Kai kurie protestą surengusių ūkininkų reikalavimai kelia nerimą aplinkosaugininkams. Jie kalba apie itin prastą pievų situaciją Lietuvoje, mažėjančias kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijas. Tačiau pabrėžia – ūkininkauti būtina, svarbu nedaryti žalos gamtai.
Aplinkosaugininkai su nerimu laukia sprendimų dėl protestavusių ūkininkų reikalavimo keisti daugiamečių pievų atkūrimo tvarką. Juos, sako, stebina, kad žemdirbiai nenori to daryti.
„Situacija su agrarinėmis ekosistemomis, kaimo kraštovaizdžio ekosistemomis, gamta yra gerokai blogesnė nei situacija su Lietuvos miškais“, – teigia Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Per du dešimtmečius vidutiniškai kasmet prarandama apie 25 tūkst. hektarų vien ūkininkų deklaruotų pievų.
„Tai yra maždaug toks plotas, kiek Kaunas ir Klaipėda kartu sudėjus. Nuo stojimo į ES pradžios mes praradome beveik 0,5 mln. hektarų pievų. Čia apimtų visą ir Vilniaus rajoną ir Kauno rajoną, <...> tai iš tiesų plotai yra milžiniški“, – priduria Ž. Morkvėnas.
Baltieji gandrai – vienas iš kaimo kraštovaizdžio paukščių, kurių populiacija mažėja. Lietuvos ornitologų draugijos tyrimai rodo, nuo 2000-ųjų iki 2022-ųjų sunyko daugiau nei pusė kaimo kraštovaizdžio paukščių – varnėnų, pempių, dirvinių vieversių, karklažvirblių, šelmeninių kregždžių, dagilių ir kitų. Ornitologų draugijos direktorius sako, tam didelę įtaką daro naikinamos buveinės – suartos pievos ir naudojami herbicidai.
„Čia nekalbam apie retas rūšis, kur buvo nedaug ir dėl kitų priežasčių nyko anksčiau, bet tai yra įprasti mus supantys paukščiai, kurie yra gausūs ir nyksta“, – pažymi ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.
Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad paukščiai gali nykti ir dėl kitų priežasčių.
„Dagilį paukštį prancūzai naudoja maistui, gandrus Afrikoje šaudo dėl pramogos, <...> reiktų vertint viską plačiau, jei tie paukščiai nyksta, ar tikrai dėl žemės ūkio veiklos. Pavyzdžiui, daugiaaukščiai pastatai, stikliniai langai taip pat daro didelę žalą paukščiams“, – teigia jis.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad paukščiams reikalingi smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kur ūkininkavimas nėra toks intensyvus, likę medžių, yra sodybų.
„Mes tikrai negalime sakyt, kad ūkis yra absoliutus blogis. Agrarinėms ekosistemoms ūkininkas yra būtinas elementas, yra svarbus elementas, yra daug puikių pavyzdžių ūkininkavimo, kuriuose yra puoselėjama gamta, gali sutikti biologinę įvairovę, tinkamai tą darant“, – pabrėžia Ž. Morkvėnas.
Pasak jo, Lietuvoje dominuoja augalininkystė ir grūdinės kultūros, naudojama daug trąšų, alinamas dirvožemis, o toks ūkininkavimas kenkia biologinei įvairovei.
Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus sako, jog iš visos žemės ūkiui skiriamos paramos, bent trečdalis turi būti tvariam ūkininkavimui ir aplinkosaugai.
„Tikrai tų priemonių yra gausa, jos yra pakankamai populiarios ir gal tikrai turėčiau atkreipti dėmesį, kad turėtų didesnį dėmesį gauti mažieji žemės ūkio savininkai, mažieji ūkininkai, kurie tikrai <...> turėtų galimybę ženkliau prisidėti prie šitos veiklos“, – svarsto viceministras.
Aplinkosaugininkai sako, tvarus ūkininkavimas reikalingas, nes žemės ūkio sektorius daro milžinišką poveikį klimato kaitai.
