Vis pasikartojančios kritikos bangos viešojoje erdvėje, institucijų patikrinimai ir iniciatyvos nutraukti veiklą – Klaipėdos zoologijos sodo realybė. Nors skandalų dėl įstaigoje laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygų, personalo darbo kokybės ir kitų dalykų jau buvo ne vienas, institucijos tvirtina kritinių trūkumų neįžvelgiančios ir konstatuoja: zoologijos sodas atitinka keliamus minimalius reikalavimus. Visuomenininkai akcentuoja, jog situacija kelia nerimą, ir žeria kritiką esą savo darbo neatliekančioms institucijoms.
Klaipėdos zoologijos sodas neseniai ir vėl linksniuotas viešojoje erdvėje. Šįkart bent dalį visuomenės papiktino į viešumą išlindusi istorija apie tai, kaip rugpjūčio antrojoje pusėje antilopių patinas garde smarkiai sužalojo jauniklį lankytojų akyse.
Įvykio liudytojais tapę ir su žiniasklaida bendravę žmonės tvirtino, jog sodo darbuotojai abejingai reagavo į situaciją ir neskubėjo gelbėti žmonių akyse talžomo antilopės mažylio.
Su LRT.lt bendravusi įvykio liudininkė pasakojo, kad žmonės zoologijos sodo darbuotojų ilgokai prašė išlaisvinti žalojamą mažylį, tačiau į lankytojų prašymus buvo sureaguota neva tik po pusvalandžio.
„Tačiau žiaurumas tuo nesibaigė – jie metė sužeistą gyvūną į garažą ir uždarė duris, palikdami jį likimo valiai. Darbuotojai nerūpestingai vaikščiojo ir juokėsi iš mūsų pastangų sulaukti pagalbos. Sužinojome, kad Klaipėdos zoologijos sode nedirba nė vienas veterinaras. Darbuotojai pasakė, jog veterinaras dirba tik per išeigines. Tuo metu ir buvo išeiginės – sekmadienis, bet veterinaro darbo vietoje nebuvo, todėl jokios pagalbos sužeistam gyvūnui nebuvo suteikta“, – pasakojo Viktorija ir pridūrė, kad veterinaras tądien taip ir neatvyko.
Klaipėdos zoologijos sodo šeimininkas Edvardas Legeckas tuomet istorijos nesureikšmino ir tvirtino, kad ir natūralioje gamtoje patinai „pašalina“ jiems kliudančius jauniklius, tad toks elgesio modelis nedraudžiamas ir zoologijos sode.
„Jis ten ir gyveno. Patinai visą laiką užmuša jauniklius vien tam, kad patelės rujotų. Antras dalykas, mes šitą žinojome, šito laukėme ir tas jauniklis jau buvo išskirtas liūtams pavalgyti. Čia yra normalus dalykas ir gamtoje, ir pas mus. Mes nelendame į jų reikalus, kaip jie sprendžia. Jeigu jau taip būtų, kaip rašo, tragiškai, tai būtų visi jaunikliai išbadyti, bet kažkodėl kiti gyvena. <...> Čia ne pirmas kartas“, – kilus triukšmui LRT.lt aiškino E. Legeckas.
Pašnekovas taip pat akcentavo, kad visi žolėdžiai gyvūnai, kurie gyvena Klaipėdos zoologijos sode, galų gale atsiranda liūtų arba tigrų narvuose. Toks pats likimas buvo ir šio mėnesio pradžioje žuvusio jauniklio.
Norėtų, kad sodas neveiktų
Po šios istorijos kilo pasipiktinimo ir kritikos banga. Žmonės peikė Klaipėdos zoologijos sodą socialiniuose tinkluose, komentarų po straipsniais skiltyse.
Piktinamasi ne tik pastaruoju atveju, dėstoma, kad įstaigoje gyvūnams neužtikrinamos geros gyvenimo sąlygos, kritikuojama jų mityba ir pan.
Su „LRT girdi“ susisiekusi Jurinta papasakojo, kad socialiniuose tinkluose Klaipėdos zoologijos sodo darbui nepritariantys gyventojai susibūrė į grupę „Gyvūnų kalėjimas“, kurioje dalijasi savo pasakojimais po apsilankymų Klaipėdos zoologijos sode, viešina užfiksuotas nuotraukas ir vaizdo įrašus, svarsto iniciatyvas organizuoti protestus ir pan.
„Ta problema yra gana vieša, apie ją kalbama seniai. Straipsnių yra daug apie tai, kas buvo seniau rasta tame zoologijos sode, bet, kaip matome, kiek metų praėjo, o tas zoologijos sodas ir toliau gyvuoja. Žmonės tiesiog nori kažką daryti, kad į tai būtų atkreiptas dėmesys“, – sakė su „LRT girdi“ susisiekusi Jurinta.
Pašnekovė teigė, kad paskutinįkart Klaipėdos zoologijos sode lankėsi praėjusią vasarą ir jau tuomet kilo klausimų dėl gyvūnų gerovės.
„Tuo metu, kai aš buvau, buvo labai keista matyti gyvūnus, kurie gyvena ant betono, gana mažose erdvėse. Tuomet dar man užkliuvo ten buvusi juodoji pantera. Ji tiesiog eidavo ratais po savo aptvarą, o tai rodo, kad gyvūnas patiria stresą ir neranda sau vietos. Tai yra žinomas nelaisvėje laikomų gyvūnų, kurie auga netinkamomis sąlygomis, elgesys. Prisimenu, kad buvo laukiniai paukščiai. Jų aptvare buvo labai daug tokio lyg buitinio laužo išpilto aplink vandenį. Likome nesupratę, kodėl paukščiai turi savo vandens link eiti per kažkokį laužą. Kad žmonės gali su mažais tigriukais artimai kontaktuoti ir tai yra kiekvieną dieną vykstanti pramoga, nemanau, kad tai yra normali praktika, kuri turėtų vykti nuolat“, – sakė Jurinta.
Šiuo metu internete plinta Seimui adresuota peticija, kuria išreiškiamas pasirašiusiųjų noras uždaryti Klaipėdos zoologijos sodą.
Peticiją jau pasirašė beveik 18 tūkst. žmonių, o parašus dar ketinama rinkti iki gruodžio.
„Tai liūdniausia ir baisiausia vieta, kur teko lankytis. Baisu, baisi aplinka, gyvūnų kankinimo gardai baisūs. Neikit, nepalaikykit, nemokėkite pinigų ir neveskite vaikų, visur dilgėlės, apgriaužtų prašvinkusių mėsų kaulai mėtosi, gyvūnai neturi erdvės. Maži liūtukai atimti nuo mamos, kad ponai susimokėję galėtų juos glostyti ir fotografuotis. Neturėtų būti tokios vietos, tai baisus gyvūnų kankinimas“, – dėstoma peticijos aprašyme.
Tiesa, peticijos autoriai plačiau apie iniciatyvą ir ateities planus pasikalbėti su LRT.lt laiko nerado.
Skandalų buvo ir anksčiau
Skandaluose sodas linksniuotas ne tik šiemet, bet ir anksčiau.
Šalies žiniasklaida dar 2013 m. plačiai aprašė kelių gyvūnų, kuriuos aplinkosaugininkai buvo nusprendę konfiskuoti, istoriją.
Zoologijos sodą aplinkosaugininkai tikrino laiku nesulaukę būtinos informacijos apie gyvūnų, tarp kurių ir meška, įsigijimus. Į vietą atvykusiems specialistams tuomet sodo šeimininkas aiškino, kad meška yra užsienyje ir miega ten žiemos miegu, tačiau paaiškėjo, kad tai – melas. Aplinkosaugininkai rado mešką vienoje iš sodo patalpų.
Vis dėlto aplinkosaugininkams tada pavyko konfiskuoti tik keletą meškėnų.
Iš žiemos miego pakeltos ir piktos meškos išgabenti nepavyko. Žiniasklaida tada skelbė, kad konfiskuoti žvėries atvykę specialistai sudvejojo, ar jų turimos raminamųjų dozės pakaks užmigdyti daugiau nei 300 kg sveriantį gyvūną ir saugiai pernešti į automobilį, tad nuspręsta nerizikuoti žmonių saugumu ir tąkart meška nebuvo konfiskuota.
Vėliau pasitaikė ir daugiau skandalų. Sodas, kaip ir dabar, buvo kritikuojamas dėl esą prastai prižiūrimų gyvūnų, nevalytų narvų, skurdaus maisto, neužtikrinamos pagalbos sergantiems sodo gyventojams ir pan.
2022 m. į Klaipėdos zoologijos sodą dėmesį buvo atkreipusi ir šiuo metu jau neveikianti Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija (GATO).
Tuomet skelbta, jog, anot GATO vadovės Brigitos Kymantaitės, nuo 2018 m. vos keturiuose Lietuvos zoologijos soduose nugaišo daugiau nei 120 saugomų rūšių laukinių gyvūnų, negana to, daugiau nei 40 gyvūnų paprasčiausiai dingo iš zoologijos sodų.
„Vien Klaipėdos zoologijos sode per ketverius metus nugaišo mažiausiai 73 laukiniai gyvūnai, tarp kurių – 7 vilkai, 2 pumos, 6 liūtai ir netgi 11 tigrų. Šokiruoja ir tai, kad zoologijos sode neaiškiomis aplinkybėmis dingo daugiau nei 40 saugomų rūšių laukinių gyvūnų. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ir Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) šią statistiką žino, bet tiesiog ignoruoja“, – tuomet išplatintame pranešime buvo cituojama B. Kymantaitė.
Jauniklio žūties istorijoje trūkumų neįžvelgė
Zoologijos sodų veiklą kontroliuojančios institucijos vienu balsu tvirtino, kad Klaipėdos zoologijos sodas jiems yra žinomas ir stebimas, kontroliuojamas.
Vis dėlto institucijų atstovai, paklausti apie pastaraisiais metais organizuojamas kontrolės priemones ir jų rezultatus, pasakoja apie užfiksuotus mažareikšmius pažeidimus ir esminių problemų sodo veikloje neįžvelgia.
Taip vertinama ir situacija šio mėnesio pradžioje, kai po patirtų sužalojimų žuvo antilopės jauniklis.
VMVT specialistai tuomet buvo gavę gyventojų skundą ir surengė patikrinimą, tačiau netinkamo Klaipėdos zoologijos sodo atstovų elgesio neužfiksavo.
„Patikrinimo metu vertinome visas aplinkybes iš darbuotojų apklausų, iš veterinarijos gydytojo, kuriam buvo pranešta apie įvykį. Sužalojimai, kiek mums papasakojo, buvo letaliniai arba mirtini – nulaužtas sprandas. Tikrai veterinaro pagalba ten nebūtų kažką padėjusi. Darbuotojų, kurie buvo užfiksuoti, elgesys mums nesudarė įspūdžio, kad jie elgėsi netinkamai arba aplaidžiai. Jie elgėsi taip, kaip tuo metu buvo galima elgtis“, – sakė VMVT vyriausiasis valstybinis veterinarijos gydytojas Saulius Alonderis.
Aiškinama, kad sodo darbuotojams buvo per pavojinga eiti į narvą, kur veikė neprognozuojamas patinas, tad buvo priimtas sprendimas kiek išardyti narvo tvoros, o šie darbai kiek užtruko.
S. Alonderis neigia įvykio liudininkų žodžius, jog iš narvo ištrauktas gyvūnas buvo patalpintas į garažą. Aiškinama, kad jauniklis buvo uždarytas į tam skirtą patalpą, kur yra laikomos antilopės.
„Tai yra uždara patalpa, kur durys atidaromos arba uždaromos išeiti į lauką. Vidinės durys buvo uždarytos ir tas jauniklis buvo patalpintas ten. Tačiau sprendimas – kad veterinarų pagalba bus bevaisė, tai zoologijos sodo savininkas, kaip gyvūnų savininkas, priėmė savo sprendimą, kaip pasielgti toliau. Jis buvo sužalotas mirtinai, bet dar nenugaišęs. Mūsų žiniomis, savininkas priverstinį skerdimą atliko“, – sakė S. Alonderis.
Taigi, VMVT šioje istorijoje neįžvelgė, kad Klaipėdos zoologijos sode būtų buvę elgiamasi aplaidžiai arba taip, kaip neturėjo būti elgiamasi, tačiau tam tikrų rekomendacijų įstaigai numatė.
Pastebima, kad paprastai panašūs incidentai ar visuomenę papiktinančios situacijos fiksuojamos sekmadieniais, kai sode dirba mažiau darbuotojų.
Pasak S. Alonderio sekmadieniais sode dirba du žmonės: kasininkas ir edukatorius, po rytinio gyvūnų šėrimo kiti darbuotojai palieka darbo vietas ir išvyksta ilsėtis.
„Rekomenduojame, kad sekmadienį būtų daugiau personalo, kad situaciją galėtų stebėti čia ir dabar ir priimti gerus sprendimus, kad nebūtų tokių nereikalingų situacijų, kurios paskui ir sudaro tą pranešimą“, – sakė pašnekovas.
Pastebima, kad zoologijos sodo statusą turintis objektas yra gana tolimas vadinamajai laukinei gamtai, tad žmogus turėtų kontroliuoti gyvūnų elgesį ir nepalikti visko vykti vien taip, kaip vyksta laukinėje gamtoje.
Nors E. Legeckas ir tvirtino, kad sodui nebuvo jokia naujiena tokia antilopės jauniklio gyvenimo baigtis, tačiau VMVT vyriausiasis valstybinis veterinarijos gydytojas linkęs dvejoti tokia versija. Esą kasdien su gyvūnais dirbantys sodo atstovai aiškino nematę ženklų, kad toks atvejis galėjo nutikti.
Aptiko dešimtis neženklintų gyvūnų
VMVT zoologijos sodus arba laukinių gyvūnų laikymą aptvaruose kuruoja pagal savo kompetenciją, tačiau tokias įstaigas stebi ir kitos aplinkos apsaugos institucijos.
Šiemet yra numatytas išsamus Klaipėdos zoologijos sodo patikrinimas. Sode lankysis iš įvairių sričių specialistų sudaryta komisija.
VMVT stebi tik tam tikrus zoologijos sodų veiklos aspektus, kurie tiesiog gyvūnų gerovės ar jų laikymo sąlygų neapima. Tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi pašarų saugos, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo, veterinarinių vaistų apskaitos ir naudojimo, gyvūnų ženklinimo ir registravimo tvarkų.
„Per daug metų mes esame gavę ne vieną skundą, susijusį su Klaipėdos zoologijos sodo veikla. Neperžengdami savo kompetencijos mes atliekame tyrimus ir darome išvadas. Kai kurių patikrinimų metu Klaipėdos zoologijos sode buvo rasta neatitikimų ar pažeidimų. Už tai zoologijos sodo vadovui ar atsakingiems asmenims buvo taikytos administracinės priemonės“, – dėstė S. Alonderis.
Specialistai sode yra fiksavę laiku nepaženklintų gyvūnų, gyvūnų gerovės pažeidimų VMVT nėra fiksavę.
Šiemet VMVT sulaukė 2 skundų dėl Klaipėdos zoologijos sodo veiklos. Tarnybai pranešta apie nugaišusį ir iš aptvaro nepašalintą gyvūną bei apie jau minėtą antilopės jauniklio situaciją.
Pernai būta 2 pranešimų, o 2022 m. – 1.
„2022 m. fiksuotas vienas neplaninis patikrinimas pagal pranešimą, tai buvo 6 Afrikos karvės neženklintos, neregistruoti asilai ir neregistruotos 25 ožkos“, – vardijo S. Alonderis.
VMVT vyriausiasis valstybinis veterinarijos gydytojas neatmeta, jog Klaipėdos zoologijos sodo pavyzdys ir vis kylantis visuomenės pasipiktinimas rodo, jog galbūt vertėtų peržiūrėti tokioms vietoms taikomus kriterijus.
„Jeigu žmogus lankėsi anksčiau bet kurioje užsienio valstybėje, kur yra įkurtas zoologijos sodas ir kur gyvūnų laikymo sąlygos yra maksimaliai artimos natūralioms, jie atvykę į šį zoologijos sodą mato juoda ir balta. Kardinaliai turėtų skirtis jų supratimas, kas čia vyksta. Bet Lietuvoje zoologijos sodų veikla nėra uždrausta. Jeigu jau šis zoologijos sodas gavo leidimą būti juo, buvo įregistruotas, vadinasi, jie rėmėsi standartais, matmenimis, skaičiais. Galbūt juos reikėtų peržiūrėti, galbūt jie yra minimalūs ir juos reikėtų padidinti. Ne mūsų tarnybos kompetencija yra tai komentuoti“, – sakė S. Alonderis.
Departamentas esminių trūkumų neįžvelgia
Į Klaipėdos zoologijos sodą ne kartą teko vykti ir aplinkosaugininkams.
AAD Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas teigė, kad departamentas taip pat periodiškai sulaukia skundų dėl zoologijos sodo veiklos.
„Dominuoja gyvūnų gerovės pažeidimai. Žinia, gyvūnų gerovė yra fiziologinių ir elgsenos požymių visuma. Tokie pažeidimai, kur žmonėms atrodo, kad gyvūnai yra nepritekliuje arba jiems kažkas yra blogai. Labiausiai dominuoja šis dalykas“, – dėstė V. Marozas.
Jis pastebėjo, kad retas atvejis, kai pranešimuose pateikta informacija pasitvirtina ir nustatomas didesnis ar mažesnis pažeidimas.
Zoologijos sodų patikras vykdo specialiai tam sukurta Zoologijos sodų komisija. Tokia antrąjį šių metų pusmetį vyks ir į Klaipėdos zoologijos sodą.
„AAD patikrinimus atlieka, kai sode yra atsivedami saugomos rūšies jaunikliai. <...> Per penkerius metus 24 neplaniniai patikrinimai yra atlikti, ir šiemet dėl gyvūnų pagausėjimo yra atlikti patikrinimai. Tokiu būdu fiksuojame šitą įvykį, kuris kontrolei ateityje yra būtinas. Asmuo [per pastaruosius penkerius metus] yra baustas porą kartų už nedidelius pažeidimus dėl registro pildymo, terminų nesilaikymo ar už pavėluotą pranešimą apie išveistą saugomą laukinį gyvūną. Sakyčiau, tai nėra esminiai ir žymūs pažeidimai“, – dėstė V. Marozas.
Paklaustas, kodėl susiklostė tokia situacija, kad visuomenėje pasipiktinimas vis kyla, bet institucijos nenustato jokių rimtų pažeidimų, AAD Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas paaiškino, kad žmonių įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti zoologijos sodas ir kaip ten turėtų būti laikomi gyvūnai, yra subjektyvus dalykas, o zoologijos sodas tiesiog atitinka minimalius numatytus kriterijus.
„Kadangi yra nemažai gyvūnų rūšių, neišvengiama, kad gali pasitaikyti kažkoks pažeidimas, susijęs su gyvūnų gerove. Vienam atrodo, kad vandens per mažai įpilta, kitam – kad per daug, kitas galvoja, kad gyvūnas liūdnas, kitam atrodo, kad tas gyvūnas į kampą įspraustas ir tupi, kitas, atrodo, vandenyje. Gyvūnas pats pasirenka, kokioje vietoje būti. Pranešimų dėl gyvūnų gerovės yra nemažai, tačiau jie tokie, kurie, specialisto akimis, nėra pažeidimas, kaip atrodo žmonėms. Tai labiau emocija“, – sakė V. Marozas.
Taigi, apibendrinus, AAD nuomone, kol kas Klaipėdos zoologijos sode esą nebuvo nustatyta esminių trūkumų, kurie kliudytų įstaigai veikti.
Sodo vadovas kritiką atmeta
Klaipėdos zoologijos sodo vadovas E. Legeckas, kaip ir anksčiau, dabar jo verslui žeriamą kritiką atmeta. Rimtai jis nelinkęs vertinti ir peticijos bei surinktų tūkstančių parašų.
„Čia jų reikalas. Niekas nedraudžia tokį dalyką daryti. Tokie atsiranda todėl, kad yra nepatenkintų žmonių, kai juos sudrausmina. Antras dalykas, labai didelis pavydas. Ir trečias dalykas – pinigų negavimas iš svetimo verslo“, – sakė E. Legeckas.
Jis taip pat akcentavo, kad peticijų rengėjai nė neturi su laukinių gyvūnų auginimu ar priežiūra susijusio išsilavinimo bei, anot E. Legecko, yra buki.
„Visi nori gyventi internete, gauti pinigus ir nieko nedaryti. <...> Darbuotojai jiems rodė, kad prastai dirba? O iš kur jie žino, kaip darbuotojas turi dirbti? Iš kur jie žino, kad blogos sąlygos? <...> Kodėl aš turiu sutikti su kaltinimais? Tai yra absurdas“, – sakė pašnekovas.
E. Legeckas yra įsitikinęs, kad viešojoje erdvėje jam reiškiama kritika yra nepagrįsta ir melaginga, bei akcentuoja, kad gana dažnai sodą tikrinantys specialistai iš įvairių institucijų nėra užfiksavę pažeidimų dėl gyvūnų gyvenimo sąlygų.
Institucijoms – visuomenininkų kritika
Gyvūnų gerove besirūpinantys visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad, jau minėtai GATO nutraukus veiklą, neliko nė vienos nevyriausybinės institucijos, kuri veiktų zoologijos sodų srityje. Kritikos nešykštima ir valstybės institucijoms.
„Jeigu į mus kreipiasi kas nors dėl zoologijos sodų gyvūnų arba dėl laukinių gyvūnų, mes neturime kur nukreipti žmonių ir patys padėti jiems negalime. Manau, kad didelė problema yra tai, kad su zoologijos sodais kovoti labai sudėtinga. Zoologijos sodai yra didelis veikiantis aparatas ir nuolatos mums atrodo, kad kažkas turi būti suinteresuotas už viso šito, kad tai galėtų vykti“, – sakė įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Pašnekovė akcentuoja, kad antilopės jauniklio žūties atveju zoologijos sodo atstovų pareiškimai, kad toks gyvūnų elgesys yra tipinis laukinėje gamtoje ir nereikėtų tuo stebėtis, nėra teisingi, nes pačiame zoologijos sode gyvūnams nėra sudaryta laukinės gamtos aplinka.
„Zoologijos sodas nėra natūrali aplinka ir taip vykti neturėtų. Man keista, kad institucijoms tai atrodo normalu ir jie pažeidimų neranda. <...> Mūsų organizacija dirba ir su Aplinkos ministerija, ir su VMVT, bet tas darbas yra toks, kad jeigu jie, visų pirma, normaliai dirbtų ir atliktų savo funkcijas taip, kaip turėtų, mūsų išvis nereikėtų. Nevyriausybinės organizacijos atsiranda iš tokios problemos, kad valstybinės institucijos neatlieka tinkamai savo funkcijų. Tada pilietiški žmonės turi susiburti į grupes, oficialias organizacijas ir juos versti dirbti savo darbą“, – pabrėžė B. Vaitiekūnaitė.
GGI nuomone, zoologijos sodai neturėtų egzistuoti, mat tokios įstaigos esą anaiptol nesirūpina gyvūnų gerove.
Tiesa, akcentuojama, kad šiuo metu į viešumą iškyla mažiau šokiruojančių istorijų, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad situacija pagerėjo.
„Dabar gal mažiau išgirstame ir tik tokius labai kraštutinius atvejus, kurie šokiruoja net tuos žmones, kuriems šiaip jau yra normalu eiti į tokias vietas, mokėti pinigus, išlaikyti juos ir būti priežastimi, kodėl tie zoologijos sodai egzistuoja. Tai jeigu jau juos šokiruoja, galime įsivaizduoti, kaip mus šokiruotų, kuriems zoologijos sodų egzistencija ir tokių pramogų rėmimas nėra priimtinas“, – sakė B. Vaitiekūnaitė.
Ji taip pat nesutinka su zoologijos sodų teigimu, jog tokios įstaigos vykdo edukaciją, mat esą neįmanoma vykdyti edukacijos rodant gyvūnus aplinkoje, kuri nėra jiems būdinga.
