Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijai nustačius, kad paminklas lenkų kariuomenės įgulai Naujoje Vilnioje pastatytas be savivaldybės žinios, parlamentaras Audronius Ažubalis ragina jį kuo skubiau pašalinti. „Per tokius veiksmus bandoma sukiršinti Lietuvą su Lenkija, tuo metu, kai vyksta žūtbūtinės kautynės Ukrainoje tarp demokratijos ir rytų tamsybių. O mums vieningas frontas su Lenkija šiandien yra gyvybiškai būtinas ir svarbus“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako A. Ažubalis.
„Atviras lenkų okupacijos ir agresijos pateisinimas“
Maždaug metro aukščio paminklas, pasak jo iniciatorių, skirtas Lenkijos kariuomenės įgulai atminti, stovi šalia Naujosios Vilnios Švenčiausios mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčios klebonijos. Paminklo apačioje – toks pat užrašas ir lenkų kalba: Stulecie Garnizonu Wojska Polskiego w Nowej Wilejce. Paaiškinimo, kad lenkų kariuomenė, vadovaujama generolo Liucijano Želigovskio 1920–aisiais užėmė Vilnių – nėra.
Prieš dvejus metus jį čia pastatė Naujosios Vilnios įgula pasivadinęs Vilniaus istorinės rekonstrukcijos klubas. Tuometinis klubo vadovas – buvęs sostinės politikas iš Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos Lenkų rinkimų akcijos. Dabar – seniūnaičiu ir istorijos mokytoju dirbantis Valdemaras Šelkovskis.
„Nereikėtų vertinti lenkų kariuomenę kaip okupacinę kariuomenę. Lenkų kariuomenė apsaugojo Europą, taip pat ir Lietuvą nuo bolševikų. Laimėjo prie Varšuvos ir ne tik prie Varšuvos. Jeigu nebūtų Lenkijos kariuomenės, mes su jumis dabar kalbėtume rusiškai“, – teigia V. Šelkovskis.
Žinia apie okupacinei kariuomenei šiais laikais Vilniuje pastatytą paminklą sukėlė pasipiktinimą keliose istorijos entuziastų grupėse feisbuke. Pasak parlamentaro A. Ažubalio, tai atviras lenkų okupacijos ir agresijos pateisinimas.
„Agresijos ir okupacijos, kuri vyko nuo 1920 iki 1939 metų. Man būtų labai keista, pavyzdžiui, jeigu dabar kažkas bandytų iš Lietuvos pusės pastatyti Seinuose paminklą 1920 metams, kai ten kovojo Lietuvos kariuomenė ir buvome užėmę tuos Seinus“, – piktinasi A. Ažubalis.
Paminklas pastatytas bažnyčios teritorijoje, su savivaldybe derinta nebuvo
Istorinį atminimą žymintys paminklai, memorialinės lentos ar ženklai viešose Vilniaus vietose gali būti įrengiami tik su vietos valdžios žinia. Savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkės Kamilės Šeraitės–Gogelienės teigimu, su savivaldybe paminklo statymas nebuvo derintas.
„Peržiūrėjome tų metų ir ankstesnių protokolus. Tokio klausimo neradome. Kiek mano atmintis byloja, tai tikrai tokio klausimo Istorinės atminties komisijoje nesvarstėme. Žinau, kad buvo netgi ir kreipimųsi į policiją dėl to paminklo. Policija prašė patikslinti konkretų atvejį. Labai tikiuosi, kad tas adresas bus surastas“, – dėsto ji.
Dvejus metus be savivaldybės žinios stovintis paminklas iki šiol neužkliuvo ir Naujosios Vilnios seniūnui Jurijui Girdiuško.
„Matote, čia teritorija yra privati, bažnyčios. Tai toje teritorijoje ir pastatyta“, – aiškina jis.
Paminklo iniciatorius Valdemaras Šelkovskis sako nežinojęs, kad istorinės atminties ženklus būtina suderinti su miesto valdžia.
„Kunigas mums leido, sakė, kodėl gi ne. Nes šita bažnyčia, prie kurios yra paminklas, buvo statyta lenkų karių, ulonų ir pėstininkų pinigais. Palaukite, o klausimas, o teritorija kam priklauso? Bažnyčiai priklauso ir su kunigu suderinome, nes tokį dalyką su kunigais reikia derinti, man rodos“, – mano paminklo iniciatorius.
Teritorijos valdytojas, Švenčiausiosios mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčios klebonas viešai bendrauti atsisakė. Tai, kad paminklas lenkų kariuomenei atsirado praėjus pusmečiui nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, pasak A. Ažubalio, yra provokacija, siekianti pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
„Čia bandoma prisidengti labai gudriai, neva tai yra šventorius, čia yra bažnyčios žemė. Tai jei šventorius ir bažnyčios žemė, tai mes tada galime statyti ir Vermachtui paminklus, pavyzdžiui, kurie buvo Vilniuje arba Raudonosios armijos. Per tokius veiksmus bandoma sukiršinti Lietuvą su Lenkija, tuo metu, kai vyksta žūtbūtinės kautynės Ukrainoje tarp demokratijos ir rytų tamsybių. O mums vieningas frontas su Lenkija šiandien yra gyvybiškai būtinas ir svarbus. Kažkas darydami tokius dalykus tiesiog bando įkalti labai rimtą pleištą. Be jokių vėlavimų šitas savavališkas dalykas turi būti pašalintas“, – teigia parlamentas.
Okupacinės lenkų kariuomenės įgulos šimtmetį žyminčio paminklo klausimą Vilniaus savivaldybė ketina svarstyti dar šį mėnesį, tačiau, pasak Istorinės atminties komisijos pirmininkės, greito sprendimo nežada.
„Savivaldybė retai susitinka su tokiais klausimais, kai paminklai nėra suderinti. Reglamento ką su tokiais paminklais daryti – neturime. Reglamentui parengti reikėtų tarybos sprendimo, ką reikėtų su tokiais paminklais daryti, kurie nebuvo derinti su Vilniaus miesto taryba“, – sako K. Šeraitė–Gogelienė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
