Lietuvoje sukurta programėlė, kurią naudojantys regos negalią negalią turintys žmonės galės kino teatruose žiūrėti ir klausytis filmus. Vis dėlto, idėjos iniciatoriai pabrėžia – trūksta filmų, kurie turėtų garsinį vaizdavimą. Lietuvos kino centras sako ieškantis sprendimų.
Vilnietė Ugnė kinu mėgaujasi kiekvieną savaitgalį, labiausiai mėgsta lietuviškus istorinius filmus, bet kol kas jų tenka klausytis namuose – filmai kino teatruose nepritaikyti regos negalią turintiems žmonėms.
„Dažniausiai būna pritaikytas vienas filmas, pavyzdžiui, „Nepatogaus kino“ festivalyje ir vienas filmas kino pavasariui. Tai reiškia, kad du kartus per metus mes galime išeiti viešai pasižiūrėti filmų“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Ugnė Žilytė.
Netrukus Ugnė galės šia pramoga mėgautis dažniau, lietuviai sukūrė programėlę, kurioje pasirinkus filmą ir atsisiuntus jo garsinį vaizdavimą – specialų garso takelį – regos negalią turintis žmogus gali lankytis kino teatre.
Planuojama, kad naudojant programėlę žmonės, turintys regos negalią, galės lankytis visuose kino teatruose, kuriuose rodomi filmai bus su garsiniu vaizdavimu.
„Programėlė jau yra, bet mes šiuo metu neturime filmų ir tai mums yra didelė problema“, – pastebėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Lina Gulbinė.
Dalis filmų kūrėjų patys imasi iniciatyvos. Režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Rašytojas“, gegužę pasieksiantis kino teatrus – su garsiniu vaizdavimu.
„Tas procesas nėra toks labai jau sudėtingas, tiesiog turi būti parengtas tekstas profesionalo, aprašant tai, kas vyksta ekrane, o tuomet aktorius, remdamasis tam tikra metodologija, turi įgarsinti surašytą tekstą“, – LRT TELEVIZIJAI paaiškino R. Zabarauskas.
Režisierius neabejoja, kad filmų, pritaikytų turintiems regos negalią, daugės, tačiau dalį kūrėjų atbaido finansiniai iššūkiai: „Dauguma prodiuserių ir kūrėjų, kurie kuria meninius filmus, daro tai ne dėl pinigų – ir taip susiduria su dideliais sunkumais. Tai kartais net tas papildomas dalykas, kurį, atrodo, lyg ir nesunku būtų padaryti, gali būti iš tikrųjų sunkus.“
Siekiant gerinti filmų prieinamumą, Lietuvos kino centras siūlo keisti filmų finansavimo tvarką. Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius sako, kad projektas jau pateiktas Kultūros ministerijai. Tikimasi, kad pokyčiai įsigaliotų nuo šių metų vidurio.
„Mes skaičiuojame, kad tai sudarytų iki 2 tūkstančių eurų, kad už tuos pinigus būtų sukuriamas tiek garsinis vaizdavimas, tiek reikiami subtitrai“, – kalbėjo jis.
Pasak Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, programėlė gyventojams nekainuos, o kino teatrams bus suteikta bent po vieną išmanųjį telefoną, kad paslauga galėtų pasinaudoti ir turintys senesnio modelio telefonus.
