„Reikės – perplauks“, „tegu matosi, kad mes pasiruošę“ – Lietuvos ir Rusijos pasienyje sustatyti drakono dantys ir ežiai kelia skirtingas tarp šių dviejų šalių migruojančiųjų reakcijas. Pasieniečiai tvirtina, kad visi tiltai, jungiantys Lietuvą su Kaliningrado sritimi, yra saugomi akylai, o ministras Kasčiūnas praneša apie naujas fortifikacijas, įrengtas ir ties antruoju tiltu per Nemuną į Kaliningrado sritį, ir žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą.
Panemunės pasienio kontrolės punktas yra kur kas ramesnis nei kiti veikiantys punktai tarp Lietuvos ir Rusijos ar Baltarusijos. Nuo 2022-ųjų balandžio Rusijos iniciatyva sustabdžius eismą, Lietuvą ir Rusiją jungiančiu Karalienės Luizės tiltu tarp šių dviejų šalių migruoja tik pėstieji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos, kuriai ir priklauso Panemunės punktas, vadas Raimondas Sauspreikšis teigė, kad per parą abiem kryptimis praeina apie 200–300 žmonių.
Tarp Lietuvos ir Rusijos migruojančių žmonių grupių – vos kelios: turintieji abiejų šalių pilietybes, leidimus gyventi Lietuvoje, kitų šalių piliečiai, vykstantieji darbo tikslais.
„Reikia žinoti, per kur eiti, ir nėra jokių problemų“, – paklausta, ar tai, jog į Rusiją per Panemunę galima patekti tik pėsčiomis, kelia nepatogumų, sakė iš Prancūzijos keliaujanti Jana.
Tuo metu dažnokai pėsčiomis tiltą turinčiam įveikti Aleksejui, kuris į Lietuvą atvyksta dirbti, jau porą metų besitęsiantys ribojimai kelia nepatogumų.
„Man pasunkėjo situacija. Kai reikia grįžti į Lietuvą, tai daug sudėtingiau. Bet ką padarysi… Persirengsiu ir vyksiu dirbti į Mikytus“, – sakė Aleksejus.
Taip ir neatidarytas naujas tiltas
Lietuvą ir Rusiją šiame pasienio ruože jungia ne tik neva remontui privertas Karalienės Luizės tiltas.
Netoli jo Nemuno krantus jungia ir kitas didelis ir naujas viadukas, su jo link vedančiu keliu, naujais pasienio kontrolės punkto pastatais.
Tai – valstybės sienos kirtimo punktas Rambynas–Dubkai, dėl kurio, kaip viešai skelbta, Lietuva ir Rusija susitarė dar 2012 m.
Tuomet planuota, kad naujasis sienos kontrolės punktas pradės veikti pastačius naująjį tiltą per Nemuną.
Nors naujasis tiltas tarp Panemunės ir Sovetsko stovi jau ne vienerius metus, atidarytas jis taip niekada ir nebuvo.
Dar 2015-aisiais Lietuvoje buvo kilęs skandalas, kad, kaip tuo metu skelbė spauda, 26,25 mln. eurų kainavęs iki tilto vedantis Panemunės aplinkkelis pasienyje su Karaliaučiaus sritimi yra nekokybiškas. Tiesa, tuomet darbų savo pusėje dar nebuvo baigę rusai, tad Lietuva ketino atlikti korekcinius darbus, kad keliu būtų galima naudotis iki darbai bus baigti ir kitoje Nemuno pusėje.
Vis dėlto čia iki pat šiol pravažiuoja tik sieną saugančių pareigūnų automobiliai.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus plataus masto karą, veikti taip niekada ir nepradėjęs viadukas vėl atsidūrė tarnybų bei visuomenės dėmesio centre.
„Šita teritorija – viena iš grėsmių arba rizikingų vietų, kur gali būti pažeidimų. Be jokios abejonės, jai yra skiriamas didesnis dėmesys: ir patrulis, dirbantis pasienio ruože, prižiūri šį tiltą, ir vaizdo stebėjimo sistemų yra kontroliuojamas tiltas, pačios jo prieigos. Viskas yra stebima ir analizuojama“, – apie tilto kontrolę, kurią vykdo pasieniečiai, kalbėjo užkardos vadas R. Sauspreikšis.
Teritoriją LRT žurnalistams aprodęs R. Sauspreikšis užtikrino: jeigu kas nors ir nuspręstų pamėginti tiltu kirsti Lietuvos sieną, būtų pastebėtas akimirksniu.
Silpnoji pasienio vieta?
Nors pasieniečiai tvirtina visiškai kontroliuojantys Dubkų tiltą, viešojoje erdvėje kilo triukšmo po to, kai buvo pristatytas Panemunės (Karalienės Luizės) tilto ir Nemuno brastos blokavimas kontrmobilumo priemonėmis, o ant Dubkų tilto neatsirado nei drakono dantų, nei ežių, nei koncertinos vielų. Pastarosios, beje, Rusijos pusėje, po tiltu – yra.
Dar praėjusią savaitę prie pat tilto pradžios, iškart už pasieniečių bokštelio, buvo sustatyti tik betono blokai, apie draudžiamą eismą informuojantys ženklai, tvora.
Fortifikacijoms aplenkus taip niekada veikti ir nepradėjusį tiltą sunerimta, kad pastarasis liko užmirštas, o jeigu Rusija nuspręstu surengti provokacijų ar pulti Lietuvą, šiuo tiltu be didesnių kliūčių esą galėtų riedėti priešo kovos mašinos.
„Seniai nevykau, pati jų dar nemačiau, bet girdėjau per televiziją, kad sustatė drakono dantis ir ežius. Pasakyčiau jums, ką aš galvoju apie tai, ar to reikia… Štai Dubkų tiltas. Ten tai nieko nepastatė – važiuokite, kas norite. O čia sustatė. Kam to reikia? Nereikia. Čia sustatėte, o šalia tiesus tiltas ir ten kas tik nori pervažiuos“, – jau kurį laiką viešojoje erdvėje sklandančias mintis kartojo prieš kelias dienas Panemunėje kalbinta iš Rygos per Lietuvą į Rusiją aplankyti mamos vykstanti Galina.
Vis dėlto praėjusią savaitę drakono dantys atsirado ir ant vadinamojo Dubkų tilto. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad tai nebus vienintelė šio tilto apsaugos priemonė.
„Drakono dantis ilgainiui papildys ir geležinės sijos, jos bus įleistos ir įtvirtintos. Lietuvos kariuomenė dabar testuoja jas, vertina, kaip jos sulaiko besiveržiančią sunkiąją techniką. Fortifikacija tęsiasi pagal planą. Vieni tiltai bus fortifikuoti, kiti parengti susprogdinti (tik po žvalgybos indikacijų). Fizinės fortifikacijos (surenkami ežiai, drakono dantys) yra tik pagalbinės, jos bus dengiamos ugnimi. Pristabdžius priešą, jis bus naikinamas“, – trečiadienį savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė L. Kasčiūnas.
Į traukinius per rentgeną nežvelgiama
Visai netoli neveikiančio Dubkų tilto ir tik pėstiesiems atviro Karalienės Luizės tilto stovi ir trečiasis – geležinkelio – viadukas.
Juo tarp Lietuvos ir Rusijos vis dar vyksta krovinių judėjimas.
Į Lietuvą atvykstantys ar ją paliekantys traukiniai stoja Pagėgiuose esančiame geležinkelio pasienio kontrolės punkte, kur sąstatai gali būti performuojami ar sustatomi, atliekama muitinės pasienio kontrolė ir tuomet traukinys be sustojimo juda į numatytą tikslo vietą.
„Srautai nėra labai dideli, bet judėjimas šiuo tiltu yra ir sąstatai važiuoja. Ne kiekvieną dieną, bet ganėtinai dažnai. Jis yra visiškai dirbantis tiltas ir ši šakutė, jungianti Lietuvą su Rusijos Federacija, yra eksploatuojama geležinkeliu. Incidentų ten neturėjome. Specialių stebėjimo priemonių mes neturime. Stebima yra vizualiai. Yra patruliai, kurie dirba pasienio ruože. Jie stebi. Taip pat yra stebima vaizdo stebėjimo sistemoms. [Rentgenų] neturime“, – apie traukinių judėjimo kontrolę pasakojo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos vadas R. Sauspreikšis.
Priemonės nesustabdytų ar atgrasytų?
Prie pat Lietuvos ir Rusijos sienos kalbinti į Lietuvą atvykstantys ar ją paliekantys žmonės įvairiai vertina Lietuvos sprendimą pasienyje įrengti fortifikacijas. Kai kurie tvirtino, kad tokios priemonės jiems nekliudo ir jie į jas dėmesio nekreipia, kiti naujuosius objektus įvertino kaip bandymą pasirodyti ar net gretina su provokacijomis.
Tai, jog tokios priemonės Lietuvos ir Rusijos pasienyje nėra būtinos, teigė manantis į Rusiją iš Prancūzijos keliaujantis Janas.
„Mes esame už taiką pasaulyje, bet suprantame, kad nežinia, ko gali tikėtis iš Rusijos valdžios“, – sakė Janas.
Jau minėtas vairuotoju dirbti į Lietuvą atvykęs Aleksejus Lietuvos pusėje sustatytas priemones labiau linkęs vertinti kaip Lietuvos siekį pasirodyti.
„Manau, kad nereikia. Čia turbūt tam [pastatė], kad pasirodytų. Keista, nes buvo ir palei upę pastatyta, o dabar jau nebėra“, – teigė dirbti į Lietuvą atvykęs Aleksejus.
Iš Klaipėdos į Panemunę atvykęs ir čia kalbintas Antanas taip pat kritiškai vertino Lietuvos pasienio stiprinimo priemones. Jaunas vyras fortifikacijas mato kaip bevertes pastangas.
„Reikės – perplauks. Nuo ko čia saugotis? Jeigu reikės, tai jie ir perplauks tą Nemuną ir normaliai bus jiems. Čia vienintelis tiltas, norite pasakyti? Suras ir taip, kaip pervažiuoti, jeigu reikės. Rusijos pusėje irgi galvoja, kad va čia Ukrainos vėliavas kabina specialiai – irgi provokacija. Aš manau, kad agresija ant agresijos tik didesnę agresiją padarys, todėl nėra skirtumo, kas pirmas pradėjo, kas antras. Tiesiog ramiai reikia gyventi. Draugiškai“, – samprotavo Antanas.
Kitas lietuviškai bendravęs keliautojas – Arūnas – tvirtino palaikantis Lietuvos veiksmus.
„Tegu būna, tegu matosi, kad mes pasiruošę ir žinome, kad yra už sienos ir kokia „draugiška“ valstybė“, – prieš pat kirsdamas Lietuvos ir Rusijos sieną LRT žurnalistams sakė Arūnas.
Vis dėlto pašnekovas patikino, kad nuvykęs į kaimyninę šalį nesijaučia nesaugiai, nors ir žino, jog ten yra aršių putinistų.
„Gal pirmą kartą kažkaip sureaguoji [į Sovetske kabančią „Z“ raidę], o paskui kažkaip nesvarbu. Ten jau supranta, kad niekas nenori to ir ten niekam nereikalingas tas karas. Ne tik pavargo ir vargsta. Ne tik sienos uždaromos, bet ir sankcijos… Per visus karus taip buvo, ne tik per šį karą, kai kariaudavo, tai paprasti žmonės kentėdavo, ne carai“, – sakė Arūnas.
Nors vaikštančių tarp Lietuvos ir Rusijos nuomonės ir išsiskiria, pasieniečiai tvirtina, kad žmonės prasidėjusią fortifikaciją vertina adekvačiai, incidentų kol kas nepasitaikė.
Tuo metu Rusijos pusė vis pateikia provokatyvių staigmenų. Be tokių, kaip daugeliui jau gerai žinoma ant vieno pastatų Nemuno krantinėje nupiešta „Z“ raidė, kartais iškeliamos ir sovietmečio simbolika ženklintos vėliavos ar pan.
Be dėmesio neliko ir Lietuvos pusėje sustatyti drakono dantys ir ežiai. Maždaug tuo metu, kai Lietuvoje minėtos priemonės buvo statomos, Sovetsko pusėje buvo iškeltos grupuotės „Wagner“ vėliavos.
