Antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė mero Visvaldo Matijošaičio praėjusią savaitę paviešintai ir diskusijas sukėlusiai idėjai Istorinės prezidentūros kiemelyje statyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.
LRT.lt primena, kad birželio 5 dieną Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis paskelbė Istorinės prezidentūros kiemelyje užsimojęs pastatyti paminklą 2010 metais mirusiam prezidentui A. Brazauskui. Idėjai antradienį posėdžiavusi Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė, planuojama organizuoti konkursą.
Matijošaitis: „Brazauską aš gerai pažinojau“
Nors savivaldybės taryba idėjai pritarė, Kauno miesto meras V. Matijošaitis po posėdžio žurnalistams sakė, kad statyti paminklą ar ne, nuspręs žmonės. Jis teigė, kad Kauno valdžia, prieš statydama skulptūras, apklausas atlieka visada.
„Be abejo“, – perklaustas, ar gyventojų bus klausiama, kur statyti ir ar išvis Kaune statyti paminklą prezidentui A. Brazauskui, sakė meras.
„Jūs su mikrofonais gaunate galbūt vienokius atsakymus, nes einate pas partijų narius, o mes bendraujame su žmonėmis ir per Laisvės alėją šiaip jau einu, tai daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie jį matė ir pažinojo, čia jaunimas gal nelabai žino“, – žurnalistams sakė V. Matijošaitis.
Jis Lietuvai, manau, kad daugiausiai iš visų vadovų yra davęs.
V. Matijošaitis
Jis užsiminė, kad idėjų paminklams yra ir daugiau, tačiau jų nedetalizavo.
Paklaustas, o kodėl panoro statyti paminklą būtent prezidentui A. Brazauskui, o ne, pavyzdžiui, Jonui Žemaičiui-Vytautui, Kauno meras atsakė: „Brazauską aš gerai pažinojau kaip ūkišką, dirbantį žmogų ir inžinerinio mąstymo. Jis Lietuvai, manau, kad daugiausiai iš visų vadovų yra davęs.“
Kalbėdamas apie pasigirdusią kritiką V. Matijošaitis pakartojo, kad idėja paminklą statyti Istorinės prezidentūros kiemelyje jam patinka. „Aš statyčiau ten, bet čia nuspręs žmonės“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip žada atrasti bendrą kalbą su kultūros ministru Simonu Kairiu, nes būtent ministerijai minėtas kiemelis ir priklausė, V. Matijošaitis atkirto: „Ministrai yra kintamas dalykas, jie šiandien vieni, rytoj – kiti.“
„Aš jums panašus į skulptorių?“ – paklaustas, kaip paminklas galėtų atrodyti, sakė meras.
Savivaldybės posėdyje – opozicijos klausimai, kalbos apie komunistus ir Paksą
Antradienį vykusiame savivaldybės posėdyje konservatorius Paulius Lukševičius teiravosi, ar Kauno valdžia, užsimojusi statyti paminklą A. Brazauskui, tarėsi su istorikais. Klausimą pristatęs Kultūros paveldo skyriaus vadovas Saulius Rimas atsakė tokios informacijos neturintis ir tik vykdantis teisės aktuose nustatytas procedūras.
Kiek vėliau P. Lukševičius pastebėjo, kad Kauno miesto savivaldybėje nėra Istorinės atminties komisijos, o savivaldybės siūlymas tik skaldo visuomenę.
Kol kas nėra žinoma ir tai, kiek šis paminklas galėtų kainuoti, bet išgirdęs tokį klausimą meras tarstelėjo, kad turbūt mažiau, negu „Vytis“ – skulptūra „Laisvės karys“, esanti šalia Kauno pilies.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovė Audronė Jankuvienė klausė, kas priims sprendimą dėl paminklo vietos bei projektinių pasiūlymų. S. Rimas paaiškino, kad tą darytų specialiai sudaryta komisija, kas bus jos nariai – dar nėra žinoma.
Tarybos salėje nuskambėjo ir kiti pasiūlymai, tarp jų – paminklą statyti labiau nusipelniusiems Lietuvos istorijos veikėjams, A. Brazausko vardu vadinti vieną iš Kauno tiltų ar įkurti specialią prezidentų alėją.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Martynas Prievelis posėdyje priminė, kad šie metai paskelbti Lozoraičių metais, tačiau Petrašiūnų kapinėse palaidoto Stasio Lozoraičio kapas nesulaukia deramo dėmesio.
Konservatorė Andrijana Filinaitė, prieštaraujanti valdančiųjų siūlymui, kalbėjo, kad paminklo komunistų partijos veikloje dalyvavusiam A. Brazauskui Kaune būti negali ir priminė, kad Lietuvai yra vadovavę ir kiti prieštaringi prezidentai, pavyzdžiui, Rolandas Paksas.
„Prisiminkime, kad jis buvo ne eilinis komunistų partijos narys, o pirmasis sekretorius, o tai, kad jis buvo Lietuvos prezidentas – taip, buvo, nejaudina, bet ir Paksas buvo“, – sakė A. Filinaitė.
25 tarybos nariai mero siūlymui pritarė – paminklas A. Brazauskui Kaune bus.
Taip pat skaitykite
Iniciatorius – meras
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, sulaukus tarybos, kurios daugumą sudaro mero suburtos politinės jėgos „Vieningas Kaunas“ nariai, pritarimo, savivaldybės Kultūros paveldo skyrius organizuotų paminklo projektavimo konkursą bei statybos procedūras.
Paminklo vietą, rašoma dokumente, planuojama parinkti konkurso būdu, o lėšos būtų skiriamos iš Kauno biudžeto. Šiuo metu, dėstoma toliau, skulptūros prezidentui A. Brazauskui Lietuvoje nėra, o jo atminimas šiame mieste įamžintas 2014-aisiais, kai Kauno hidroelektrinei suteiktas Algirdo Brazausko vardas, o jos teritorijoje atidengta atminimo lenta.
Nurodomas projekto iniciatorius – savivaldybės Kultūros paveldo skyrius, vadovaudamasis mero V. Matijošaičio gegužės 30 d. užduotimi „Dėl Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko paminklo įrengimo“.
Kaip idėją vertina kauniečiai?
Kiek anksčiau LRT.lt praeivių Kaune klausė, kaip jie vertina mero idėją. Dalis pašnekovų dvejojo, ar Istorinės prezidentūros kiemelis, kuriame įamžinti tarpukario šalies vadovai, tinkamiausia vieta A. Brazausko paminklui, kai kas sakė aiškios nuomonės neturintis, o dalis kalbintųjų idėjai prieštaravo. Du pašnekovai mero siūlymui pritarė ir sakė, kad paminklas 2010 m. mirusiam prezidentui – būtinas.
Šia tema LRT.lt taip pat kalbėjosi su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docente Nerija Putinaitė, kuri teigė, kad pirmiausia abejonių kelia tai, kaip Kaune priimami sprendimai dėl paminklų statymo. Jos teigimu, merui užėmus galios poziciją ekspertams belieka skėsčioti rankoms.
„Meras staiga išmeta asmeninę idėją kaip tokią, kuri jau rimtai bus svarstoma. Jo vieši pareiškimai rodo net tam tikrą spaudimą. Manau, kad dalį žmonių tai varo į neviltį, net ne dėl paminklo turinio, o to, kaip priimami sprendimai“, – teigė ji.
N. Putinaitės teigimu, tokiais atvejais būtini ekspertų vertinimai ir aiškiai nustatyta tvarka, o Kaune tai spręsti palikta politikams.
„Galimybė be jokio filtro statyti paminklus reiškia, kad bus – ir jau yra – pristatyta labai blogos meninės vertės paminklų neaišku kam. Situacija man atrodo visiškai nenormali, ypač kai kuriose savivaldybėse“, – kalbėjo ji.
Plačiau apie tai skaitykite:
Taip pat skaitykite
Šalies vadovai Matijošaičio planus kritikuoja: ne ta vieta, ne tas laikas?
Tokia mero idėja papiktino ne tik miesto opozicijos politikus, bet ir kultūros ministrą, buvusį Kauno miesto vicemerą, Simoną Kairį. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje V. Matijošaičiui jis atkirto griežtai: „Istorinės prezidentūros kiemelyje paminklo buvusiam prezidentui A. M. Brazauskui nebus.“
„Kauno savivaldybės pateikti argumentai, švelniai tariant, šauna pro šalį. Istorinės prezidentūros kiemelio idėja yra aiški – tai pagarbos atidavimas tarpukario prezidentams“, – rašė S. Kairys.
Nors Istorinė prezidentūra yra Kaune, ji priklauso ne miesto savivaldybei, o Kultūros ministerijai.
Anot S. Kairio, galima būtų rasti kitą vietą prezidentui įamžinti, pavyzdžiui, šalia Kauno hidroelektrinės.
Idėja abejoja ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, kuri yra sakiusi, kad Istorinė prezidentūra yra skirta tarpukario istorijai, o kalbėti apie tai pradėta išvis tik tam, kad „visi turėtų apie ką kalbėti“.
„Tačiau žmonės, kurie yra netolimi mūsų praeities dalyviai, net jei jų su mumis nėra, jų vertinimams turėtų praeiti ilgesnis laiko tarpas“, – sakė ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė pasigendąs įpaminklinimo strategijos.
„Aš manau, kad istorikai, specialistai turėtų sakyti, kiek tai yra prasminga daryti dabar, kokioje vietoje tai būtų daroma, kokia forma daroma. Blogiausia, kas galėtų atsitikti, tai toks įpaminklinimo chaosas, kai visi imasi kažką daryti“, – yra kalbėjęs jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigia, kad istorinės prezidentūros kiemelyje paminklą A. Brazauskui statyti pasiūlęs Kauno meras netinkamai pasirinko atminimo įamžinimui skirtą vietą.
Paramą V. Matijošaičio idėjai yra pareiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
