Nerimsta aistros dėl to, ką Lietuva galėtų deleguoti eurokomisaru. Dažniausiai minima konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra, bet aiškaus palaikymo jai kol kas neišsakė nei partneriai, nei prezidentūra. Visgi vienintelė kita minima kandidatė – premjerė Ingrida Šimonytė – į šį postą kandidatuoti sakė neketinanti. Tokį delsimą kritikuoja ir kitos valdančiosios partijos, ir opozicija.
Ne vieną mėnesį netyla kalbos dėl to, kas galėtų tapti Lietuvos atstovu Europos Komisijoje. Pastaruosius penkerius metus Lietuvos deleguotu eurokomisaru buvo Virginijus Sinkevičius, tačiau jo kadencija artėja į pabaigą.
Bene garsiausiai, taip pat ir užsienio žiniasklaidoje, galimu eurokomisaru minimas užsienio reikalų ministras, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, tačiau jo kandidatūra dar nepristatyta net koalicijos partneriams, jau nekalbant apie prezidentūrą. O ir viešojoje erdvėje klausimų dėl jos skamba vis daugiau.
Kaip galima kandidatė įvardija ir premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji jau prieš kelis mėnesius pareiškė, kad jai „ir Lietuvoje tvoros žydi“. Kad nenorėtų būti eurokomisare ji patvirtino ir vėliau, birželį.
Visgi tai tėra dvi pavardės, minimos viešose diskusijose apie Lietuvos kandidatą į Europos Komisiją. Ar yra daugiau alternatyvų ir kas jos galėtų būti, neaišku, nors pats G. Landsbergis ir teigė matantis kitų žmonių, galinčių eiti šias pareigas.
Tuo metu koalicijos partneriai neslepia susierzinimo – su jais iki šiol neaptarta jokia kandidatūra, tad ir apie jokį palaikymą nėra kalbos. O tuo metu opozicinių „demokratų“ lyderis Saulius Skvernelis siūlo sprendimą – antrai kadencijai palikti dabartinį eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
Niekas net nekvietė tartis
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė antradienį Seime žurnalistams sakė, didieji koalicijos partneriai iki šiol nepakvietė aptarti jokios galimos eurokomisaro kandidatūros.
„Niekas neprašė palaikymo ir nebuvo jokia kandidatūra aptarta. Man atrodo, ta situacija yra nenormali. Vakar [pirmadienį] partijos valdyboje turėjome diskusiją šita tema ir tikimės artimiausiu metu koalicijoje pokalbio“, – sakė A. Armonaitė.
Anot jos, jei konservatoriai nesiims šaukti koalicijos tarybos posėdžio, inicijuoti pokalbį imsis patys „laisviečiai“. Ji pabrėžė, kad Lietuvai jau užtenka tenkintis neįtakingomis pozicijomis, ypač pažiūrėjus į tai, kad savo kandidatus jau turi ir latviai, ir estai.
„Latvija vėl gaus labai įtakingą poziciją buvusio premjero Dombrovskio asmenyje, estai vėlgi tikriausiai užsienio [politikos portfelį] ir jų premjerė tame dalyvaus, estai gali premjerą deleguoti ir viskas su tuo gerai. Tai mes mažiau gal turime užsienio žiniasklaidoje viską aptarinėti ir daugiau namuose tartis“, – pabrėžė Laisvės partijos vedlė.
Paklausta, ar yra kitų kandidatų, kuriuos Lietuva galėtų pasiūlyti, A. Armonaitė teigė, kad sudėtinga išsakyti palaikymą ar nepalaikymą kokiai nors kandidatūrai, kai jo niekas net neprašo.
„Jokiai kandidatūrai, jokiai pavardei. Tai yra nenormalu ir tai turi pasikeisti šią savaitę. <...> Dabar tik spauda kalba, o ne tie, kas spręs“, – sakė A. Armonaitė.
„Liksime prie suskilusios geldos“
Kritikos konservatoriams negailėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis jau anksčiau buvo įvardijęs, kad eurokomisaro kandidatūra turi būti telkianti, o labiausiai telkianti politikė valdančiojoje daugumoje šiuo metu yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kitas dalykas, ar ji nori, ar ji planuotų. Klauskite jos. Antras dalykas, dėl G. Landsbergio ar dėl konservatorių noro. Aš bijau, kad bus taip, [kad] sakys – viskas, arba šią savaitę, arba baigta.
Tai laukiu, kada jie pradės diskusijas valdančiosios koalicijos taryboje. Koalicijoje niekada nėra buvę kalbos dėl eurokomisaro“, – sakė E. Gentvilas.
Ilgametis politikas, paklaustas apie latvių ir estų situaciją, sakė abejojantis, kad visos trys Baltijos šalys galėtų pretenduoti į reikšmingus Europos Komisijos portfelius, į kokius taikosi ir Latvijos, ir Estijos atstovai.
„Galima kalbėti, vėluojame ar ne, bet, pavyzdžiui, estų Kaja Kallas seniai buvo įvardinta. Latvių kita situacija, Valdis Dombrovskis jau dabar yra Europos Komisijos viceprezidentas, jis senas europinis veikėjas. <...> Latvių situacija kita, yra tęstinumas. Estai parodė lyderystę, <...> o lietuviai to neparodė įžūlumo, nekuklumo ar lyderystės ir sėdime prie situacijos, kurią galime vadinti „prie sudužusios geldos“.
Aš asmeniškai netikiu, kad trys Baltijos šalys gautų tris įtakingus, reikšmingus portfelius. Latviai iš esmės užsitikrino, estai panašu, kad užsitikrins. Kad Lietuvai, kas nors liktų, kai dar net neįvardinome kandidato, o potencialiausias kandidatus metus laiko sako „o kas jums sako, kad aš noriu“, tai man tai leidžia samprotauti tai, ką aš noriu“, – komentavo liberalas.
Siūlo darbą tęsti V. Sinkevičiui
Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis žurnalistams kalbėjo, kad jei Lietuva norėtų gauti solidų portfelį ar net taikyti į Europos Komisijos vicepirmininkus, kandidatą jau seniai reikėjo turėti.
„Toms valstybėms, kurios turi tokį sutarimą, labai lengva yra ginti interesus to komisaro tarp politinių šeimų. Bet kai matome tokį susipriešinimą tarp Vyriausybės ir, pirmiausia, prezidentūros dėl kai kurių kandidatūrų, tai jei toks stilius liks, mes būsime vieni iš paskutiniųjų.
O kai būsime vieni iš paskutiniųjų, liks koks tarpinstitucinis komisaras, kur vaikšto tarp Komisijos ir parlamento ir nešioja popierius“, – sakė S. Skvernelis.
Jis teigė, kad šios situacijos sprendimu galėtų būti dabar eurokomisaru dirbantis V. Sinkevičius, kuris, pasak S. Skvernelio, galėtų pretenduoti į aukštesnes pareigas.
„Geriausias sprendimas, kadangi patys [konservatoriai] neturi, ką pasiūlyti, tai ką daro ir kitos valstybės, tai siūlyti dabartinį komisarą į aukštesnes pozicijas. Aš labai rimtai kalbu. Matau tai kaip realią kompromisinę kandidatūrą.
Jei premjerė nenori, kažkas negali, tai kompromisas būtų tas žmogus, kuris jau dirbęs, kuris tikrai, jei pačiai Komisijos pirmininkei būtų priimtina, prezidentui būtų priimtina, V. Sinkevičius galėtų kandidatuoti į aukštesnes pozicijas“, – komentavo S. Skvernelis ir pridūrė, kad V. Sinkevičiaus kandidatūrą prieš penkerius metus palaikė ir tuomet opozicijoje buvę konservatoriai.
