Lietuvoje

2018.10.25 18:52

V. Mizaras: kodėl turiu tikėti, kad nebus pakenkta nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui?

Ineta Nedveckė, LRT.lt2018.10.25 18:52

Jeigu nacionalinis transliuotojas neatlieka tam tikros misijos, neužtikrina tam tikrų tikslų, tada sėskime ir kalbėkime, kaip siūlysime tobulinti jo veiklą. Bet nedarykime taip, kaip planuojama šiandien, kai ruošiamasi pertvarkyti pavyzdine Europoje laikomą organizacinę nacionalinio transliuotojo struktūrą. Taip konferencijoje „Konstitucija ir aš“ kalbėjo teisininkas, advokatas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras.

„Jeigu šiandien tiesiai šviesiai sakoma, kad norime keisti ir norime sulyginti politinių valdžių kadencijos laikotarpį su LRT tarybos narių, kuriuos deleguosime, kadencijų laikotarpiais, kodėl aš turiu tikėti, kad tai nieko blogo neduos? Kodėl aš, kaip visuomenės narys, turiu tikėti, kad tai nekenks nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui?“ – klausė jis.

Kiek nuoširdus noras padėti?

Pasak teisininko, jam svarbiausia, kad LRT tarybos narių kadencijos nesutampa nė su vienos politinės valdžios kadencija: nei prezidento, nei Seimo. Ir jis tikisi, kad taip liks ir toliau.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė, E. Blaževič/LRT nuotr.

Kad politikų tikslas „pataisyti LRT“ yra kilnus ir nuoširdus noras padėti, netiki ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Pasak jos, jeigu išvadų projekte būtų vos vienas kitas siūlymas, galbūt tai ir atrodytų nekaltai, bet dabar taip nėra.

„Pati valdyba Europos Sąjungos kontekste nėra kažkoks baubas, tačiau kai į visą paketą sudedami kiti įtartini pasiūlymai, papildomas reguliavimas ir kai kandidatus į valdybą pagal išvadų pasiūlymus parinktų vyriausybinė komisija, visas bendras paketas pradeda atrodyti nebegražiai“, – pabrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

V. Mizaras atkreipė dėmesį, kad turimos išvados priežastingumu visai nėra susijusios su tuo, kas buvo tirta ir kokios problemos buvo rastos. Pasak jo, turėtų būti paaiškinta, kaip siūlomi valdymo pakeitimai padės išspręsti atrastas problemas.

„O kas sugalvojo, kad reikia kažką sutvarkyti?“ – konferencijoje klausė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Pasak jo, iniciatyva padėti visuomeniniam transliuotojui visų pirma turėtų ateiti iš visuomenės, o politikai gali padėti dviem būdais: užtikrindami tinkamą finansavimą ir atsiklausdami žiniasklaidos priemonės, ar gali jai kažkuo padėti.

Diskusijos dalyviai, E. Blaževič/LRT nuotr.

V. Mizaras – per priklausomą žiniasklaidą lengviau valdyti mases

Tik per nepriklausomą žiniasklaidą gali formuotis laisvo mąstymo kultūra, pabrėžia teisininkas V. Mizaras: „Man labai svarbi tokia laisvė, kuri pasireiškia per laisvę mąstyti, o laisvo mąstymo kultūra galima mano ir, matyt, visų įsitikinimu, tik per laisvą prieigą prie informacijos. Aš noriu, kad mano valstybėje aš pats spręsčiau, kokią informaciją man priimti ir kokia informacija vadovaudamasis aš priimčiau sprendimus.“

Jis sako norintis nacionalinį transliuotoją ginti, nes bijo valdžios institucijų, kurios už visuomenę priimdinėtų sprendimus arba atrinktų, kokią informaciją visuomenė turi vartoti.

„Jeigu ne aš pats priiminėsiu sprendimus, kažin, ar galėsiu būti visiškai laisvas ir jaustI atsakomybę už savo sprendimą. O tai, mano supratimu, veda prie mano kontrolės, manęs valdymo“, – pabrėžė jis.

Teisininkas pabrėžė, kad žiniasklaidą į savo rankas suimti norėjo ne viena politinė valdžia: „Man atrodo, kad tokie kėslai yra politinės valdžios prigimtyje. Politinė valdžia labai gerai supranta, koks informacija yra ginklas. Informacija kaip ginklas fiziškai nežudo žmonių. Šis ginklas žmones žudo mentaline prasme, o mentaline prasme prislopintus žmones yra žymiai lengviau valdyti, kontroliuoti.“

M. Laurinkus, E. Blaževič/LRT nuotr.

Kas turi kovoti dėl LRT nepriklausomumo?

Jis pabrėžė nenorintis, kad Lietuva atsidurtų tarp centrinės ir rytų Europos šalių, kuriose politikai prikišo rankas prie visuomeninių transliuotojų.

„Aš tikiu, kad mes, kaip pilietiški visuomenės nariai, sugebėsime apsaugoti žiniasklaidos laisvę, sako konstitucinę vertybę, nes ji mums yra svarbiausia. [...] Mes turėtume to [politizavimo] neleisti. Ir ne vienas nacionalinis transliuotojas ir ne vien Žurnalistų sąjunga“, – kalbėjo teisininkas.

Pasak diskusijoje dalyvavusios LRT generalinės direktorės, „sunkioji artilerija“, kurią visuomeninis transliuotojas ruošia kovai už savo nepriklausomumą – mitingai, eitynės ir platus visuomenės dalyvavimas. Ją ruošiamasi įtraukti per diskusijas, į kurias jau dabar kviečia visus, norinčius sužinoti arba papasakoti apie žiniasklaidos nepriklausomumą. Ji pabrėžė, kad LRT pasiryžusi kantriai aiškinti visuomenei šią painią ir sudėtingą temą. Kaip panašų pavyzdį ji pateikė Registrų centro duomenų neteikimo žurnalistams atvejį.

„Gaila, kad plačiai visuomenei labai sunku išaiškinti, kodėl tai yra svarbu. Ir dabar pasėta abejonė, ar nacionalinis transliuotojas gali efektyviai tvarkytis, ir ta proga pristatomi ir kiti pasiūlymai“, – kalbėjo ji.

Ji pasakojo, kad pastaruoju metu lankydamasi Seimo komitetuose susidarė negatyvų įspūdį, kaip LRT klausimas juose svarstomas.

„Nėra tos laisvos minties, nėra diskusijos. [...] Stebėjau keliamas rankas Teisės ir teisėtvarkos komitete – vis 8 prieš 4 – ir man šiurpas eina per nugarą. Ko mes norime? Plačių diskusijų ir neskubėti. Nesuprantu, kodėl yra tokia skuba, stengiamasi tuos pasiūlymus taip stumti“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.

Pasak jos, atidarius tokią Pandoros skrynią, baigti „tvarkytis“ valdantieji gali nežinia kur. Ir tai yra didžiausia problema

Diskusijoje taip pat dalyvavęs signataras Mečys Laurinkus kalbėjo, kad Lietuva yra nuėjusi ilgą edukacinį kelią, koks iš tikrųjų turi būti valdžios ir žiniasklaidos santykis ir pastaruoju metu nė viena partija nedarė tokių grubių klaidų.

„Dabar lyg būtų įkritę į 1990-uosius ir lyg neturėtų jokio supratimo. Tai yra klaida“, – komentavo jis.

Populiariausi