„Grėsmės niekur nedingo, tą mes pripažįstame. Tačiau turime dirbti susitelkę, reaguoti į reiškinius ir procesus normaliai, adekvačiai“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas kalbėjo su Seimo valdyba aptaręs bendrą šalies situaciją, kuri, jo teigimu, nėra paprasta. Visgi, šalies vadovas teigė, kad jam nėra priimtinos pastangos sukelti isteriją visuomenėje.
„Arba sukelti tokią baimę, kad praktiškai paralyžiuojami žmonių darbai, žmonių gyvenimas. Tai nėra prasminga.
Grėsmės niekur nedingo, tą mes pripažįstame. Tačiau turime dirbti susitelkę, reaguoti į reiškinius ir procesus normaliai, adekvačiai ir, svarbiausia, reaguoti ne kažkokiais apokaliptiniais pareiškimais, o priimant tuos sprendimus, kurie yra būti priimti“, – pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas tęsė, kad su parlamento valdyba aptaręs, kokius sprendimus ketinama priimti Seimo pavasario sesijoje, prasidėsiančioje kovo 10-ąją.
„Pasidžiaugiau, kad 2023-ųjų rudens sesijoje buvo ne tik patvirtintas biudžetas, bet ir numatyta galimybė skolintis krašto apsaugai iki 3 proc. BVP. Žvelgiant į ateitį, norėtųsi, kad tas mūsų gynybos finansavimas ir be skolinimosi pasiektų ir net peržengtų 3 proc. BVP, kadangi tai yra šių dienų aktualija ir realija.
Taip pat kalbėjome apie tai, kad buvo priimti sprendimai dėl prokurorų atlyginimo, dėl trumpųjų maisto grandinių įgyvendinimo. Visa tai yra gerai, tai yra reikalinga ir dabar tiesiog turime nesustoti ir judėti toliau“, – dėstė prezidentas.
Tikisi grįžimo prie baltarusių klausimo
Kalbėdamas apie svarbiausius darbus Seimo pavasario sesijoje, G. Nausėda kalbėjo, kad du dalykai yra prioritetiniai. Pirmiausia, anot šalies vadovo, tai yra saugumo klausimai. Jis sakė besitikintis, kad pavasario sesijoje saugumui bus skiriamas deramas dėmesys.
„Tiek kalbant apie ribojančias priemones trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Lietuvą, kiek žinau, prie šio klausimo ketinama sugrįžti. Nuo pat pradžių sakiau, kad mėginimas skirti du režimus – Baltarusiją ir Rusiją – vieną nuo kito gali atnešti bėdų.
Šiandien matome, kad taip ir yra. Turime įvairių pavyzdžių, kai Baltarusijos piliečiai čia apsigyvenę, deja, nedemonstruoja didelio lojalumo Lietuvos Respublikai, į tai būtina reaguoti“, – kalbėjo prezidentas.
Taip pat, anot G. Nausėdos, svarbus yra gynybos finansavimo tvarumo klausimas. Šalies vadovas sakė besitikintis, kad partijos šiuo klausimu ras sutarimą. Prezidentas sakė matantis, kad ir visuomenė supranta, jog tai yra svarbu.
„Tik svarbu, kad šis klausimas netaptų rinkiminių kovų įkaitu“, – tvirtino G. Nausėda.
Prezidentas kalbėjo, kad gynybos finansavimą didinti reikėtų mišriu būdu – tiek papildomai skolinantis, tiek tvaraus finansavimo, kitaip tariant, randant stabilų lėšų šaltinį, leidžiantį krašto apsaugą finansuoti ilguoju laikotarpiu.
„Kas būtų nepriimtina, jei tas gynybos mokestis ar tvarus finansavimo šaltinis eilinį kartą uždedamas visiems žmonės. Štai kodėl aš manau, kad pridėtinės vertės mokesčio alternatyva yra nepriimtina.
Tačiau yra daugybė kitų būdų, konkrečiai kalbu apie verslo mokesčius, kurie galėtų užtikrinti tam tikrą solidarumą tarp visuomenės grupių ir, svarbiausia, išspręstų tą nacionalinio saugumo aspektą, atlieptų jam“, – dėstė šalies vadovas.
Savo teritoriją galėtume ginti su Lenkija
Kilus diskusijoms dėl to, ar karo atveju Lenkijos kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog šalys yra pasirengusios gintis nuo galimo priešo kartu. Šalies vadovas pažymi – šiuo tikslu rengiamos ir karinės pratybos.
„Mes ne tik kalbamės, bet ir realiai organizuojame pratybas, kurios yra skirtos bendriems tikslams įgyvendinti“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Ir rytoj vykstu į bendras pratybas, NATO pratybas, kurios vyks Šiaurės Lenkijoje, į kurias mane pakvietė atvykti Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzejus Duda. Balandžio mėnesio pabaigoje yra numatytos dvišalės pratybos, skirtos būtent Suvalkų koridoriaus gynimui“, – dėstė jis.
„Būtent visos šitos pratybos ir yra skirtos tam, kad mes veiktume bendrai, veiktume kartu“, – pridūrė prezidentas.
Apskritai, pažymėjo G. Nausėda, svarstymai, kad karo atveju lenkai ir lietuviai gintų tik savo šalių teritorijas, prieštarauja kolektyvinės gynybos saugumo principams.
„Tai kam mes visa tai darome, jeigu to scenarijaus „X“ atveju kiekvienas stovėsime savo sienos pusėje ir ginsime tik savo teritoriją? Tai yra visiškai priešinga NATO, kaip kolektyvinės saugumo sistemos, logikai. Visiškai priešinga visiems gynybos planams, kuriuos mes neseniai patvirtinome ir dabar stumiame link įgyvendinamumo. Visiškai priešinga tam bendram mūsų kariuomenės vadų Oršos planui“, – aiškino jis.
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Šie pasisakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus.
Visgi, pats G. Nausėda teigė, jog dėl teisinių aspektų geriausiai situaciją pakomentuotų patys Lenkijos lyderiai.
„Dėl Lenkijos Respublikos teisinės padėties ir status quo komentavimo, manau, būtų tikslingiausia paklausti pačių Lenkijos Respublikos vadovų. Mano įsitikinimu, mes tikrai esame pasirengę ginti savo teritoriją kartu“, – apibendrino jis.
V. Čmilytė-Nielsen: paskutinę pilną šio Seimo sesiją pagrindinis dėmesys bus saugumui
Sekmadienį prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui, teigia parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pirmadienį ji su Seimo valdybos nariais ir prezidentu Gitanu Nausėda aptarė būsimos sesijos darbus.
„Visi situaciją matome panašiai, kad ekonominis, energetinis, socialinis, nacionalinis saugumas yra pagrindinė linija. Tai matyti ir iš Vyriausybės, ir iš Seimo frakcijų pasiūlymų. Tai, matyt, ir bus šios pavasario sesijos, paskutinės šioje kadencijoje pilnos sesijos, leitmotyvas“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, parlamentarai turės patvirtinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, Karo prievolės, Principinės kariuomenės struktūros įstatymų pakeitimus, susijusius su divizijos kūrimu Lietuvos kariuomenėje.
„Kalbėjome ir apie pensijų kaupimo įstatymo pakeitimą. Vyriausybė, matyt, pateiks pasiūlymus, kai bus sulaukta Konstitucinio Teismo atsakymo“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Anot jos, taip pat ketinama tobulinti lošimų sektoriaus reguliavimą, svarstyti gynybos pramonės stiprinimą, energetinio saugumo, civilinio saugumo klausimus.
„Manyčiau, kad ir diskusija dėl gynybos finansavimo bus pakankamai aktyvi, nors konkrečių projektų kol kas nėra“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.
Sutaria, kad sprendimų reikia dar pavasario sesijoje
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Paulius Saudargas pirmadienį po Seimo valdybos susitikimo su prezidentu žurnalistams pabrėžė, kad Seimo pavasario sesija yra ta, per kurią privalo būti sutarta dėl papildomo tvaraus krašto apsaugos finansavimo.
„Visi sutaria, kad tas mokestis galėtų būti kompleksinis, tai ir obligacijos, ir skolinimasis, bet to nepakanka, ir reikės liesti mokesčius. (…) Mano galva, galėtų būti paleistas ir pelno mokestis, ir PVM, bet tai mano asmeninė nuomonė“, – tvirtino jis.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas pritarė, kad sprendimų dėl gynybos finansavimo reikia per pavasario sesiją.
„Mokesti būtų nuolatinis šaltinis, jokiu būdu negalėsime pritarti mokesčiui, kuris paliestų visus žmones, tarkime dėl pridėtinės vertės mokesčio didinimo. Tai reikštų, kad kiekvienas pirkdamas duonos kepaliuką, jau turėtų seikėti savo indėlį, (…) gal tai ir gerai, bet kita vertus, tai labai paveiks žmones, kurie šiandien gana sunkiai išgyvena. Mes manytume, kad tai turėtų būti pelno mokestis“, – sakė jis.
Laisvės partijos atstovo Vytauto Mitalo teigimu, būtina sutarti ne tik dėl papildomo tvaraus krašto apsaugos finansavimo, bet ir dėl nacionalinio gynybos susitarimo papildymo.
„Man atrodo, kad norint dabar labai politizuojamą saugumo temą šiek tiek atitraukti nuo rinkimų batalijų ir realijų, prieš susitariant dėl saugumo mokesčio, reikėtų papildyti gynybos susitarimą tarp politinių partijų. (…) Manau, kad dėl gynybos industrijos spartensio vystymo, dėl tam tikro visuotinumo principo įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų įtraukimo, mes tikrai galėtume susitarti papildant gynybos susitarimą tarp politinių partijų ir tada jau diskutuoti dėl gynybos mokesčio“, – teigė jis.
Anot parlamentaro, visi siūlymai, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, yra įmanomi, tačiau juos siūlyti yra „konstitucinė Finansų ministerijos atsakomybė“.
Tuo metu kai kurie opozicijos politikai apskritai skeptiški.
„Šimtu procentu nepavyks pasiekti jokio susitarimo, nes iš principo norime priimti sprendimą, kuris galios kitos kadencijos Seimui – naujai Vyriausybei, prezidentui. Būtų logiška palikti sprendimus po rinkimų“, – įsitikinęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Jonas Jarutis mano, kad gynybos mokestis nėra būtinas.
„Aš nebūčiau tikras, kad reikia ypatingai specialų mokestį įvesti, yra resursų surinkti daugiau pajamų į biudžetą ir tą skiriamą procentą [krašto apsaugai] didinti“, – teigė jis.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.
