Iki šiol mokyklą baigdami abiturientai turėdavo mokėti pirmąją užsienio kalbą B2 lygiu, nuo kitų metų gimnazijos duris jie užverti turėtų kalbėdami B2+ lygiu. Abiturientų egzamino rašymo dalyje laukia ir naujovė – duomenų komentavimas.
Vieni pedagogai sako, kad sprendimas pasunkinti ir mokymąsi, ir baigiamąjį egzaminą gal ir geras, bet skubotas. Kitų manymu, tokia nuostata yra labai gera, mat iki šiol anglų kalbos egzaminas buvo per lengvas, apie tai bylojo ir tai, kad anglų kalbą abiturientai įprastai išlaiko nepalyginamai geriau nei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Kone visi šalies mokiniai kaip pirmosios užsienio kalbos mokosi anglų kalbos, likusieji renkasi prancūzų ar vokiečių kalbas.
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), kalbos mokymo lygis pakeltas atsižvelgiant į atnaujintoje bendrojo ugdymo programoje numatytus aukštesnius reikalavimus.
Mokytoja Meškienė: jokiu būdu nesutinku su mažesniu pamokų skaičiumi!
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos anglų kalbos mokytoja Rita Meškienė mano, kad sprendimas pasunkinti tiek ugdymo programą, tiek egzaminą nėra pagrįstas.
„Toks sprendimas yra neteisingas, mano manymu. Tiksliau, ne tiek neteisingas, kiek skubotas. Užduotyse buvo ir B2+, ir C1 lygio elementų. Viskas yra per greitai. Jei norime tokių naujovių, reikia pradėti jas diegti nuo progimnazijos. O būsimiems abiturientams sunku pasiekti tokį lygį“, – kalbėjo pedagogė.
Pasak R. Meškienės, tiek mokytojams, tiek mokiniams stresą kelia ir tai, kad anglų kalbos pamokų skaičius susitraukęs – telikusios trys savaitinės pamokos.
„Mūsų mokykloje jų būdavo bent keturios ar net penkios per savaitę. Įsivaizduokite, kad jums pasako, kad užduotį pasunkins, bet ją reikės atlikti per trumpesnį laiką. Pamokų mažiau, o užduotys tik sunkės“, – sakė pedagogė.
R. Meškienė sutinka, kad šiuolaikiniai vaikai anglų kalbą vartoja daug ir dažnai – žiūri filmus, žaidžia žaidimus ir taip išmoksta šios kalbos, bet, pabrėžia pedagogė, to nepakanka.
„Mes pykstame, kai mums sako, kad patys mokiniai išmoksta anglų kalbą, nereikia jiems daugiau pamokų. Tame yra daug netiesos. Per pamokas juk mokaisi akademinės kalbos, kalbos struktūros, ir per egzaminą to reikalauja, turi išmanyti daug dalykų. Tarkim, svarbu išmokti kritinio mąstymo, vaikai visiškai neturi argumentų, kai reikia kalbėti.
Aš jokiu būdu nesutinku su mažesniu pamokų skaičiumi! Jokiu būdu nesutinku“, – kalbėjo anglų kalbos mokytoja.
Mokytoja Stuokienė: matau didelę prasmę
Tuo tarpu Kauno jėzuitų gimnazijos anglų kalbos mokytoja Rasma Stuokienė tikra, kad aukštesnis mokymo ir egzamino lygis – tik į naudą mūsų švietimui.
„Mano požiūris gal ir nėra populiarus, bet matau didžiulę šių pokyčių, egzamino sudėtingėjimo prasmę. Žinoma, man sudėtinga kalbėti labai objektyviai, nes dirbu su labai motyvuotais mokiniais. Bet jei orientuojamės į kompetencijų ugdymą, be sudėtingėjimo turbūt mes tų kompetencijų, tokių kaip problemų sprendimas ir kitų, ir negalėtume patikrinti. Iki šiol buvo orientuojamasi į kalbos žinias“, – paaiškino pedagogė.
Ji tikra, kad mokiniams bėdų neturėtų kilti, mat jaunimas anglų kalba skaito, klauso įvairių įrašų, bendrauja ne tik per pamokas, bet ir po jų.
„Žinoma, jei kalbėtume tik apie pamokas, būtų sudėtinga. Bet žinodami, kad šiuolaikiniai moksleiviai daug turinio įvairiomis temomis skaito anglų kalba, galime nuspėti, kad jiems sudėtingesnis egzaminas neturėtų būti didelis iššūkis, ypač jei jie yra smalsūs ir motyvuoti“, – kalbėjo R. Stuokienė.
Pasak jos, tai rodo ir ankstesnių metų anglų kalbos egzamino rezultatai – jie kasmet būna geri.
„Rezultatų atotrūkis tarp lietuvių kalbos ir užsienio (anglų) kalbos neturėtų būti toks drastiškas, nes juk tikrinamas gebėjimas argumentuoti, daryti išvadas“, – sakė pedagogė.
NŠA: rekomendavo tarptautiniai ekspertai
Kaip paaiškino Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), 2022 m. buvo atnaujintos visų dalykų bendrosios ugdymo programos, tarp jų ir pirmosios bei antrosios užsienio kalbos programos, orientuojantis į gyvenime būtinų kompetencijų įgijimą ir stiprinimą.
Atnaujinant programą nustatytas aukštesnis kalbos mokėjimo lygis, kurį turėtų pasiekti abiturientas, baigęs pirmosios užsienio kalbos bendrąją programą: III gimnazijos klasėje – B2, o IV gimnazijos klasėje – B2+.
Pagal ankstesnę programą pirmosios užsienio kalbos bendroji programa buvo orientuota į B1 / B2 kalbos mokėjimo lygį. Daugumoje ES šalių baigdami mokyklą mokiniai būna pasiekę pirmosios užsienio kalbos B2 mokėjimo lygį.
Kaip aiškina NŠA, rekomendacijas dėl poreikio organizuoti vieno kalbos mokėjimo lygio egzaminą ir orientuotis būtent į B2 / B2+ lygį Lietuvai yra pateikę tarptautiniai ekspertai.
„Su anglų kalbos mokytojų bendruomene buvo svarstyta, kad vieno kalbos mokėjimo lygio egzaminas daug objektyviau patikrina mokinių kalbines kompetencijas“, – rašoma NŠA paaiškinime.
Kas keisis?
Per šių metų brandos egzaminų sesiją abiturientai paskutinį kartą laikė valstybinį anglų kalbos egzaminą pagal ankstesnę programą, todėl ir egzaminą sudarė atitinkamai 40 proc. B1 lygio ir 60 proc. B2 lygio užduočių.
Kitais metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus. Egzamino struktūra išliks tokia pati – jį sudarys 4 dalys: kalbėjimas, klausymas, skaitymas, rašymas. Dalis egzamino vyks elektroniniu, dalis – tradiciniu būdu.
Nuo praėjusių mokslo metų pasikeitus brandos egzaminų sistemai, anglų – kaip ir kitų užsienio kalbų – valstybinis brandos egzaminas buvo padalintas į dvi dalis: pirmąją dalį, kuri vadinosi tarpiniu patikrinimu, mokiniai laikė III gimnazijos klasėje, o antrąją laikys IV gimnazijos klasėje šiais mokslo metais.
Vienuoliktokų laikytą anglų kalbos egzamino pirmąją dalį sudarė B2 lygio klausymo ir skaitymo užduotys. Pasikeitė tai, kad šios užduotys pateikiamos elektroniniu formatu. Rezultatai rodo, kad mokiniams pakankamai sėkmingai pavyko atlikti B2 lygio klausymo ir skaitymo užduotį: jie vidutiniškai rinko 58 proc. užduoties taškų. Kelerių metų valstybinio brandos egzamino visų dalių (klausymo, skaitymo, kalbėjimo, rašymo) užduoties taškų vidurkis svyravo nuo 55 iki 67 proc.
Antrąją egzamino dalį sudarys B2+ lygio kalbėjimo ir rašymo dalys. Kalbėjimo dalies struktūra nesikeičia, t. y. lieka monologo ir dialogo užduotys. Rašymo dalį sudarys trys užduotys: pusiau oficialus laiškas, rašinys (esė) ir naujovė – duomenų komentavimas. Ši dalis vyks tradiciniu būdu.
Atlikdami kalbėjimo ir rašymo užduotis abiturientai pagal B2+ kalbos mokėjimo lygio reikalavimus turėtų vartoti turtingesnį žodyną, gebėti diskutuoti įvairiomis temomis, pateikti išsamius argumentus ir paaiškinimus.
Taigi, valstybinio pirmosios užsienio (anglų, prancūzų, vokiečių) kalbos egzamino struktūra išliks tokia pati, o užduotys atitiks atnaujintą ugdymo programą ir Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse išdėstytus B2 / B2+ mokėjimo lygio reikalavimus, o mokiniai egzamino dalis laikys per dvejus metus.
Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi ir savo interneto svetainėje paskelbusi pirmosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) brandos egzamino užduočių pavyzdžius ir mokinių atliktis, taip pat užduočių vertinimo lenteles (https://www.nsa.smm.lt/egzaminai-ir-pasiekimu-patikrinimai/2024-2025-m-pasiekimu-patikrinimai). Pati užduotis yra ČIA.
B2 lygiui įtvirtinti III gimnazijos klasėje skiriamos 108 valandos, jam pastiprinti iki B2+ IV gimnazijos klasėje skiriamos 102 val. per mokslo metus. Papildomų anglų kalbos pamokų nėra numatyta.
Pagal atnaujintas bendrąsias programas kalbų mokėjimo lygio reikalavimai kyla nuosekliai: 7–8 klasėse pasiekiamas B1 kalbos mokėjimo lygis, 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse pasiekiamas B1 / B1+ kalbos mokėjimo lygis, o III–IV gimnazijos klasėse pasiekiamas B2 / B2+ kalbos mokėjimo lygis. Taigi, pasiekti pažengusio kalbos vartotojo lygį skiriami net 6 mokymosi metai, tvirtam laisvo vartotojo etapui B1 lygiui įtvirtinti – 4 metai ir pažengusio B2 – 2 metai.
