Šiuo metu priedangose oro pavojaus atveju galėtų pasislėpti 36 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau skiriasi savivaldybių statistika. Pavyzdžiui, Vilniuje pasislėptų 49 proc. gyventojų, Šiauliuose 54 proc., o Panevėžyje – viso labo tik 6 proc. Taip pat nuogąstaujama ir dėl naujai parengto Statybų techninio reglamento (STR), įpareigojančio statant naujus daugiabučius įrengti ir priedangas. Architektai teigia, kad verslininkai gali bandyti apeiti naująją tvarką ir statyti daugiabučius iki 5 aukštų.
Pirmadienį Laisvės partijos organizuotoje diskusijoje apie priedangas aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad visiems statiniams, kuriems statyti leidimai išduoti po šių metų vasario 28 dienos, galios naujasis STR. Prievolė statyti priedangas galioja pastatams su 5 aukštais ar daugiau ir pastatams, kuriuose gyvena arba lankosi daugiau nei 200 žmonių.
„STR naujiems statiniams apima šiuos statinių tipus ir liepia laikinas priedangas suprojektuoti 60 proc. gyventojų ir lankytojų, po pusantro [kvadratinio] metro patalpų gyventojui arba lankytojui“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Jis pridūrė, kad valstybė papildomo finansavimo neskirs.
Priedangoms taikomi tokie reikalavimai: neturi būti langų, privalo būti bent du išėjimai, o vienas iš jų pritaikytas neįgaliesiems, turi būti nutiesti elektros laidai. Šios priedangos negali būti privatizuojamos, jos turi būti atviros gyventojams.
Iššūkių kyla dėl senų pastatų, mat tokių pastatų gyventojams tektų susitarti, kurios patalpos gali būti paaukotos tapti priedangomis.
„Tai nėra dideli kaštai, tai yra labiau kaimynų susitarimas, kokias patalpas mes aukojame, kaip mes jas atveriame, kaip mes jas naudojame“, – sakė jis.
Įžvelgiama trūkumų reglamente
Lietuvos architektų rūmų narys Tumas Mazūras teigė, kad institucijos viską gražiai pristato, tačiau jis įžvelgia tam tikrų problemų šiuo klausimu.
Pavyzdžiui, šiuo metu kliūva tai, kad sąvokos yra neapibrėžtos ir išmėtytos per STR, Krizių valdymo įstatymą ir Vyriausybės įsakymus. Pavyzdžiui, terminas „hermetiškas“ viename dokumente gali reikšti viena, o kitame – visai ką kita.
Kitas aspektas – kaip skaičiuojami žmonės, nuo to priklauso priedangos dydis.
„Labai svarbus aspektas yra žmonių skaičiavimo metodikos. Dabar žmonėms suskaičiuoti yra taikomos gaisrinės saugos taisyklės. Patys gaisrininkai pripažįsta, kad tai yra skirta [tik] gaisrinėms priemonėms“, – sakė jis.
T. Mazūro pateiktame pavyzdyje minima, kad, pavyzdžiui, parduotuvių tinklo salė yra 1 500 kvadratinių metrų, tad pagal gaisrinės saugos taisykles į tokį kvadratą telpa 267 žmonės. Tokiu atveju, parduotuvėje įrengtos priedangos dydis būtų 240 kvadratinių metrų.
„<...> O realus žmonių skaičius pagal, sakykime, parduotuvių statistiką yra 100 žmonių. Tai tokiam skaičiui žmonių 90 kvadratų užtektų. Suomiai tokiam skaičiui žmonių stato 30 kvadratinių metrų slėptuves“, – tikino T. Mazūras.
Kitas dalykas, sakė jis, keistai atrodo kartelės nuleidimas iki 5 aukštų pastatų.
„[Reglamentas – LRT.lt] turėtų būti taikoma visiems daugiabučiams, nes verslas greit prisitaikys. Pagal technologiją bus 100 žmonių arba 99 ir masiškai prasidės 5 aukštų pastatai, kad nereikėtų daryti tų [priedangų]“, – kalbėjo T. Mazūras.
Skirtinga savivaldybių situacija
Diskusijoje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad 17 savivaldybių jau yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių. LRT.lt primena, jog siekiama, kad didžiuosiuose miestuose galėtų pasislėpti 60 proc. gyventojų, o rajonuose – 40 proc.
„Labai daug kas priklauso nuo savivaldybių, nuo savivaldybių lyderystės“, – sakė A. Bilotaitė.
Jos pateiktais duomenimis, Vilniuje galėtų pasislėpti 49 proc. gyventojų, Šiauliuose – 54 proc., Kaune – 34 proc., Klaipėdoje – 18 proc., o Panevėžyje viso labo tik 6 proc.
„Labai daug kas priklauso nuo savivaldybės požiūrio, nes yra savivaldybės atsakomybė savo teritorijoje įsivertinti esamus objektus. Žinoma, yra tokių situacijų, kai nėra tinkamų pastatų <...>, bet labai svarbu, kad būtų interesas ir noras tą procesą judinti, stumti, kad turėtume rezultatą“, – aiškino ministrė.
VRM viceministras Vitalijus Dmitrijevas pridūrė, kad nauji pastatai su priedangomis jau numatyti, tačiau reikia peržiūrėti, kiek tinka senos statybos pastatai.
„Norime kitų valstybių patirtį perimti, t. y. visas tas priedangas surūšiuoti į kategorijas. Yra kategorija, kuri atitinka aukščiausius reikalavimus, tada visuomeninės paskirties pastatas ir trečia kategorija – remtis gyvenamaisiais namais“, – teigė V. Dmitrijevas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas kalbėjo, kad svarbu stebėti dinamiką. Anot jo, nuo rugsėjo mėnesio rezultatas jau yra pasiektas, tik yra didelis skirtumas tarp atskirų savivaldybių.
„Takoskyra yra gana didelė. Yra savivaldybių, kurios turi daugiau priedangų, negu joms reikia, tarkime, Birštonas ar kiti mažesni miestai. Ir turime tokių, kur nesiekia arba siekia 4 proc.“, – teigė V. Vitkauskas.
Jis ragino savivaldas būti aktyvesnes dėl ženklinimo, gal kai kur priedanga jau sertifikuota, tik priedangos ženklo nėra.
Dėl naujojo STR dalis projektų nukelta, kalbama ir apie mažą finansavimą
Vilniaus miesto vicemeras Arūnas Šileris teigė, kad dėl minėto STR buvo pristabdyti ir nukelti keturių naujų mokyklų ir darželių statybos darbai. Darbus buvo planuota atlikti iki 2027 m. rugsėjo 1 d., dabar naujas terminas yra 2028 m. rugsėjo 1 d.
„Reikia perprojektuoti esamus konkursus. Sakyčiau, dedama pastangų, kad šie dalykai įsigyvendintų“, – sakė jis.
A. Šileris citavo Savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotoją Aleksandrą Tiaškevičių. Šio pozicija buvo tokia, kad dabar skiriamų 4 milijonų eurų civilinei saugai užteks tik specialistų darbo užmokesčiui.
„Atsižvelgiant į tai, kad funkciją reikėtų gerokai plėsti, esamų lėšų viskam įgyvendinti iš savivaldos pusės, kad ir kaip norisi, turbūt nepakaktų“, – sakė jis.
A. Bilotaitė savo ruožtu tvirtino, kad finansavimas jau yra padidintas.
