„Didžiausias iššūkis pradinukams yra ne matematika, o pasaulio pažinimas“, – tvirtina LRT GIRDI parašiusi antrokės mama. Ji nuogąstauja, kad tokio amžiaus vaikai jau turi mokytis istorijos, biologijos, geografijos, fizikos, astronomijos, chemijos, ekologijos, darbų saugos, etnokultūros ir net politologijos. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atsako: taip, programa keitėsi, bet ji parengta atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus ir jau turimas žinias ir gebėjimus.
Mama nuogąstauja, kaip pradinukų mokytoja viso to išmokys, o ir tokio amžiaus vaikams, anot jos, tai yra galbūt per sunku: „Ugdymo turinys man atrodo per klampus, ten begalė temų.“
Pasak jos, mokytoja pasidalijo, kad ketvirtoje klasėje, kai vyksta Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), pasaulio pažinimą A lygiu išlaiko vos keli vaikai iš viso mokyklos pradinukų srauto.
NŠA išsyk pabrėžė, kad pradinėse klasėse vaikai nesimoko A ir B lygiais ir patikrinimų A ir B lygiais nėra.
Atnaujinus bendrąsias programas pradiniame ugdyme Pasaulio pažinimo programą pakeitė Visuomeninio ugdymo ir Gamtos mokslų programos.
Šiais mokslo metais pradėjus diegti atnaujintas bendrąsias programas nelyginėse klasėse, 1 ir 3 klasių mokiniams per savaitę skiriama po 1 visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų pamoką. Pasaulio pažinimo pamokos išlieka tik 2 ir 4 klasėse.
Kitais mokslo metais pradėjus diegti atnaujintas programas ir lyginėse klasėse, jau visose pradinio ugdymo klasėse vyks atskiros visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų pamokos.
Kaip paaiškino agentūra, programose nenurodoma, kokius mokslus jos apima. Jose pateikiamos mokymosi turinio sritys (pvz., „Organizmai“, „Medžiagos“, „Energija“, „Sveikas ir saugus žmogus“), įvardijamos kompetencijos ir pasiekimai, kuriuos mokinys turėtų pasiekti. Šią informaciją išsamiau galima rasti ČIA.
„Pradinėse klasėse gamtamokslinis ugdymas yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą, kasdieniame gyvenime ir artimoje aplinkoje matomus reiškinius“, – tvirtino NŠA.
Anot jos, per gamtos mokslo pamokas įgytos žinios ir gebėjimai vėliau plėtojami biologijos, chemijos, fizikos pamokose.
Pavyzdžiui, su chemija susijusi tema „Medžiagos“ yra 1–4 klasės mokymo(si) turinyje. 1 klasėje aptariamos skirtingų gamtos išteklių (vanduo, oras) formos, pvz., vandens būsenos (snaigės, šerkšnas, ledas) ir kaip vanduo pereina iš vienos būsenos į kitą. 2 klasėje mokomasi atpažinti medžiagas (pvz., medieną, molį, stiklą, metalus, plastiką, gumą), tiriamos jų savybės (pvz., skaidrumas, paviršiaus tekstūra, kietumas, tamprumas). 3 ir 4 klasėje aptariami medžiagų būsenos kitimai, pvz., dėl temperatūros, rūdijimo, kietėjimo, garavimo.
„Taip pat ugdomos vertybinės nuostatos, kad reikia tausoti išteklius, rūšiuoti atliekas ir pan.“, – nurodo agentūra.
Panašiai į mokymosi turinį įtraukiamos astronomijos temos: 4 klasėje mokydamiesi temą „Saulės sistema“, mokiniai išsiaiškina, kad Saulė yra žvaigždė, kodėl keičiasi paros ir metų laikai, tačiau nenagrinėjamos visos Saulės sistemos planetos, jų savybės ar kiti sudėtingi dalykai.
NŠA atstovai patikino, kad mokymosi turinys yra parengtas atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus ir jau turimas žinias bei gebėjimus.
Ar išties mažai vaikų įveikia nacionalinį patikrinimą?
„Gamtos mokslų NMPP 4 klasėse iki 2019 m. buvo organizuojami tik toms mokykloms, kurios išreikšdavo norą, kad jų mokiniai atliktų konkrečių mokomųjų dalykų užduotis. Toks dalyvavimo principas neleidžia įvardyti rezultatų, nes jie atspindi tik savanoriškai dalyvavusių mokyklų ir mokinių rezultatus“, – sako agentūros atstovai.
Jie pabrėžė, kad 2024 m. rugsėjo mėn. 4 klasės mokiniai tik pradės mokytis pagal atnaujintas bendrąsias programas, todėl 2025 m. pasaulio pažinimo nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas nevyks.
Tačiau 2025 m. planuojamas integruoto ir praktinio pobūdžio gamtos ir visuomeninio ugdymo sričių nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo išbandymas. Šio patikrinimo modelis bus plėtojamas bendradarbiaujant su STEAM centrais. Išbandymas nebus privalomas visiems mokiniams.
