Ketvirtadienį, kaip ir kasmet gegužės 9-ąją, prie sovietų karių kapų atskuba žmonių su gėlėmis. Rusijai minint pergalę Antrajame pasauliniame kare, sostinės policija, siekdama išvengti provokacijų, vykdo sustiprintą viešųjų erdvių priežiūrą, dirba Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Kapinėse – rusiškos muzikos garsai ir Švenčionienės vizitas
Dar prieš vidurdienį į Antakalnio kapines skubėjo žmonės, tiesa, jų gretos gerokai mažesnės, nei tai būdavo prieš kelerius metus.
Antakalnio kapinių prieigose skambėjo rusiška muzika, žmonės prie karių kapų skubėjo nešini daugiausia raudonais gvazdikais ir keliomis žvakelėmis. Tiesa, čia galima pamatyti ir masyvių vainikų Baltarusijos vėliavos spalvomis, taip pat gėlių puokščių, perrištų Rusijos vėliavos kaspinais.
Antakalnio kapinėse dirbantis LRT.lt fotografas teigė, kad žmonių apie 11 valandą dienos buvo galima suskaičiuoti iki 50-ties. Vėliau jų gretos pagausėjo.
Tiesa, neapsieita ir be pirmųjų akibrokštų – atneštas ir pastatytas plakatas. Vėliau prireikė ir čia, kapinėse, budinčių policininkų pagalbos. Žodžiais susirėmė gegužės 9-ąją švenčiantis vilnietis ir Ukrainą palaikantis bei Rusijos režimą smerkiantis Tarptautinio Ukrainos draugų fondo vadovas Valdas Bartkevičius, atėjęs į kapines su svečiu iš Ukrainos.
Antakalnio kapinėse taip pat pasirodė ir baudžiamojoje byloje dėl veikimo prieš Lietuvą figūruojanti Erika Švenčionienė.
Daugiausia į Antakalnio kapines užsukantys žmonės – vyresnio amžiaus.
„Ką nežinote, kad gegužės 9-ąją yra Pergalės diena? Tai šventė“ – piktai rusų kalba žurnalistus pasitiko į Antakalnio kapines atskubėjęs vyras.
Kai kurie kiti kapinėse sutikti žmonės atsakė į klausimą, kodėl jie šią dieną yra būtent čia, savaip žvelgdami į Antrojo pasaulinio karo istoriją.
„Mūsų tėvai, seneliai kariavo. Čia ne dėl politikos atėjome, tiesiog pagerbti“, – kalbėjo būrelin susibūrusios moterys, sutiktos Vilniaus Antakalnio kapinėse.
„Mums jie davė gyvenimą. Jūs norite, kad Lietuvoje būtų fašizmas? Jis jau dabar yra. Darbe uždrausta kalbėti lenkiškai, rusiškai. Mano gimtoji kalba – rusų, bet aš esu lietuvė“, – sakė Regina.
Vilnietės Jevgenijos tėvas taip pat kariavo Antrajame pasauliniame kare, palaidotas Antakalnio kapinėse, moteris sakė kasmet čia ateinanti gegužės 9-ąją.
„Mes gavome labai gerą išsilavinimą, tada buvo gamyklos, pramonė, žmonės turėjo darbo, žmonės džiaugėsi“, – sovietinės praeities atsiminimais dalijosi Jevgenija.
Vilnietės Svetlana ir Natalija į Antakalnio kapines, kur yra sovietų karių kapai, ateina kasmet.
„Mano tėvas išvadavo Lietuvą“, – įsitikinusi Svetlana.
„Čia guli žmonės, kurie išvadavo visa Europą. Jie neturi giminių, turime juos pagerbti“, – pridūrė Natalija, laikydama puokštę gėlių.
Pareigūnai budi nuo ankstaus ryto, įspėja apie draudžiamų simbolių demonstravimą
Policijos pareigūnai nuo ankstaus budi Vilniaus Antakalnio ir Klaipėdos miesto kapinėse, kuriose palaidoti sovietų kariai. Pareigūnai sako padėsiantys išvengti galimų neramumų ar provokacijų dėl gegužės devintosios minėjimo, pranešė LRT RADIJAS.
Kaip BNS nurodė Policijos departamentas, ketvirtadienį kapinėse patruliuos uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai.
Vilniaus apskrities policijos viešosios tvarkos valdybos viršininkas Jevgenijus Liepis sako, kad policija skirs baudas visiems, kurie demonstruos Georgijaus juosteles ar kitokią uždraustą simboliką.
Už draudžiamų simbolių demonstravimą gresia bauda iki 700 eurų. Rusijoje gegužės 9-ąją minima vadinamoji Pergalės diena.
Savos istorijos versijos ir kritika dėl pašalinto sovietinio paminklo
Gegužės 9-ąją vietos gyventojai minėjo ir Klaipėdoje. Kaip įprasta, S. Daukanto gatvėje prie sovietų karių palaidojimo vietų žmonės gėles nešė nuo pat ryto.
Susirinkusieji atėjo nešini raudonais gvazdikais, rožėmis, tulpėmis, artimųjų portretais. Kai kurie traukė grupelėmis, šeimomis.
Dauguma prie karių palaidojimo vietų, kur 2022-ųjų vasarą buvo demontuotas paminklas sovietų kariams – bronzinių karių grupelė, penkiakampė žvaigždė ir kalavijo skulptūra, LRT.lt kalbintų žmonių tvirtino šią dieną kasmet čia ateinantys prisiminti kare žuvusių giminaičių bei išreikšti jiems pagarbą.
„Kiekvienais metais ateiname. Mano senelis žuvo kare, todėl ir ateiname. Ne čia jis palaidotas. Rusijoje. Bet paminėti ateiname kiekvienais metais“, – sakė kiek prieš vidurdienį kalbintas Ruslanas, kuris patikino, jog į kapines ketina grįžti dar ir vakare bei atsives savo vaiką.
Prie karių palaidojimo vietos atvykusi Irina paaiškino, kad ši diena jai yra galimybė susitikti su bendraklasiais, tad būtent ši priežastis kasmet esą čia ir atveda.
„Mes tokio amžiaus, kad mūsų beveik visi tėvai kariavo. Mano tėvas kariavo, bet jis palaidotas ne čia. Jis praėjo kelią nuo Staliningrado iki Prahos. Majoru grįžo iš karo. Čia simboliška (vieta – LRT.lt). Kada buvo monumentas, tai kitaip šiek tiek atrodė. Ką padarysi. Aš tai ateinu susitikti su klasiokais daugiausia. Čia palaidoti žmonės, kurių aš nežinau. Mums čia – susitikimo vieta ir susitikimo proga“, – dėstė moteris.
Pagerbti mirusių atminimą atėjęs tvirtino ir keliasdešimt metų Klaipėdoje gyvenantis Igaris.
„Istorija yra toks dalykas, kad čia galima išversti ir į tą pusę, ir į tą pusę. Tikrai nesužinosi, kaip buvo. Man ne dėl to, kad gėda, bet jaučiu, kad dabar kažką pasakoja į kitą pusę. Istorija yra istorija. <...> Ypač dėl ko man gaila, tai kad su paminklais kariauja. Čia juk niekas neatsakys tau. Čia yra labai šlykštu, kad galima kariauti be priešų“, – dėstė Igaris.
Paklaustas apie „po pergalės“ sekusią Lietuvos okupaciją vyras pateikė savitą šio Lietuvos istorijos laikotarpio interpretaciją.
„Kai Indija buvo okupuota, anglai ištraukė viską, ką galėjo ištraukti. Dabar Lietuva… Pastatė ten gamyklą, pastatė ten gamyklą. Gal ir buvo okupacija, bet ne tokiu būdu, kaip Anglija okupavo Indiją“, – samprotavo Igaris.
Buvo ir tokių, kurie neslėpė čia ateinantys, nes mini Pergalės dieną.
„Didelė šventė, pergalės prieš fašizmą šventė. Kokie čia klausimai?“, – žurnalistės klausimą išgirdusi piktinosi klaipėdietė Marta ir sakė į kapines ateinanti kasmet tą pačią dieną.
Tik rusų kalba bendrauti sutikę šie žmonės paklausti, kokią pergalę jie mini, akcentavo triumfą prieš fašizmą. Gyventoja Marta taip pat nebuvo linkusi sutikti, kad Lietuvai jos minima pergalė reiškė okupaciją.
„Manęs nedomina jūsų šiuolaikinė istorija, ką jūs parašėte, ką perrašėte. Aš žinau vieną istoriją, kad buvo 16-oji divizija, lietuviai kariavo, išlaisvino Klaipėdą, Vilnių, tėvynę Lietuvos, paguldė savo galvas. Klausykite, nenoriu lįsti į jūsų politiką. Aš žinau, kad tai didi diena, pergalės prieš fašizmą“, – savaip istoriją dėstė Marta.
Incidentų Klaipėdoje nepasitaikė
Įprastai daugiausiai žmonių prie karių palaidojimo vietų susirenka apie vidurdienį, skamba dainos „Katiuša“, „Pergalės diena“, kurias vis palydėdavo šūksniai „ura“, tačiau šiemet tokiu laiku buvo gerokai ramiau, niekas nedainavo.
Atsižvelgiant į žmonių susibūrimą, Klaipėdos mieste dirba gausesnės pareigūnų pajėgos.
„Bus tiek, kiek reikės. Kol buriuosis žmonės ir iki rytojaus ryto. Stebime viešąją erdvę, aplinką“, – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis.
Iki vidurdienio situacija buvo rami. Anot pašnekovo, jokių pažeidimų užfiksuota nebuvo.
Pažeidimu policijos pareigūnai vertintų Georgijos juostelės, kitokių simbolių demonstravimą.
„Lietuvos policija neturėjo informacijos apie grėsmes. Turiu omenyje, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos apskrityje tokios informacijos mes neturėjome ir kol kas neturime“, – sakė D. Petraitis.
Ruošiasi ir savivaldybės, žvalgyba įspėjo apie provokacijų tikimybę
Ketvirtadienį dėmesys bus skiriamas ne tik dviejų miestų kapinėms, bet ir viešosioms erdvėms – papildomai stebimi paminklai, skverai, tiltai ir kiti objektai, stebima situacija dėl draudžiamų simbolių demonstravimo.
Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas BNS nurodė, kad šiuo metu miestas neturi indikacijų dėl planuojamų susirinkimų minint Pergalės dieną.
„Prašymų išduoti leidimą susirinkimui taip pat nesame gavę. Jei gautume informacijos apie planuojamą susibūrimą be išduoto leidimo, informaciją perduotume policijos pareigūnams“, – teigė G. Grubinskas.
Artėjant gegužės 9-ąjai, kai Rusija ir kai kurios kitos buvusios Sovietų Sąjungos šalys mini pergalę Antrajame pasauliniame kare, Lietuvos žvalgyba antradienį įspėjo apie galimas provokacijas.
Žvalgybos vertinimu, artimiausioje perspektyvoje išlieka padidėjusi tikimybė provokacijų ar išpuolių prieš antisovietinį pasipriešinimą žyminčius paminklus, kitus objektus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas BNS sakė, kad informacija apie galimas provokacijas perduota Viešosios tvarkos skyriui.
„Jeigu bus poreikis, bus sušaukiama ir ekstremalių situacijų valdymo grupė“, – nurodė A. Žukas, pridūręs, jog kol kas tokių veiksmų savivaldybė nesiėmė.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Tuo metu Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją. Lietuvoje didesni minėjimai šią dieną vyksta Vilniuje ir Klaipėdoje, kur gyvena gausesnės rusakalbių bendruomenės.
