Ši vyriausybė tikrai nesiryžtų reklamuotis taip, kaip Vilniaus miestas, kuris save pristato kaip Europos G tašką. Taip LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. Jo nuomone, reklama nei teisinių, nei moralės ribų neperžengia, bet dėl jos laiko derėjo pasitarti: „Šiandien kalbame apie labai svarbų mums vizitą [...] popiežiaus vizitą. Galbūt tuos veiksmus reikėjo paderinti, bet tai yra Vilniaus sprendimas.“
– Ką manote apie bendrovės „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvą? Kilo šurmulys dėl šios įmonės.
– Kilo šurmulys, tai natūralu, bet tai nėra įmonė, turinti strateginę reikšmę Lietuvoje. Teisės aktai, įstatymai, kurie labai aiškiai reguliuoja tokių investuotojų atėjimą, prevencinį patikrinimą (taip pat ir mūsų specialiųjų tarnybų) šiai įmonei netaikomi, nes ji registruota Nyderlanduose.
Bendrovės atėjimas gana keistas... kaip ir pavežėjimo paslaugos, ne taksi paslaugos. Dėl, kalbant apie licencijavimą, klausimų kyla ir Vilniaus miesto savivaldybei.
Bent jau šiuo metu turime labai aiškią ir Kibernetinio saugumo centro, ir Valstybės saugumo departamento (VSD) poziciją. Žinoma, esame demokratinė visuomenė, todėl teikiamos rekomendacijos valstybės institucijoms vienareikšmiškai nesinaudoti šiomis paslaugomis. O kiekvienas šalies gyventojas turėtų vertinti savo asmeninį saugumą.
Siūlyčiau vis dėlto savo asmens duomenis saugoti, ypač jeigu tie duomenys, kurių reikalauja programėlė, yra, kaip dabar paaiškėjo, pertekliniai, serveriai yra ne visai mums draugiškoje valstybėje. Kiekvienam reikėtų susimąstyti, ar verta šia paslauga naudotis ir instaliuoti tą programėlę į savo telefoną.
– Vis dėlto kokią šios įmonės ateitį jūs matote Lietuvoje? Ar žmonės naudosis? Ar jau vyriausybiniu lygmeniu ką nors planuojama daryti su šia įmone?
– Tai pirmiausia susiję su tam tikra paslauga, kuri teikiama ir kurios teisinę veiklą reglamentuoja šiuo atveju savivaldybė, jeigu kalbėtume apie taksi paslaugas (nors, kaip jau minėjau, tai daugiau susiję su pavežėjimo paslaugomis).
Noriu pabrėžti, kad ši įmonė, tokių įmonių veikla nepatenka į įstatymų, kurie aiškiai nustato procedūras, [...] kokiu būdu tai galima padaryti. Situacija tokia, kad teikiamos rekomendacijos [...]. Sprendimų priėmėjui turi būti teikiami labai aiškūs siūlymai. Tokių siūlymų kol kas nėra, bet manau, kad tikrai artimiausiu metu turėsime labai aiškius pasiūlymus, kaip sprendimų priėmėjas (ar tai būtų vyriausybės lygmenyje, ar savivaldybės) galėtų spręsti šią problemą.
– Ar galite patikslinti, kas konkrečiai planuojama?
– Mes neturime kalbėti apie tai, jog į verslo atėjimą (ypač įmonės, kuri registruota vienoje iš Europos Sąjungos (ES) valstybių) galėtume tiesioginiu būdu kištis, politiškai reguliuoti. Visa tai turi atitikti ne tik mūsų nacionalinius teisės aktus, bet ir tą teisę, kuri reglamentuoja visų įmonių steigimą, veiklą ES.
– Ar teisingai suprantu, kad ieškoma teisinių kelių, kaip riboti šios įmonės veiklą?
– Kaip jau minėjau, pirmas žingsnis padarytas, grėsmės įvardytos. Ieškome, laukiame siūlymų. [...]
A. Šarkūno/LRT nuotr.
– Netylanti tema – situacija Pravieniškių pataisos namuose. Sunku patikėti, kad pataisos namų vadovybė apie tai nieko nežinojo. Ar tikite, kad vadovybė nieko nežinojo apie padėtį kalėjimo sistemoje?
– Nereikėtų kalbėti apie konkrečią įkalinimo įstaigą, pataisos namus. Ši sistema, bausmių vykdymo sistema perėmė, atkūrus nepriklausomybę, praktiškai visą sovietinę subkultūrą. Per beveik tris dešimtmečius ji nekito. Buvo adaptacija šiek tiek į „lietuvišką“ versiją, bet pati subkultūra išliko.
Mes galime kiekvienas paklausti savęs, kiek Lietuvoje per šį laikotarpį buvo pastatyta naujų įkalinimo įstaigų. [...] Kol kas nuteistieji gyvena iš esmės lokalinėse zonose. Jie juda laisvai, be apribojamų, nėra vadinamosios kamerinės sistemos, įsišaknijusi sovietinė subkultūra. Kaip jau minėjau, per kelis dešimtmečius su panašia situacija, panašiomis problemomis susiduria visos pataisos įstaigos Lietuvoje.
Reikia nepamiršti, kad kontingentas, esantis tose įstaigose, yra padaręs nusikalstamas veikas (ir ne po vieną kartą). Yra tam tikra labai organizuota hierarchija. Anksčiau įkalinimo įstaigose matėme įvairiausius protestus. Valstybei perimti visišką šių įstaigų, žinoma, būtina.
Kai kurie šie įvykiai nėra atsitiktiniai, jie nukreipti prieš administraciją, prieš pokyčius. [Būtina] sutvarkyti pačią sistemą, iškelti kai kurias įkalinimo įstaigas, įdiegti jau ne kartą minėtą vadinamąją kamerinę sistemą. Tokiu atveju nuteistieji yra izoliuoti, nebėra galimybės susidaryti kastoms. Nakčiai kaliniai uždaromi kamerose. Tai pat atsirastų galimybė techniškai blokuoti neteisėtą įvairių ryšio priemonių panaudojimą. Turime daryti investicijas. Prasidės naujų įkalinimo įstaigų statyba.
Procesas tikrai nėra paprastas. Tai, kas vyksta, yra žinoma. Kiek su tuo susijusi administracija, jau yra kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo dalykai. Svarbiausia – ar asmenys, dirbantys įkalinimo įstaigose, patys nedaro nusikalstamų veikų.
Pačios sistemos pertvarkymas jau nėra vien tik įkalinimo įstaigų administracijos reikalas. Tai valstybės problema. Kaip minėjau, deja, ilgus dešimtmečius valstybė nieko nedarė. [...]
– Pravieniškių administracija akivaizdžiai apie šią situaciją žinojo. Jūsų nuomone, ar dabar laikinai vadovo pareigas einantis Dainius Ušinskas gali jose likti?
– Norint kalbėti apie tą situaciją viduje, reikia puikiai žinoti ir pačią subkultūrą įkalinimo įstaigose, ir kas ten vyksta. Dar kartą miniu – kai kurie veiksmai daromi priešinantis pokyčiams [...]. Čia nėra vienareikšmio pasakymo, kad situacija nesutvarkyta arba padėties nekontroliavo įstaigos vadovas.
Pagal teisinį reglamentavimą, jeigu yra klausimų, ikiteisminis tyrimas atsakys. Tikrai negalima daryti vienareikšmių išvadų. Kaip jau minėjo naujasis teisingumo ministras ir jo komanda, jie žino, kur atėjo, matė situaciją.
Tai bandė keisti ir ankstesnė ministrė. Tas laikotarpis nėra ilgas. Nemanau, kad per artimiausius metus kardinaliai pakeisime situaciją. Tačiau pokyčiai, kurie buvo pradėti, turi būti daromi. Net kalbų negali būti, kad tai, kas vyko, beveik tris dešimtmečius mūsų įkalinimo įstaigose, bus toleruojama, arba tai bus nematoma.
BNS nuotr.
– Praėjusią savaitę jūsų kolega, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pasakė, kad jūs labai tiktumėte būti valstiečių kandidatu prezidento rinkimuose, galėtumėte jiems atstovauti. „Žinių radijuje“ praėjusią savaitę mįslingai kalbėjote apie artėjančius prezidento rinkimus. Sakėte, kad stebėsite, kas bus daroma. Tai lieka neaišku?
– Matote, vyriausybė dirba, turi tikrai nemažai iššūkių. Jei kas nors, dirbantis kabinete, pradėtų galvoti apie rinkimus, tai suprantame, kad kokybiškas darbas tikrai nukentėtų.
Turime pakankamai daug laiko, turėsime nemažai rinkimų. Tiek įstatymų vykdomoji, tiek leidžiamoji valdžia patirs iššūkių, kaip dirbti ir suvaldyti situaciją, kad tai tikrai nekenktų priimamiems sprendimams, ketinamiems priimti sprendimus.
Kalbant apie prezidento rinkimus, yra dar daug laiko.
– Ne tiek jau ir daug, nė metų nebeliko.
– Tie, kam atrodo, kad liko labai nedaug, matome, jau pradėjo rinkiminę kampaniją. Tai akivaizdžiai matosi.
– Tai vis dėlto matote tai?
– Akivaizdžiai matau, kad vykdoma mano atžvilgiu, matau tuos kandidatus, kurie jau įvardyti. Kampanija pradėta, bet oficialiai jos dar nėra. Reikėtų palaukti. Galiausiai sprendimai bus aptarti ir valdančiojoje daugumoje, bus ieškoma bendro kandidato.
Ūkio ministras yra mano kolega, partijos vicepirmininkas. Jis išreiškė nuomonę, kuri galbūt vyrauja partijoje. Ta nuomonė buvo dar sustiprinta ir partijos narių sąskrydyje.
Turbūt būtų keista, jeigu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas ministras pirmininkas neturėtų pasitikėjimo didžiausios politinės jėgos, atstovaujamos Seime. Turbūt kalbėtumėte šiandien su kitu žmogumi.
E. Genio/LRT nuotr.
– Ar pats norėtumėte būti prezidentu? Ar pagalvojate, pasvajojate apie tai?
– Matote, norėti galima daug ko. Dažnai, kai kažko labai nori, tas noras neišsipildo.
– Bet „valstiečiai“ norėjo, kad taptumėte premjeru, juo ir tapote.
– Likimas sudėlioja kartais taip, kaip net neplanuoji. Darbas, kurį dabar dirbu, labai atsakingas, sunkus ir įdomus. Jis man tikrai patinka. Tą atsakomybę jaučiu.
Jaučiu ir matau, kad vyriausybė priima reikalingus sprendimus, dėl kurių randame bendrą kalbą ir Seime, nors formaliai valdančioji koalicija neturi daugumos. Kol kas kalbėkime apie tuos sprendimus, kurie Seime priimti, apie jų įgyvendinimą.
Kai ateis momentas, kai reikės aiškiai pasakyti, matyt, bus priimti ir tam tikri politiniai sprendimai dėl kandidatų kėlimo. Galbūt ne vienas bus kandidatas. Tada bus galima kalbėti konkrečiai, bet aš manau, kad tikrai nebus šiais metais.
– Ir „Žinių radijuje“ sakėte, kad matote, kas daroma. Dabar taip pat sakote, kad matote prieš jus nukreiptus veiksmus. Ar matote tokią situaciją, kad bando jus nustumti iš to kandidatų sąrašo?
– Nustumti neįmanoma nieko. Jeigu norėtum būti kandidatu, yra numatytos procedūros, kokią paramą, išreikštą gyventojų parašais, reikia turėti. Tada tampi kandidatu. Tačiau aš matu, kad mane vertina ar jau įvertino kaip galima potencialų varžovą. Ta kampanija bando įtraukti.
„The Atomic Garden“ nuotr.
– Daug diskusijų vyksta apie Vilnių, jo įvaizdį. Sostinę norima pristatyti kaip Europos G tašką. Kaip jums tokia reklama?
– Nemanau, kad turėtume kalbėti apie cenzūros atsiradimą, įvedimą. Tai rinkodaros planas. Sostinė, sostinės valdžia taip apsisprendė. Jie galvoja, kad tai bus vienas iš būdų, kaip sudominti Vilniumi šiuo atveju konkrečiai dviejų valstybių gyventojus.
Manau, kad tai keistas reklaminis būdas, tačiau esame demokratinė šalis. Manau, kad neperžengiame teisės reguliavimo. Manau, kad ir moralės normos nėra peržengtos.
Vis dėlto dėl laiko... Šiandien kalbame apie labai svarbų mums vizitą Lietuvoje, sostinėje. Tai bus tikrai puiki galimybė parodyti, kas yra Vilnius, koks yra Vilnius, kokia yra Lietuva. Kalbu apie popiežiaus vizitą.
Galbūt tuos veiksmus reikėjo paderinti, bet tai yra Vilniaus sprendimas. Jeigu taip galvoja šio miesto valdantieji (o jie išrinkti vilniečių), tai tokią teisę turi. Juo labiau kad tai tikrai nesikerta su mūsų įstatymais.
Kaip jau minėjau, manau, kad laikas kampanijos pradžiai nėra pats geriausias, bet tai mano nuomonė. Tikrai toleruoja įvairias nuomones.
Kai kas padarė išvadas, kad tokiu būdu Vilnius bus reklamuojamas kaip sekso turizmo miestas, nors nemanau. Matyt, labiau siekiama atkreipti dėmesį, galbūt ir šokiruojant tam tikrą dalį auditorijos. Bet po to apskritai apie tai nekalbama.
Kalbama apie tai, koks yra Vilnius, koks jis patrauklus, kokios yra lankytinos vietos.
– Ar vyriausybė ryžtųsi tokioms šokiruojančioms reklamoms?
– Manau, kad ši vyriausybė – tikrai ne. Bet, kaip jau minėjau, nesakau, kad mes esame teisūs, o visi kiti klysta. Ateitis parodys, koks bus rezultatas, ar jis tikrai pasiekė tuos tikslus, kuriuos ši reklama suformavo.
