Nors Lietuvos atsparumo hibridinėms grėsmėms tinklas biurokratiškai yra sudėliotas gražiai, pasigendama konkretumo ir aiškumo, – sako LRT.lt kalbinti ekspertai. „Jie norėtų girdėti, kas yra tas esminis žmogus, kontaktas, su kuriuo reikia kalbėti, bendrauti, norint prisidėti prie valstybės gynybos“, – tvirtino saugumo ekspertas Giedrius Česnakas. Taip pat teigiama, kad reikėtų fokusuotis į visuomenei plika akimi nematomus dalykus, kaip korupcija, nes tai gali sukurti terpę priešui destabilizuoti savo taikinį.
Pulkininko leitenanto Dariaus Barčiaus teigimu, hibridinės grėsmės apibrėžiamos kaip priešiškų valstybinių ir nevalstybinių veikėjų veiksmai. Pasitelkiami įvairūs įrankiai, norint sukelti žalą su saugumu susijusiems politiniams sprendimams, daryti įtaką piliečių pasitikėjimui institucijomis.
„Priešiški veikėjai visuomenės atžvilgiu siekia nutraukti sutartį tarp valstybės institucijų ir visuomenės, mažinti visuomenės galimybes kontroliuoti valstybės valdymo procesus, išlaikyti žemą korupcijos suvokimo indeksą ir aukštą neteisingumo lygį. Taip pat sumažinti piliečių dalyvavimą valstybės valdyme ir sumažinti pasitikėjimą“, – konferencijoje apie verslo vaidmenį gynyboje vardijo D. Barčius.
„Kadangi visi turime kritinį mąstymą, tai galime pastebėti, kad mes su šiais iššūkiais susiduriame kiekvieną dieną ir susidursime ateityje“, – tvirtino jis.
Priešiškų jėgų taikiniais tampa daugelis sričių – nuo ekonomikos iki kultūros, – teigė D. Barčius.
Pasak jo, 2021-ieji buvo laikotarpis, kai Lietuva patyrė sinchronizuotus hibridinius veiksmus. Pvz., socialiniai neramumai COVID-19 pandemijos metu, padidėjęs nelegalių migrantų skaičius pasienyje su Baltarusija, riaušės migrantų apgyvendinimo centruose, protestai prieš migrantų integraciją.
„Susidūrėme su Rusijos ir Baltarusijos režimo ekonominiu ir energetiniu spaudimu ir šantažu. Taip pat tą dieną prasidėjo didžiulės Baltarusijos ir Rusijos kariuomenių pratybos šalia Lietuvos sienos“, – sakė jis.
Galiausiai viena iš hibridinių atakų formų buvo aktyviai platinama socialinė reklama, kurioje trečiųjų šalių gyventojai buvo raginami įsidarbinti Lietuvoje, gauti darbo vizas ir laisvai keliauti po visą Europos Sąjungą (ES). Nors pasirinktas metodas skamba absurdiškai, D. Barčius teigė, kad tai vis dar išnaudojama.
Jo pateiktame pavyzdyje – Bangladešo atvejis, mat tos šalies gyventojams buvo rodoma, kad Lietuvoje visus metus trunka vasara, auga palmės, pragyvenimo lygis prasideda nuo 3 tūkst. eurų.
„Kaip tai buvo išnaudojama? Tuo metu vyko diplomatinis konfliktas tarp Indijos ir Rusijos. Lietuva neturi savo atstovybės Bangladeše, o atstovybė yra Indijoje. Per pusantros savaitės 140 tūkst. peržiūrų, tai įsivaizduokite Delyje [Indijos sostinė – LRT.lt] prie Lietuvos atstovybės atvyktų 10 tūkst. pareiškėjų prašyti darbo vizų. Tai vėlgi iššaukia tokias krizines situacijas“, – kalbėjo jis.
Atsparumo tinkle savo vietą turi rasti tiek verslas, tiek pilietis
D. Barčiaus pateiktoje iliustracijoje apie Lietuvos atsparumą hibridinėms grėsmėms figūruoja tarptautinės institucijos kaip ES, NATO. Taip pat nacionalinės nevyriausybinės organizacijos, šalies ministerijos, žvalgybos institucijos, kariuomenė. Dirbama ir su akademine bei verslo bendruomene.
„Turime suprasti, kad mes, kiekvienas pilietis, nesvarbu, verslininkas ar kariškis, turime rasti savo vietą šiame tinkle, prisidėti prie šito tinklo ir stiprinti mūsų atsparumą hibridinėms grėsmėms“, – kalbėjo D. Barčius.
Pasak jo, Lietuva turi pavyzdžių, kai lietuviškas verslas prisidėjo prie hibridinės grėsmės mažinimo. Vienu metu vienas iš JAV stambių tinklų pardavinėjo marškinėlius su užrašu „SSRS“, „Pagaminta SSRS“, „Didžiuojuosi būdamas rusas“ ir t. t.
„Vieni iš mūsų verslininkų išėjo su iniciatyva, kadangi jie turi ryšius su tuo dideliu tinklu. Ir jie, pasikoordinavę, pasitarę, gavę mūsų ekspertizę, ėmėsi tarptautinės iniciatyvos: išsiuntė atsiliepimus, pradėjo rašyti komentarus, nusiuntė oficialų laišką to tinklo savininkams, kad taip yra kurstoma neapykanta. Po 3 dienų šita produkcija buvo išimta iš šio tinklo pardavimų“, – sakė jis.
Anot jo, net ir ta informacija apie vizas Bangladešo gyventojams buvo pastebėta verslininko, o ne valstybės.
„Mūsų visų įsitraukimas į šitą darbą yra labai reikalingas. Mes esame per maži, kad galėtume atsiskirti ir sakyti, kad jūs padarykite A, mes prisidėsime prie B ir Z“, – kalbėjo D. Barčius.
Pafrontės valstybei būtina turėti alternatyvų
Buvusio VSD vadovo G. Grinos teigimu, dažnai pamirštami žodžiai „infrastruktūros saugumas“, t. y. vandens, elektros tiekimas ir pan.
„Įsivaizduokite, Vilniuje 600 tūkst. gyventojų. Tai čia nereikia jokių tankų, užtenka trims dienoms sutrikdyti vandens tiekimą ir greitai pamatysite, kas čia bus. Čia, mano supratimu, yra pagrindinės hibridinės grėsmės, o ne kas ten feisbuke ką rašinėja“, – kalbėjo G. Grina.
Lietuva, sakė jis, yra pafrontės valstybė, todėl būtina turėti atsarginį variantą, pvz., tai pačiai elektrai ar dujoms. Pasak pašnekovo, reikia įgalinti piliečius turėti alternatyvą elektrai ar dujoms tuo atveju, jeigu centrinė sistema būtų pažeista. Pavyzdžiui, dujų balionas, elektrinis generatorius – viskas, kas gali tilpti į automobilio bagažinę.
„Aš suprantu, kad tai kainuoja, bet jeigu mes galvojame apie atsparumą ir apsigynimą, tai reikia investuoti. <...> Kuo daugiau generacinės įvairovės, tuo atsparesnis tinklas. O ne tai, kad padarysime vieną supertinklą ir gerai jausimės“, – kalbėjo G. Grina.
Kitas svarbus akcentas, galintis sukurti atsparumą, – ginklai piliečių rankose.
„Jeigu priešas žinotų, kad Lietuvoje yra kokie 300 tūkst. ginkluotų žmonių automatais, tai labai gerai pagalvotų, ar čia verta kišti nosį. <...> Aišku, yra kitos problemos, kur tuos ginklus laikyti, bet suprantate, čia yra išvestiniai dalykai“, – akcentavo G. Grina.
Mažiau biurokratijos, daugiau aiškumo?
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius G. Česnakas LRT.lt komentavo, kad su pranešimu minėjote konferencijoje viskas būtų gerai, tačiau įžvelgiama, kad valstybės institucijos „paskęsta savo žinutės transliavime“. Jo manymu, trūksta konkrečių bendradarbiavimo poreikių, kontaktų nurodymo ir kokie planai yra numatyti regioniniu lygmeniu.
„Neištransliuoja pakankamai efektyviai, ko jos nori konkrečiai ir ko tikėtųsi iš atskirų verslo sektorių, kaip būtų galima prisidėti. Iš kalbėtojų buvo matyti, kad čia valstybė daro vienus ar kitus žingsnius, formuoja ar tai vieną, ar tai kitą sistemą. Tačiau pritrūksta konkretumo. Aš įsivaizduoju, kadangi verslininkai – konkretūs žmonės, jiems svarbus laikas, veiksmai. Tai jie norėtų girdėti, kas yra tas esminis žmogus, kontaktas, su kuriuo reikia kalbėti, bendrauti, norint prisidėti prie valstybės gynybos“, – sakė jis.
G. Česnako vertinimu, kartais per daug susitelkiama į tokias hibridines grėsmes, kurios ir taip aiškiai matomos plika akimi. Pavyzdžiui, propaganda arba jau minėti marškinėliai su SSRS simbolika.
„Ar marškinėlių pardavinėjimas gali paveikti Lietuvos piliečių nuostatą tiek, kad jie nesipriešins potencialaus užpuolimo atveju? Aš šituo labai abejoju“, – sakė jis.
Pašnekovas, kaip ir G. Grina, pabrėžė, kad infrastruktūros saugumas, kibernetinės grėsmės yra tas svarbiausias akcentas hibridinių grėsmių kontekste.
„Aš nekalbu apie kažkokius informacinius išpuolius, kur nulaužė vieną ar kitą informacinį portalą. Čia yra lengvai atstatoma, lengvai identifikuojama, bet jeigu kažkoks „kirminas“ išjungs kritinės infrastruktūros veikimą arba ją sutrikdys, tada bus tikrai didelių iššūkių“, – kalbėjo G. Česnakas.
Anot jo, taip pat labai svarbu ir mažiau visuomenei pastebimi niuansai – kova su korupcija, kad nebūtų vilkinami sprendimai, duomenų apsaugos užtikrinimas. Kitaip tariant, kad nebūtų sukurtos prielaidos politinio elito ir visuomenės susipriešinimui, nes tokios prielaidos sukuria puikią terpę priešui destabilizuoti savo taikinį.
„Tai yra labai pažeidu, bet tai tos grėsmės, kurios nebūtinai iš karto matomos, nebūtinai iš karto pasireiškia. <...> Su tuo reikia tikrai kovoti, nes tai tampa labai dideliais pažeidumais. Grįžtu prie pavyzdžių Ukrainoje 2014-aisiais, kai visuomenė ir politinis elitas buvo susipriešinę ir tai sukūrė puikią galimybę invazijai“, – akcentavo G. Česnakas.
