Penktadienį antrą kartą tautai prisiekė prezidentas Gitanas Nausėda. Kviečiame kartu stebėti inauguracijos iškilmes.
„Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas“, – priesaikos žodžius ištarė ir juos parašu patvirtino G. Nausėda.
„Pasaulis pasislinko arčiau bedugnės“
Po priesaikos į tautą besikreipęs G. Nausėda kalbėjo antrą kartą įsipareigojęs tautai saugoti ir stiprinti Lietuvą, tarnauti tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei.
„Per penkerius metus, skiriančius pirmąją ir antrąją priesaikas, visi kartu padarėme tikrai daug. Sustiprinome valstybę, per visas krizes ir sukrėtimus ne tik išsaugojome jos ekonomiką, bet ir ištiesėme pagalbos ranką žmonėms, saugodami jų darbo vietas ir pajamas. Mažinome atskirtį, kūrėme Lietuvą, kuri rūpinasi tais, kuriems rūpesčio ir pagalbos šiandien reikia labiausiai“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pripažino, kad buvo ir ginčų, tačiau net ir besiginčijant buvo kuriama teisingesnė, stipresnė, žalesnė, inovatyvesnė Lietuva.
Šalies vadovas apgailestavo, kad per penkerius metus pasaulis pasislinko arčiau bedugnės: „Pasislinko greičiau, toliau ir pavojingiau, nei kuris mūsų galėjome tikėtis. Tai, kas 2019-aisiais atrodė neįmanoma, tapo nauja realybe.“
Anot G. Nausėdos, žmonija, kurdama tokias technologijas kaip dirbtinis intelektas, šiandien stovi ant didžiulio technologinio lūžio slenksčio. Šis slenkstis, kaip sakė prezidentas, pakeis mokslą ir pramonę, darbo rinką, žmonių bendravimą.
„Tuo pat metu žmonija stovi ant susinaikinimo slenksčio – klimato kaita, pandemija, karas. Per pastaruosius penkerius metus mes patyrėme daugybę realių scenarijų žmonijai ištrinti save arba grįžti į tamsiuosius viduramžius, kur teisus tas, kuris stipresnis, o istoriją rašo tas, kuris žiauresnis“, – sakė prezidentas.
Šiandienos pasaulyje, pasak jo, Lietuva nėra saugus ir ramus užutėkis, nes vos už 600 kilometrų nuo Vilnius yra Ukraina, kur jau trečius metus vyksta karas, kokio Europa nematė 80 metų.
„Vos už keliasdešimties kilometrų nuo čia – nesaugi Astravo branduolinė elektrinė. Mūsų valstybė, kurios teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę esame įsipareigoję saugoti, ribojasi su dviem pavojingiausiomis pasaulio valstybėmis, Europos valstybėmis. Bet mes turime mūsų žmonių drąsą ir ryžtą, mūsų draugų galią ir Ukrainos mums visiems iškovotą brangiausią išteklių – laiką, kad deramai pasirengtume“, – dėstė G. Nausėda.
Todėl, kaip sakė šalies vadovas, šio egzistencinio pavojaus Lietuvai metu, valstybės saugumas bus viena svarbiausių jo, kaip valstybės vadovo, užduočių. Jis pabrėžė, kad jei nebus valstybės, nebus nieko. G. Nausėda kalbėjo, kad žvelgdamas į ateitį, į 2029-uosius metus, mato Lietuvą, kuri bus gynybos stiprinimo pavyzdys visam NATO aljansui.
Dalydamasis vizija 2029 metams, G. Nausėda sakė, kad Lietuvos finansavimas gynybai turėtų priartėti prie 4 proc. bendrojo vidaus produkto, tai leistų Lietuvai vystyti ilgojo nuotolio oro gynybą, Baltijos jūros krantą saugotų raketų skydas, o sausumos sienas – inžineriniai įtvirtinimai.
„2029 metais Lietuva ne tik baigia vystyti pagrindinius divizijos pajėgumus, bet ir organizuoja pratybas drauge su mūsų šalyje dislokuota Vokietijos brigada ir JAV batalionu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Naujoji divizija ginkluota tolimąja HIMARS artilerija, naujausiais tankais, pėstininkų kovos mašinomis, Lietuvoje pagamintais dronais“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat žadėjo ginti Lietuvos interesus užsienio politikoje, remti Ukrainą, puoselėti ryšius su JAV.
Kalbėdamas apie vidaus politiką, šalies vadovas žadėjo toliau mažinti socialinę atskirtį, kurti šeimoms, senjorams palankesnę aplinką, skirti dėmesį regionams, kultūrai ir švietimui.
G. Nausėda taip pat paragino Lietuvą tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kaip kovoti su klimato kaita.
„Klimato politikos srityje iki 2030 metų Lietuvos ambicijos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ženkliai didesnės nei Europos Sąjungos. Įgyvendinkime jas, kartu išlaikydami ir stiprindami pramonės konkurencingumą bei inovatyvumą, sparčiau nei kiti pereidami prie žiedinių gamybos ir vartojimų sistemų. Sumažinkime besaikį plastiko naudojimą – nuo parduotuvių iki namų ūkių“, – kalbėjo prezidentas.
V. Čmilytė-Nielsen: vieno žmogaus galių niekada neužteks padaryti stebuklui
Perrinktojo Gitano Nausėdos inauguracijos ceremonijoje sveikinimo žodį tarusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog su prezidento institucija visuomenė sieja didelius lūkesčius. Tačiau, anot jos, tai gali skatinti pagundas „ne tik žadėti, bet ir veltis į institucinę konkurenciją“. Todėl, akcentuodama buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus žodžius, parlamento vadovė pabrėžia – „vieno žmogaus, net ir prezidento, galių niekada neužteks padaryti stebuklui“.
Anot parlamento vadovės, per daugiau kaip trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų prezidento institucija brendo ir formavosi, patyrė įvairių sukrėtimų.
„Turėjome skirtingų, skirtingai veikusių prezidentų, kurių įtaka Lietuvos valstybingumo raidai taip pat buvo skirtinga“, – vertindama ankstesnių šalies vadovų kadencijas kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Politikės teigimu, skirtingai nei kaimyninėse Baltijos šalyse, Lietuvoje prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose, kurie dažniausiai sulaukia ir didžiausio rinkėjų dėmesio. Tai, pabrėžė ji, ne tik sustiprina šalies vadovo statusą, bet ir kelia tam tikras rizikas.
„Viena vertus, su prezidento institucija siejami nemaži lūkesčiai, kartais, deja, perdėti, neįvertinant faktinių institucijos pajėgumų. Antra vertus, atsiranda pagunda ne tik žadėti, bet ir veltis į institucinę konkurenciją, siekiant parodyti indėlį ir padidinti svorį ir vertę“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, jog vieningas veikimas yra „visos valstybės sėkmės ir gerovės garantas“.
Todėl parlamento vadovė teigė esanti įsitikinusi, kad privalu dažniau mąstyti savitarpio pagalbos, paramos, komandinio veikimo principais.
„Čia į pirmą planą iškyla politinės kultūros, takto, apskritai, politinės asmenybės reikšmė. Valdžia yra ne tam, kad išspręstų visas mūsų problemas, šio lūkesčio neįmanoma patenkinti, nevertėtų jo ir sąmoningai skatinti. Valdžia yra tam, kad vienytų valstybę ir užtikrintų bendrąją visuomenės gerovę“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Ji pastebėjo, kad tokiose situacijose dažnai „reikalaujama atsisakyti politinių ambicijų, esą jas atmetus galima pasiekti bendro sutarimo“. Tačiau, pasak V. Čmilytės-Nielsen, tokios kalbos yra nerealios ir žalingos.
„Politikoje ir veikiama siekiant įgyvendinti ambicijas“, – akcentavo ji, pažymėdama, jog pastarosios turi būti orientuotos į visos valstybės interesus.
„Kitas dalykas, kad politikoje ambicijos turi būti kreipiamos valstybingumo linkme neleidžiant joms susmulkėti. Tuomet tikrai pasieksime užsibrėžtų valstybinių tikslų“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje skaitytoje kalboje V. Čmilytė-Nielsen prisiminė kadenciją baigusio prezidento V. Adamkaus priesaiką 1998 m.
„Tuomet supratau, kad vieno žmogaus, net ir prezidento, galių niekada neužteks padaryti stebuklui, pagrįstam vien tik tikėjimu geresne, teisingesne ateitimi, kurios visi taip nuoširdžiai trokštam“, – teigė parlamento vadovė.
Todėl, tęsė ji, Lietuva nebegali blaškytis, „bandydama atspėti, kuris kelias būtų tikresnis“, reikia išvengti ir susipriešinimo.
„Tam tėra tik vienas kelias – santarvė ir bendros, į vieną tikslą nukreiptos pastangos. Tokia santarvė – tai politiniai ir žmogiški susitarimai, kurių pagrindinis tikslas ir kriterijus – demokratija, žmonių gerovės kilimas ir saugus šalies gyvenimas“, – apibendrino ji.
Portalas LRT.lt primena, kad antrai kadencijai G. Nausėda buvo išrinktas gegužės 26-ąją, kai surinko iki šiol Lietuvoje nematytus 74,15 proc. į rinkimus atėjusių rinkėjų balsų.
Iškilmingame posėdyje dalyvauja buvę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, o tuo metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis inauguracijos renginiuose nedalyvauja. Kiek anksčiau jis portalui LRT.lt teigė esąs išvykęs atostogų ir G. Nausėdą pasveikino laišku.
Prisiekiant prezidentui posėdyje dalyvauja Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos atstovai Europos Parlamente, Nepriklausomybės Akto signatarai, religinių bendruomenių atstovai, užsienio diplomatai, kiti garbūs svečiai.
