai aktyvūs“, – pastebi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dalyvaujamojo biudžeto kol kas neįgyvendina keturios savivaldybės: Joniškio, Šalčininkų, Širvintų rajonai ir Kauno miestas.
