Žmogaus teisių viršenybė, Lietuva kaip lyderė ES ir NATO sprendimų priėmime, stiprus Ukrainos palaikymas – visa tai yra kandidato į prezidentus Dainiaus Žalimo užsienio politikos gairės. Antradienį suorganizuotoje diskusijoje Laisvės partijai atstovaujantis D. Žalimas išdėstė požiūrį į tai, kaip vykdoma dabartinė Lietuvos užsienio politika, ką būtų galima padaryti kitaip. Jis akcentuoja – gyventojus reikia įgalinti, jeigu šie nori įsitraukti į šalies gynybą.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus D. Žalimas diskusijos įžangoje teigė, kad vienas svarbiausių jo prioritetų būti lygiu visiems.
„Tai reiškia ir pagarbą, ir atsakingą, ryžtingą pareigų vykdymą, atvirumą visuomenei“, – sakė jis.
Anot jo, tokia nuostata siejasi su užsienio politika. Jeigu šalies prezidentas vadovaujasi „viduramžiškomis“, „atsilikusiomis“ ir „rusiškojo pasaulio“ nuostatomis žmogaus teisių srityje, tai gali turėti neigiamų pasekmių.
„Aš manau, kad tai turi vis dėlto netiesiogines ir ne itin teigiamas pasekmes, kai reikia kalbėtis su partneriais Vakaruose“, – kalbėjo D. Žalimas.
Laisvės partijos keliamas kandidatas negailėjo kritikos dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos santykiams su Vyriausybe. Pasak jo, Daukanto aikštė turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti su ministrų kabinetu.
„Kai prezidentas nepaiso konstitucinių imperatyvų ir tampa politinio lauko kovotoju, nors turėtų būti mediatoriumi. Jokiu būdu jis nėra viršininkas, kurio reikia klausyti, vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti. Man tokia retorika nepriimtina“, – antradienį tęsiant Rytų Europos studijų centro (RESC) diskusijų ciklą su kandidatais į prezidentus teigė D. Žalimas.
D. Žalimo įsitikinimu, tokia prezidentūros pozicija turi neigiamų pasekmių valstybei.
„Prezidento rinkimų programa turėtų prasidėti nuo prezidento institucijos deramo suvokimo valstybėje. (...) būti lygiai teisingam visiems. Čia prieštarauja tam, ką mes matome pastaruosius ketverius metus praktikoje. Tas turi apgailėtinų pasekmių užsienio politikoje ir nacionalinio saugumo sferoje“, – rankoje laikydamas Konstituciją kalbėjo kandidatas.
D. Žalimo nuomone, pastarąją šalies vadovo kadenciją Lietuvoje trūksta prezidento lyderystės.
Jis taip pat kritikuoja G. Nausėdos poziciją žmogaus teisių klausimu.
Užsienio politikos vizijoje – Lietuvos lyderystė ir tribunolo svarba Rusijai
Kalbėdamas apie užsienio politiką, D. Žalimas diskusijoje akcentavo, kad Lietuva turi stengtis būti lydere ES ir NATO sprendimų priėmimų procesuose.
„Be abejo, kuo plačiau mūsų nacionalinius interesus transformuoti į bendrus sąjungininkų interesus. Visa tai, kas vykdoma ir pradėta, turi būti tęsiama toliau, bet aš manau, kad Lietuva tikrai galėtų savo pavyzdžiu demonstruoti didesnę lyderystę“, – tvirtino kandidatas.
Jis išreiškė nuomonę, kad mūsų šalis taip pat turi būti lyderių gretose, konsoliduojant paramą Ukrainos pergalei.
D. Žalimo nuomone, Ukrainos pergalė reiškia visišką teritorinį Ukrainos vientisumą, o ne tiesiog karinių veiksmų nutraukimą. Kitaip tariant, sugrąžinti Ukrainos teritorijas į 1991 m. ribas.
„Jokie kiti galimi tarpiniai susitarimai nėra jokia Ukrainos pergalė, nes turi būti atstatyta ir tarptautinės teisės viršenybė. Akivaizdžiai norint, kad tokių dalykų ateityje nebūtų, pirmiausia reikia atkurti tarptautinę teisėtvarką“, – kalbėjo D. Žalimas.
Pasak kandidato, jis remia Ukrainos siekį tapti NATO ir ES nare.
„Kaip kas žino, aš pats savotiškai inicijavau ir prisidėjau prie Ukrainos Konstitucijos pataisų būtent dėl šito narystės siekio negrįžtamumo ir europinio Ukrainos identiteto. Aš jau tada suvokiau, kad tai yra esminis dalykas mūsų visų saugumui garantuoti, kad Ukrainą išplėštume iš rusiško pasaulio erdvės“, – teigė D. Žalimas.
Kalbėdamas apie pokarinį laikotarpį, kandidatas akcentavo tribunolo, bausiančio Rusiją, būtinybę.
„Jeigu vis dėlto tokio tribunolo nebus, mes realiai apie tarptautinę teisę galime kalbėti tik teoriškai ir vadovėliuose“, – sakė jis.
D. Žalimo požiūriu, trūksta ryžto ir reparacijų šiuo klausimu. Pasak jo, yra nemažai įšaldytų Rusijos lėšų, tai galėtų tapti šaltiniu finansuojant Ukrainos ginklavimą, žalos atlyginimą, atstatymą.
Gynybai finansuoti – ne tik norimi 3 proc., bet ir daugiau
D. Žalimo tvirtinimu, didinti finansavimą gynybai reikia tiek, kiek reikia – ne tik norimus 3 proc., bet ir daugiau.
„Bet mes tikrai turime užtikrinti šioje srityje [diskusiją – LRT.lt]. Man kartais keista, kaip demokratinėje šalyje stokojama diskusijų, kaip tas lėšas reikės panaudoti, visi kalba tik apie procentus. Procentai nėra tikslas savaime. Procentai turi būti panaudoti atsakingai ir veiksmingai“, – kalbėjo jis.
Kandidatas įvardijo ir tai, kad visuomenė turi būti labiau informuojama gynybos klausimais, o ypač, kaip tos lėšos bus panaudojamos. Kitaip tariant, skatinti gyventojus prisidėti prie gynybos savo noru, o ne primestais sprendimais iš viršaus.
„Jeigu nebus visuomenės paramos gynybai, įsitikinimo, motyvacijos, – mes niekada nesurinksime tų lėšų. Galime primesti iš viršaus, kad didiname mokesčius ir t. t., bet, jeigu žmonės nebus įsitikinę tokių sprendimų priėmimu, tai akivaizdu, kad efektyvumas bus gerokai mažesnis“, – kalbėjo D. Žalimas.
D. Žalimas akcentavo ir būtinos infrastruktūros įkūrimą sąjungininkams, bendrų pajėgų vystymą.
Baltarusijos dilema
D. Žalimas, kalbėdamas apie imigrantus iš Baltarusijos, teigė, kad tai yra dviprasmiška tema. Viena vertus, gerai, kai žmonės randa prieglobstį Lietuvoje vengdami politinio persekiojimo, – sakė jis.
„Ir tą liniją reikėtų išlaikyti“, – sakė jis.
D. Žalimas sukritikavo NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymus iš nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Baltarusijos ir Rusijos piliečių atimti teisę balsuoti savivaldos rinkimuose.
„Tai aš vadinu populizmu, nes akivaizdžiai šita priemonė yra totaliai nebūtina, niekaip nepagrįsta konstituciškai. Čia yra daugiau menamas rūpinimasis valstybės saugumu“, – sakė jis.
Tačiau D. Žalimas teigė, kad reikia ir atsižvelgti į Lietuvos interesus, į šalies saugumo klausimus.
Parama Izraeliui ir prognozės dėl JAV vaidmens Europoje
D. Žalimo buvo paklausta, kaip jis apibrėžtų Lietuvos poziciją Izraelio ir „Hamas“ karo klausimu. Šis teigė, kad Izraelio savigyna turi būti remiama ir išreiškė abejones dėl realių ir prasmingų derybų su „Hamas“.
„Bet, vėlgi, teisės viršenybė turi būti garantuojama. Vykdant karines operacijas, kaip ir bet kur kitur, turi būti paisoma tarptautinės teisės normų“, – sakė jis ir pridūrė, kad Palestina visgi yra valstybė, tačiau reikia rasti tvarų sprendimą.
Anot jo, JAV akivaizdžiai yra strateginė Lietuvos partnerė ir pagrindinė NATO valstybė. Negana to, istoriškai JAV visada buvo šalia Lietuvos.
„JAV parama ir istorinių okupacijų laikais visada buvo esminė, išlaikant Lietuvos tęstinumą. Taip ir dabar gynybos srityje ji, tikėtina, visą laiką bus esminė“, – kalbėjo D. Žalimas.
Visgi kandidatas teigė nenorintis kalbėti „kas būtų, jeigu būtų“ lygmenyje, pabrėždamas Donaldo Trumpo aspektą. Visgi jis akcentavo, kad Europa turėtų būti pasiruošusi netikėtiems JAV politiniams posūkiams.
„Jeigu kalbant apie JAV elgesį – realų, ne vien deklaracinį, tai, kiek aš suprantu, JAV karinis buvimas netgi čia sustiprėjo per šį laiką. Aš nedaryčiau pesimistinių prognozių ateičiai, bet visada reikia rengtis kažkokiam planui B. Jeigu šiandien tik 18 iš 31 NATO valstybės turi pasiekusios 2 proc., tai namų darbus turi daryti visi. Aišku, Europa turi stotis ant kojų, Europa turi būti stipresnis NATO europinis ramstis“, – tikino D. Žalimas.
