„Milijoninis miestas bus apie 2030-uosius metus“, – dar 1980-aisiais Vilniaus gyventojų skaičiaus augimą prognozavo paskutinis sovietmečio sostinės vadovas Algirdas Vileikis. Tikslą, kad Vilniuje gyventų milijonas žmonių, kėlė ir kai kurie kiti merai, tačiau statistika rodo, kad iki šio skaičiaus – dar toloka, o pagrindinis būdas jį pasiekti, anot Vilniaus universiteto (VU) docento, galėtų būti imigracija.
Šių metų sausio 1-ąją Vilniuje gyveno beveik 634 tūkst. gyventojų. Tokį gyvenamąją vietą sostinėje deklaravusių gyventojų skaičių portalui LRT.lt nurodė Registrų centras. Matyti, kad iki milijono gyventojų dar toloka.
Prieš 44-erius metus paskutinis sovietmečio Vilniaus vadovas A. Vileikis skaičiavo, kad 2030-aisiais sostinė bus tapusi milijoniniu miestu.
„Dabar turime pusę milijono gyventojų. Paskaičiuokime, kaip mes augsime. Pagal generalinį planą, iki 2000-ųjų metų numatyta 650–700 tūkst. gyventojų. Jei augsime tokiu tempu, kaip augame dabar, per 20 metų dar 200 tūkst. gyventojų padidės. Dar per 10 metų – dar 100 tūkst.
Turime 950 tūkst. ir... milijonas. Vadinasi, milijoninis miestas turėtų būti apie 2030-uosius metus. Mūsų skaičiavimą turėtų patikrinti jau tie, kuriuos dabar mamos vežimėliuose vežioja“, – 1980-aisiais prieš kameras vardijo A. Vileikis.
Jis nebuvo vienintelis sostinės vadovas, teigęs, kad iki 2030-ųjų Vilnius gali turėti milijoną gyventojų. Dar 2013-aisiais viziją, kad Vilniuje ir jo metropolinėje zonoje, t. y. 50 kilometrų aplink miestą, bus milijonas gyventojų, o pačiame mieste bus 700 tūkst. vilniečių, kėlė ir buvęs meras Artūras Zuokas.
Bet ar per šešerius Vilnius spės tapti milijoniniu miestu? Šešiolika metų sostinei vadovavusio A. Vileikio skaičiavimai, panašu, vargu, ar taps realybe. Tačiau buvęs meras A. Zuokas įsitikinęs – Vilniuje ir jo metropolinėje zonoje jau dabar gyvena 1,2 mln. gyventojų.
„Vilnius tikrai bus didžiausias Baltijos valstybių miestas ir, mano manymu, tikrai galėtų turėti apie 800 tūkst. gyventojų, kaip miestas. <...> Tai su metropoline zona bus apie 1,2 mln. gyventojų. Galime sakyti, kad Vilnius jau šiandien turi virš milijono gyventojų“, – tvirtino buvęs Vilniaus vadovas.
Prognozes ragina paneigti
Ne vieną kadenciją sostinei vadovavęs A. Zuokas, kalbėdamas su portalu LRT.lt, prisiminė viziją, kurią Vilniui piešė 2013-aisiais. Jis pripažino, kad demografinė situacija nemažų iššūkių kelia ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai.
Buvęs meras teigė, kad įvairių tarptautinių organizacijų pateikiami duomenys rodo, kad Lietuva yra viena sparčiausiai mažėjančių šalių, o Europos Sąjungoje sparčiau nyksta tik Bulgarija ir Latvija.
„Grėsmės yra didžiulės ir niekas neprognozavo – nei anksčiau, nei dabar, kad Vilnius turėtų pagrindą gyventojų skaičiaus augimui. Tačiau tai ir yra iššūkis – prognozes paneigti. Nors Vilniui prognozavo gyventojų skaičiaus mažėjimą, visgi jis po truputį nuosekliai auga“, – aiškino A. Zuokas.
Pastarąjį jo teiginį patvirtina ir Registrų centro portalui LRT.lt pateikti duomenys. Jie rodo, kad 1991-aisiais gyvenamąją vietą sostinėje buvo deklaravę kiek daugiau nei 375 tūkst. gyventojų. Po dešimtmečio, 2001-aisiais, šis skaičius jau siekė beveik 487 tūkst.
2011-aisiais, kaip nurodo Registrų centras, Vilniuje savo gyvenamąją vietą deklaravę jau buvo arti 555 tūkst. gyventojų. Dar po dešimtmečio, 2021-aisiais, šis skaičius kilo iki 588,5 tūkst., o šių metų pradžioje jau buvo pasiekęs beveik 634 tūkst.
Tiesa, tikrasis sostinės gyventojų skaičius gali būti kiek kitoks, nes ne visi Vilniuje gyvenantys žmonės čia deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, kasmet į Vilniuje esančias aukštąsias mokyklas atvyksta ne vienas tūkstantis studentų.
Buvęs meras A. Zuokas portalui LRT.lt sakė, kad jo vadovavimo sostinei metais gyventojų skaičius buvo vertinamas pagal tai, kiek jų yra prisiregistravę Vilniuje esančiose poliklinikose. Toks skaičiavimas, jo manymu, tikslesnis.
„Šiandien, sakyčiau, tikrasis Vilniaus gyventojų skaičius yra 620–650 tūkstančių. <...> Būtent tiek gyventojų šiuo metu yra registruota poliklinikose. Tą gyventojų skaičiaus augimo Vilniaus mieste tendenciją galima išlaikyti ir toliau.
Pagal teritoriją Vilnius yra didelis. Mano manymu, Vilnius greitai aplenks Rygą, nes ji mažėja ir neturi iš ko pritraukti gyventojų dėl savo sudėties pagal tautinę priklausomybę. Vilnius tikrai greitai aplenks Rygą ir bus didžiausias Baltijos valstybių miestas“, – įsitikinęs A. Zuokas.
Daugiausia vilčių – iš imigracijos
Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys portalui LRT.lt teigė, kad nors gyvenime visko gali būti, visgi tikėtis, kad greitu metu sostinėje gyvens milijonas vilniečių, nereikėtų.
„Jeigu pažiūrėtume į prielaidas, kokios jos yra ir kokios lemia gyventojų skaičiaus augimą Vilniaus mieste, tai neatrodo, kad per artimiausius kelerius metus pasieksime tą milijoną. <...>
Kad taip staiga pasidarytų milijonas gyventojų, turi įvykti kokie nors įvykiai, kurių dabar mes nematome prieš akis“, – sakė demografas.
Visgi jis atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruosius kelerius metus sostinės gyventojų daugėjo, o pagrindinė to priežastis – imigracija. Docentas akcentavo, kad, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, į Lietuvą atvyko beveik 70 tūkst. ukrainiečių, nemaža dalis jų įsikūrė Vilniuje. Be to, po neteisėtų rinkimų Baltarusijoje į Lietuvos sostinę gyventi atvyko nemažai baltarusių.
„Pastaraisiais metais matėme sparčių pokyčių, svarstyklės apsivertė į kitą pusę. Anksčiau mes turėjome daugiau išvažiuojančiųjų į užsienį, o pastaruosius kelerius metus jau turime daugiau atvažiuojančių į Vilnių migrantų. Tarptautinis migracijos balansas pasidarė teigiamas“, – kalbėjo D. Stumbrys.
Tiesa, yra ir kitokia – vidinė – migracija, kai gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių atvyksta gyventi į Vilnių. Tai taip pat sudaro prielaidas sostinei augti. Anot D. Stumbrio, sostinė pritraukia daug vidinės migracijos srautų, nes jauni žmonės čia atvažiuoja studijuoti ir dirbti, o tai lemia, kad daugiau gyventojų iš kitų Lietuvos miestų atvažiuoja į Vilnių, nei iš Vilniaus išvyksta į kitus miestus.
Tiesa, yra vienas dalykas, kuris Vilniui augti nepadeda, – natūralus gyventojų prieaugis. Sostinėje, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiau gyventojų miršta, nei gimsta.
„Natūralus gyventojų prieaugis tikrai yra neigiamas“, – sakė VU docentas.
Didinti sostinės gyventojų skaičių galima pasitelkus ir dar vieną priemonę, tačiau tam reikalingi politiniai sprendimai. Ši priemonė – aplink Vilnių esančių teritorijų prijungimas prie miesto savivaldybės.
„Šiaip Lietuvoje mes nedaug tokių pavyzdžių turime, bet turime, pavyzdžiui, Grigiškes, kurios buvo prijungtos prie Vilniaus miesto savivaldybės, ir taip, be abejo, padidėjo gyventojų skaičius.
Bet čia yra daugiau susiję su politiniais sprendimais, kaip prijungti kokias nors teritorijas prie Vilniaus miesto. Aplink Vilniaus miestą mes turime žiedinę Vilniaus rajono savivaldybę. Nors joje nėra didelių miestų, bet yra miestelių ar kaimiškų vietovių visai arti Vilniaus, kurios gali būti prijungtos prie miesto ir tapti miesto teritorija“, – komentavo demografas D. Stumbrys.
Gyventojų skaičiaus augimas turi būti tvarus
Dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas portalui LRT.lt kalbėjo, kad milijonas gyventojų yra emocinis atskaitos taškas, po kuriuo slypi daug įvairių niuansų. Pagrindinis tikslas, pasak sostinės vadovo, yra, kad miestas augtų ir klestėtų.
„Galime pasidžiaugti, kad Vilnius yra labiausiai regione augantis miestas, lyginant su kitomis Baltijos valstybių sostinėmis. Čia atsiskleidžia didelis potencialas, kad mes iš tikrųjų augame ir tas augimas yra tvarus, kokybiškas. <...> Mes turime visas tendencijas toliau stiprėti“, – sakė V. Benkunskas.
Pasak mero, tam, kad gyventojų skaičiaus augimas nesukeltų papildomų problemų ir nepakenktų gyvenimo sostinėje kokybei, svarbu tinkamai matyti ir reguliuoti visus aspektus. Kaip teigė sostinės vadovas, tiesiog užsibrėžti tikslą, kad 2030 metais Vilniuje bus milijonas gyventojų, nėra reikalo.
„Svarbu, kad augimas ir miesto stiprėjimas vyktų neprarandant to, ką mes dabar turime ir dėl ko miestas yra patrauklus“, – akcentavo meras.
Paklaustas apie demografo D. Stumbrio žodžius, kad būtent imigracija sudaro didžiausias prielaidas gyventojų skaičiui augti, V. Benkunskas teigė, jog tai yra balansavimo klausimas.
Kaip sakė meras, jeigu būtų siekiama bet kokia kaina kuo greičiau pasiekti sostinėje milijoną gyventojų, vienintelis kelias būtų atidaryti visas sienas ir padaryti visiškai nekontroliuojamą imigraciją iš trečiųjų ir ne Europos Sąjungos valstybių.
„Tokio tikslo nėra. Tai gali sukelti kitų problemų ir matome, kad kituose Europos miestuose nevaldoma, nekontroliuojama imigracija kelia kultūrinių ir socialinių rūpesčių. Dėl to tas balansas yra reikalingas.
Aišku, pirmiausia mes esame suinteresuoti vidine imigracija, tai yra kad iš kitų Lietuvos miestų, regionų atvyktų kuo daugiau studentų, o baigę studijas liktų čia gyventi. Arba kad čia persikeltų dirbti kitų profesijų atstovai, kurių mums labiausiai trūksta: medikai, mokytojai, policininkai“, – vardijo sostinės vadovas.
Be to, kalbėdamas apie išorinę imigraciją V. Benkunskas teigė, kad į Vilniuje esančius universitetus studijuoti atvažiuoja nemažai studentų iš užsienio. Anot jo, norima, kad aukštos kvalifikacijos studijas baigę studentai galėtų likti gyventi ir dirbti Vilniuje.
„Praeitais metais, mūsų duomenimis, turėjome 1,3 tūkst. užsienio studentų ir bent jau apklausos rodė, kad beveik pusė jų galvoja, kad po studijų jie galėtų likti Vilniuje. Tokie žmonės daro miestą ekonomiškai stipresnį, sukuria tarptautiškumo dėmenį“, – komentavo meras.
Ar Vilnius pakeltų milijoną gyventojų?
Tačiau ar sostinė būtų pajėgi atlaikyti milijoną gyventojų? Tiek portalo LRT.lt kalbinti politikai, tiek demografas D. Stumbrys vienu balsu sako „taip“. Pasak VU docento, Vilnius nėra tankiai apgyvendintas miestas, tad augti tikrai yra kur.
„Tai nėra suspaustas miestas, kur labai didelis gyventojų tankumas. Tiek pati Lietuva, kaip teritorija, nėra tankiai apgyvendinta, tiek Vilnius, kaip sostinė, kaip didmiestis, nėra tankiai apgyvendintas.
Labai didelių problemų nematyčiau, juolab kad yra kur plėstis, mes nesame apriboti kalnų, Vilnius nėra sala, nėra kokių nors draustinių saugomų didžiulių, kurie ribotų tą plėtimąsi. Tai aš nemanau, kad būtų kažkokia didelė bėda, jei Vilniuje staiga gana ženkliai padidėtų gyventojų skaičius“, – vertino VU docentas D. Stumbrys.
Tiesa, jis sutiko, kad staiga išaugus gyventojų skaičiui iššūkių gali kilti užtikrinant kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, mokyklų, darželių prieinamumą. Tačiau tokios problemos, pasak demografo, išsprendžiamos politiniais sprendimais.
Kad Vilnius tikrai galėtų pakelti milijoną gyventojų, tvirtino ir buvęs meras A. Zuokas. Pasak jo, Vilnius yra vienas didesnių Europos miestų, o, žvelgiant į kitas sostines ar didmiesčius, gyventojų tankumas čia nėra didelis.
„Tai reiškia, kad mums tą miestą išlaikyti brangu. Infrastruktūra tikrai leidžia turėti 800 tūkst. gyventojų be jokių problemų, tada taptų miestas ir patogesnis, ir pigesnis, nes dabar Vilnius yra tapęs labai brangiu miestu. Būtų pigiau jame gyventi.
Aišku, mums reikėtų investuoti papildomai, nes atsiranda gyventojų, atsiranda ir poreikių. Reikėtų investuoti į mokyklas, kad jos būtų mažesnės ir arčiau, ten, kur realiai gyvena tėvai su vaikais. Svarbu, kad gerai veiktų darželių sistema ir visa kita infrastruktūra, kuri garantuotų Vilniaus miesto kokybiškumą ir patrauklumą visiems gyventojams“, – komentavo buvęs sostinės vadovas.
Dabartinis Vilniaus meras V. Benkunskas sutiko, kad paslaugų poreikis sostinėje auga kartu su gyventojų skaičiumi, bet tai, anot jo, yra malonūs rūpesčiai.
„Gyventojų skaičius auga, miestas auga, iš paskos turi eiti visa infrastruktūra, viešosios paslaugos. Tam reikia investicijų, kai kuriais atvejais ir politinės valios, bet mes kalbame apie miesto augimą ir pozityvią miesto vystymosi kryptį. Yra darbo ir jį reikia dirbti“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Tačiau, anot jo, svarbu, kad plečiantis miestui nebūtų pridaryta klaidų. Pavyzdžiui, jei iš tikro būtų norima iki 2030-ųjų pasiekti milijoną gyventojų, kasmet sostinėje turėtų atsirasti keliasdešimt tūkstančių naujų gyventojų, o jiems reikėtų būstų.
„Galėtų kilti problemų dėl būstų kokybės, dėl tam tikrų uždarų rajonų susiformavimo, kaip tas pats Paryžius ar kiti Europos didmiesčiai dabar turi. Dėl to plėtra turėtų vykti nuosaikiai.
Dabar matomas augimas turi potencialo būti intensyvesnis, galėtų gyventojų skaičius kasmet augti intensyviau ir miestas tikrai susitvarkytų su socialinių ir viešųjų paslaugų užtikrinimu, verslas galėtų pasiūlyti būsto prieinamumą“, – portalui LRT.lt komentavo Vilniaus miesto meras.
