Mokyklų, kuriose ugdoma lenkų kalba, mokinių tėvai teigia gaunantys SMS žinutes, kuriose raginama dalyvauti Waldemaro Tomaszewskio vadovaujamos sąjungos proteste. Taip pat jie pasakoja, kad mokiniams dalyvavimą savaitgalį vyksiančiame mitinge žadama įskaityti kaip socialinės-pilietinės veiklos valandas, kurios yra ugdymo dalis.
Kaip teigia protesto organizatoriai, renginyje bus ginamas tautinių mažumų – lenkų ir rusų – švietimas Lietuvoje. LRT.lt primena, kad pastaruoju metu aptarinėjami ugdymo pokyčiai rusakalbių mokyklose, o apie pokyčius ugdymo įstaigose, kur mokoma lenkų kalba, nesvarstoma.
Tiesa, net ir dėl rusakalbių mokyklų likimo kol kas nėra jokio sprendimo, o švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas nesyk yra pabrėžęs, kad neketinama jų uždaryti.
Diskusijas dėl rusakalbių mokyklų paskatino Latvijos ir Estijos inicijuoti pokyčiai – šiose šalyse ugdymo nevalstybine kalba valstybinėse mokyklose neliks. Be to, Lietuvoje rusakalbių mokyklų mokinių rezultatai prastesni nei ugdymo įstaigose lietuvių kalba.
Tėvai pasakoja, kad mokyklose platino informacinius lapelius
Savaitgalį Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz szkolna“ organizuoja mitingą Vilniuje.
Moksleivių tėvai (vardai ir pavardės LRT.lt žinomi – red. past.) interviu lenkų redakcijai teigė, kad kai kuriose mokyklose buvo platinami renginio informaciniai lapeliai. Be to, siūloma už dalyvavimą mitinge mokiniams įskaityti vadinamąsias visuomenines valandas (jų mokiniai paprastai pelno savanoriaudami, tai yra privalomo ugdymo dalis).
Kvietimas į protesto akciją plinta ir mokyklų socialinių tinklų grupėse ar net elektroniniame dienyne, prie kurio gali prisijungti tėvai bei mokiniai ir kuris skirtas išskirtinai tik ugdymo reikmėms.
„Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija po daugelio metų atnaujina diskusijas dėl tautinių mažumų švietimo modelio. Tautinių mažumų mokyklose numatoma palaipsniui mažinti dalykų, dėstomų jų kalba, skaičių“, – rašoma viename iš redakcijos gautų tėvų pranešimų.
„Kviečiu visus atvykti ir parodyti, kad nesutinkame su blogėjančiomis mokymo sąlygomis lenkiškose mokyklose. Pakvieskite į mitingą atvykti ir savo artimuosius bei draugus“, – rašoma vienos Vilniaus rajono mokyklos administracijos kreipimesi į tėvus.
„Planuojama, kad nuo 5 klasės istorijos, geografijos ir socialinių mokslų bus mokoma tik lietuvių kalba, o vyresnėse klasėse lenkų kalba turėtų tapti pasirenkamuoju dalyku. <...> Ministerijos išsakyti siūlymai nebuvo iš anksto aptarti su bendruomene. <...> Jei šiandien tylėsime, rytoj gali būti per vėlu“, – rašoma mokyklos bendruomenei adresuotame pranešime.
Kaip paaiškino ŠMSM, jokių siūlymų ministerija neteikė ir permainoms tautinių bendrijų mokyklose kol kas nesirengiama. Tačiau ministerija atvėrė platformą, kurioje bendruomenės gali teikti savo pasiūlymus – tarkime, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.
Skaudžius: ministerija tai vertina kaip politinį manipuliavimą
„Ministerija tai vertina kaip politinį manipuliavimą. Mokiniai ir jų tėveliai turėtų atidžiau pasižiūrėti, kokios tai yra akcijos, kas už jų slepiasi“, – mitingo išvakarėse sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžus.
Jis pabrėžė, kad tautinėms bendruomenės nėra pagrindo nerimauti, nes, kaip sakė jis, nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti tautinių mokyklų situaciją.
„Darsyk pabrėžiu, kad jokios mokyklos nebus uždaromos, nebus bloginama situacija, nebus kažkas keičiama gimtosios kalbos sąskaita“, – LRT kalbėjo R. Skaudžius.
Pasak jo, nuostatos, kuri apibrėžta Švietimo įstatyme, kad galima mokytis gimtosios kalbos ir mokyti gimtąja kalba, nesvarstoma keisti. „Yra abi galimybės – ir mokytis gimtosios kalbos, ir mokytis gimtąja kalba“, – kalbėjo R. Skaudžius.
Viceministras sakė, kad jau kuris laikas diskutuojama, kad mokyklos, kuriose vaikai ugdomi ne valstybine kalba, diskutuoja, kad reikia daugiau lietuvių kalbos pamokų, ypač ikimokykliniame ugdyme. „Visi iš esmės diskusijų partneriai patvirtina, kad yra problema dėl lietuvių kalbos mokėjimo“, – sakė viceministras.
Dzierżyńska: bendradarbiaujame su ministerija
LRT.lt lenkų redakcija paprašė asociacijos „Macierz Szkolna“ pakomentuoti šį klausimą. Organizacijos pirmininkė Krystyna Dzierzynska informavo, kad tiek „Macierz“, tiek atskiros mokyklos, kuriose ugdoma lenkų kalba, išsiuntė atitinkamus pasiūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
„Lenkų mokyklų administracijos regionuose ir Vilniaus mieste aktyviai bendradarbiauja su ministerija, siunčiame savo pasiūlymus ir pastabas dėl ugdymo gerinimo mūsų mokyklose. Labai rimtai žiūrime į informaciją, kurią gauname iš ministerijos ar savivaldos institucijų. Visa lenkų bendruomenė pasisako už tai, kad lietuvių kalba būtų mokoma kuo geresniu lygiu, ir tam reikia dėti visas pastangas. Norime būti išgirsti. Kiekviena proga pabrėžiame, kad mums reikia tinkamų priemonių. Labai tikiuosi, kad šios ministerijos inicijuotos konsultacijos ir diskusijos bus vaisingos“, – kalbėjo J. Dzierżyńska.
Ji pridūrė, kad Lietuvos lenkų bendruomenė nenori, kad atskiri dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba, bet, kad būtų kiek įmanoma gerinamos vaikų lietuvių kalbos žinios, visi sutaria.
Iš lenkų švietimo įstaigų administracijų siunčiamų elektroninių laiškų, raginančių dalyvauti šeštadienio protesto akcijoje, turinio galima suprasti, esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nediskutuoja su tautinių mažumų atstovais dėl švietimo pokyčių, o tai, kaip matyti iš K. Dzierzynskos žodžių, nėra tiesa.
ŠMSM: bendradarbiaujame su tautinių bendrijų mokyklomis
Visuose LRT.lt redakcijai persiųstuose kvietimuose yra nuoroda į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainę. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pabrėžia, kad jos tikslas – surengti plačią diskusiją su tautinių mažumų atstovais dėl švietimo kokybės. Tuo tikslu buvo sukurtas specialus elektroninis paštas, į kurį per mėnesį buvo galima siųsti savo pasiūlymus.
Ministras taip pat patikino, kad nebus jokių kategoriškų ar skubotų sprendimų dėl mokyklų tautinių mažumų kalbomis. Jis pabrėžė nesiūlantis jų uždaryti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė sakė, kad netrukus bus apibendrinti atvirų diskusijų ir konsultacijų rezultatai. Tikslios datos ji nenurodė.
„Susitikimai vyko su bendruomenėmis, kurioms aktualūs tautinių bendrijų švietimo klausimai – Tautinių mažumų komisija, savivaldybių atstovais, taip pat mokytojais, vadovais, Seimo nariais. Mokyklų lenkų dėstomąja kalba bendruomenės yra labai aktyvios, siūlo daug galimų ir pagrįstų sprendimų.
Gavome lenkų bendruomenės pritarimą siūlymui peržiūrėti ikimokyklinio ugdymo turinį, į jį integruoti daugiau lietuvių kalbos ir pan. Taip pat sulaukėme lenkų bendruomenės pasiūlymų stiprinti pilietinį ugdymą tautinių mažumų mokyklose. Bendruomenių nuomonės išsiskyrė dėl atskirų dalykų dėstymo lietuvių kalba, jų įgyvendinimo terminų ir apimties“, – rašoma ministerijos komentare LRT.lt.
Paklausta apie rusų mokyklų pasiūlymus, ministerijos atstovė sakė, kad jos taip pat dalyvauja susitikimuose ir teikia pasiūlymus.
„Iš esmės sutariama, kad mokyklose turėtų būti daugiau lietuvių kalbos pamokų.
Lankydamiesi Visagine pamatėme, kad kai kuriuos pasiūlymus mokyklos jau pradėjo įgyvendinti net nelaukdamos sprendimų nacionaliniu lygmeniu. Visagino visuomenė vertina šia tema kilusias iniciatyvas ir diskusijas“, – apibendrino ministerijos atstovė.
Rusakalbių mokyklos nustebo dėl protesto
Neseniai paklaustas apie rusų mokyklų dalyvavimą mitinge, W. Tomaszewskis sakė, kad dauguma tautinių mažumų mokyklų dalyvaus mitinge.
Tuo tarpu Vilniaus V. Kačialovo gimnazija, kurioje mokiniai ugdomi rusų kalba, LRT.lt rusų redakcijai atsisakė komentuoti savo dalyvavimą ar nedalyvavimą kovo 23 d. rengiamose eitynėse, jos atstovai sakė, kad kiekvienas mokytojas pats sprendžia, eiti ar neiti į mitingą. A. Puškino gimnazijos direktorius sakė, kad mokykla neragins savo mokytojų dalyvauti renginyje, nors yra tėvų organizacijų, kurios gali turėti savo nuomonę šiuo klausimu.
Visagino „Gerosios vilties“ mokykloje šis klausimas kiek nustebino ir jie atsakė, kad mitinge nedalyvaus; „Atgimimo“ gimnazijos direktorė sakė, kad apie mitingą neturi jokios informacijos, o „Verdenės“ mokykloje į klausimą „ar mokykla dalyvaus šeštadienį Vilniuje vyksiančiame mitinge?“ buvo atsakyta klausimu „kuriame?“.
