Jau kurį laiką uostamiesčio centrinėje dalyje aktyviai darbuojasi bebrai. Prie Danės upės, neseniai atnaujintame Malūno parko tvenkinyje apsigyvenę bebrai vieną po kito į vandenį verčia ir didelius medžius, ir neseniai pasodintus medelius. Specialistai pastebi, kad bebrų šeimynos gausėja gana sparčiai, o reguliuoti populiaciją – nelengva užduotis, mat mieste medžioklė nėra galima.
Apie jau kurį laiką Klaipėdos centrinėje dalyje esančiame parke apsigyvenusius bebrus ir vis gausėjančias jų gretas byloja ne vienas prie parke esančio tvenkinio „paguldytas“ ar apgraužtas medis.
Bebrai nusitaikė ir į prieš kurį laiką atnaujintame parke pasodintus jaunus medelius.
Tiesa, tai – ne vienintelė vieta, kur bebrai darbuojasi iš peties.
„Bebrų populiacija yra labai išdidėjusi mieste. Matomiausia vieta yra Malūno parkas, kur jie tvenkinio pakrantėse nugraužė medžius. Bet lygiai taip pat yra ir palei Danės krantinę. Tik gal ten yra kiek mažiau matoma, bet populiacija jų taip pat yra labai didelė“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.
Nugraužė keliasdešimt medžių
Stebint vis stipriau įsigalinčius bebrus jau imtasi priemonių. Siekiant išsaugoti vertingus Malūno parko medžius jie buvo ištepti repelentais, kurie turėjo atbaidyti graužikus, tačiau norimo efekto tai nedavė.
„Po to pradėjome vykdyti medžioklę praėjusiais metais, tai vieną bebrą pagavome, tačiau vis tiek jie ten pas mus siautėja. Tai dabar yra sprendimas aptverti didžiuosius medžius. Perkame paslaugą ir saugosime taip“, – teigė R. Jievaitienė.
Prie Danės upės bebrų medžioklė buvo sėkmingesnė – pavyko pagauti 10 bebrų.
„Bet dabar medžioklė jau beveik negalima. Medžiotojai nebenori daugiau gaudyti. Pagal laikotarpį dar galima, tačiau medžiotojų kodeksas jau nelabai leidžia jiems tą daryti, nes jau bijo, kad gali būti bebrienės su vaikučiais. Todėl prie Danės upės daugiau nebemedžioja“, – teigė R. Jievaitienė.
Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad Malūno parke pirmieji bebrai pradėjo gyventi 2022-aisiais. Iki tol šių gyvūnų ilgus metus nėra buvę.
„Lygiai taip pat ir Danės upėje. Jų nebuvo tiek daug, kad matytume akivaizdžiai tą daromą žalą medžiams. Pastaruosius porą metų pastebime“, – sakė pašnekovė ir pastebėjo, kad pranešimų apie siaučiančius bebrus savivaldybė sulaukia tiek iš greta upės veikiančio verslo, Žolynų, Mažojo kaimelio mikrorajonų gyventojai.
Skaičiuojama, kad vien Malūno parke prie tvenkinio bebrai nugraužė apie 30 medžių. Manoma, kad bebrai į Malūno parką atkeliavo iš Danės upės.
Medžioklė mieste – iššūkis
Aiškėja, kad bebrų medžioklė mieste – gana sudėtinga užduotis.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras paaiškino, kad mieste bebrus gaudyti galima tik tam tikrai spąstais, tačiau kyla grėsmė, kad į juos pateks gyventojų vedžiojami keturkojai.
„Jeigu ir bebras papultų į spąstus ir žmonės tą pamatytų, tai gali sukelti tam tikrą nepasitenkinimą. Tema yra labai subtili. Juos būtų lengva sumedžioti šaunamuoju ginklu, tačiau tai yra miesto teritorija ir tai yra neįmanoma. Niekas neleis. Medžioklės plotuose, kur nėra žmonių, tai mes juos išgaudome spąstais, su šunimis, galima juos medžioti šaunamaisiais ginklais, tai ten yra truputį lengviau“, – sakė pašnekovas.
Nors dažnai linkstama manyti, kad bebrai dėl gebėjimo statyti užtvankas – itin gudrūs gyvūnai, tačiau V. Zakaras tvirtina, kad tai veikiau instinktas nei sumanumo įrodymas.
„Nepasakyčiau, kad jie gudrūs gyvūnai. Jie stato užtvankas, namelius, tačiau šita jų veikla yra daugiau instinktyvi nei sąmoninga. Toks vandens gyvūnas, kaip ūdra, intelekto prasme, yra žymiai protingesnis. Bebras nėra labai protingas, bet tai yra paslaptingas naktinis gyvūnas ir jį pamatyti laisvėje yra labai sunku. Jo biologija yra tokia, kad kartais jis sėdi urve ir nelenda kelias paras. Jis toks yra kartais neprognozuojamas“, – teigė pašnekovas.
Įkandimas – ir pavojingas, ir skausmingas
Anot medžiotojų atstovo, sprendžiant dabar susiklosčiusią situaciją Klaipėdoje, turėtų gelbėti sprendimas vertingus medžius apgaubti nerūdijančio plieno tinklu, kurį, medžiams augant, būtų galima padidinti ir taip nesužaloti paties medžio.
„O tai, kad bebrai graužia nevertingus medžius – gluosnius – nėra didelė žala nei želdiniams, nei gamtai. Tačiau estetiškai nemaloniai atrodo miestiečiams“, – pastebėjo pašnekovas.
Aiškinama, kad šie gyvūnai mieste įsikuria, nes jaučia, kad rimti pavojai jiems čia negresia.
Nors įprastai apie bebrus nekalbama kaip apie žmonėms pavojingus gyvūnus, tačiau V. Zakaras pabrėžė, kad gyventojams prie šių graužikų artintis nevertėtų.
„Jeigu bebras nebijo žmogaus ir apskritai, jeigu laukinis žvėris nebijo žmogaus, tai jau yra negerai. Bet koks normalus laukinis žvėris bijo žmogaus. Tai yra jo normalios būsenos, sveikatos požymis. Jeigu laukinis žvėris nebijo žmogaus – jau yra negerai.
Todėl jeigu bebras prisileidžia, tikrai nepatarčiau nei glostyti, nei varyti. Tai yra galingas gyvūnas. Jis nėra toks mažas. Jis yra, sakyčiau, stirnos dydžio žvėris. Bebras sveria ir 30, ir daugiau kilogramų. Normalus vidutinis bebras sveria gerokai virš 20 kilogramų. Tai nėra mažas žvėrelis. Turint omeny jo ginkluotę, jo aštrius priekinius dantis, kuriais jis nukerta medį, tai jo įkandimas yra ir skausmingas, ir pavojingas. Medžiojant bebrus su šunimis, tai yra pasitaikę ir šunų žūčių, kai bebras perkanda šuniui arterijas ir šuo nukraujuoja“, – sakė V. Zakaras.
