Kiek kartų galima pasikeisti pavardę? Ar kaskart reikia keistis dokumentus? Kokias galūnes galime pasirinkti savoms pavardėms? Kada galima susitrumpinti pavardę, o kada – pasiimti giminaičių? Ar gimus vaikui galima suteikti dvinarę pavardę ir kokias galūnes tuomet reikėtų pasirinkti? Į dažniausiai užduodamus klausimus LRT RADIJO laidoje „DUK“ atsako Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Keičiant asmenvardžius susiduriama ir su nepatogumais
Pavardės keitimas po santuokos yra gana įprasta ir dažna praktika. Tačiau kartais pavardė keičiama, nesiejant to su tuoktuvėmis. J. Kuzmienė pasakoja, kad asmenvardžių keitimas ne santuokos pagrindais nėra dažnas atvejis, kadangi pasikeitus asmenvardį, atsiranda pareiga ir pasikeisti šūsnį dokumentų.
„Tai visų pirma (reikia pasikeisti – LRT.lt) ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, ir banko korteles, ir vairuotojo pažymėjimus, ir darbdavį reikia informuoti apie pasikeitimą. Tai tikrai prieš priimant sprendimą pasikeisti asmenvardį, asmuo turi gerai apgalvoti tą veiksmą“, – perspėja pašnekovė.
J. Kuzmienė taip pat prideda, kad pasikeitus pavardę, dokumentais su senąja pavarde galima naudotis, tiesiog bus labai daug vargo. Pasikeitus asmenvardį, dokumentas nepraranda savo galiojimo, tačiau asmenį identifikuojantis jo domuo, įrašytas į asmens tapatybės kortelę, nebesutaps su gyventojų registre esančiu naujuoju asmenvardžiu.
„Jeigu kreiptumėtės į notarą, tai tikrai nebūtumėte aptarnautas“, – galimus nepatogumus įvardija pašnekovė.
J. Kuzmienė pasakoja, kad asmenvardžio keitimas, jei asmuo jau yra sulaukęs šešiolikos metų, yra žmogaus asmeninis apsisprendimas. Tačiau jei asmenvardį norima pakeisti asmeniui iki šešiolikos metų amžiaus, tuomet reikalingas abiejų tėvų sutikimas, o jei vaikui daugiau nei dešimt metų – ir paties vaiko sutikimas.
Kas ir kaip gali keistis pavardes po sutuoktuvių?
„Santuokos metu tiek moteris, tiek vyras gali pasilikti savo pavardę, prie esamos prisijungti sutuoktinio arba paimti tik sutuoktinio pavardę“, – vardija pašnekovė. Tuo atveju, jeigu vyras nori santuokos metu pasiimti žmonos pavardę, tai atitinkamai moters pavardė yra sudaroma su galūne -ienė arba -ė, o vyro – su galūne -as.
Paklausta, ar moteris gali pasirinkti pavardę su taip vadinama vyriškąja pavardės galūne, J. Kuzmienė paaiškina, jog moterų pavardėms vyriška forma nėra suteikiama pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, bet labai svarbu atkreipti dėmesį į pavardės kilmę.
Jeigu vyro pavardė yra ne lietuvių kilmės, tai tuomet ji ne visada turi galūnę -as, ir tada tiesiog yra paliekama originali pavardė. Taip dažnai būna su slaviškomis pavardėmis, pasakoja pašnekovė.
Ar galima susigrąžinti savo senąją pavardę?
Pavardės keičiamos ne tik santuokos, bet ir ištuokos atveju. Paklausta apie pavardės keitimo galimybes tokiu atveju, pašnekovė pasakoja, kad „po ištuokos yra galimybė arba likti su esama pavarde, kuri buvo įgyta santuokos metu, arba susigrąžinti turėtą“. Susigrąžinti galima tiek mergautinę, tiek ir buvusio vyro pavardę.
„Teisės aktai numato, kad galima susigrąžinti bet kurią anksčiau turėtą pavardę“, – paaiškina pašnekovė.
Paklausta, kiek kartų pavardę galima keisti, J. Kuzmienė patikina, kad ribos nėra.
„Limito taip pat nėra. Kiek jau bus ten patogu tuos visus dokumentus keistis, tiek kartų ir įmanoma“, – juokiasi pašnekovė.
Priežastys įvairios
Ji taip pat pastebi, jog moterys dažnu atveju pasirenka ir sutrumpintą pavardės variantą, t. y. su galūne -ė. Tam yra kelios priežastys: viena vertus, pavardė trumpesnė, kita vertus, galūnė su -ė nenurodo šeiminio statuso.
„Kažkiek ir neatskleidžia to šeiminio statuso, nes netgi gimus vaikui, mergaitei, iš karto galima suteikti pavardę su galūne -ė“, – pastebi pašnekovė.
Paklausta, kokios apskritai yra galimybės moteriai keisti pavardę, J. Kuzmienė pabrėžia, kad „nepriklausomai nuo šeiminės padėties, ar taip pat nepriklausomai nuo to, ar santuokoje, ar ištuokoje, ar netekėjusi, visuomet moteris gali ateiti ir pasikeisti pavardę į galūnę -ė. Taip pat gali pasiimti tėvų, protėvių pavardę, ir taip pat ją susitrumpinti iki galūnės -ė.“
Pašnekovė pastebi, kad norint turėti vyro protėvių pavardę, tokia galimybė taip pat yra, tačiau tokiu atveju pirmiausia sutuoktinis turi tokią pavardę įgyti.
Paklausta, kokios priežastys dažniausiai lemia žmonių norą pavardę keisti apskritai, pašnekovė pasakoja, kad pareiškėjai priežastimis įvardija tai, kad pavyzdžiui pavardė „neprilipo“, arba asocijuojasi su nemaloniais įvykiais šeimoje.
Ką reikia žinoti, susituokiant su užsieniečiu?
Kiek kitokia pavardžių keitimo situacija, sudarant santuoką su užsieniečiu.
„Užsienietiška pavardė yra suteikiama pagal visiškai autentišką formą. Nebent pareiškėjai norėtų sulietuvinti ir pridėti galūnę, bet tai nėra dažna ir dabar jau labai svarbu, kad yra galimybė išlaikyti autentišką pavardę,“ – pasakoja J. Kuzmienė.
Už vardo ir pavardės pakeitimą yra mokamas 12 eurų mokestis
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „DUK“ įraše.
Parengė Aistė Malonytė
