Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio antradienį sakė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.
Klausimą dėl galimo vokiškų ar kitos šalies gaminamų tankų įsigijimo VGT svarstė dar vasarą, tačiau galutinio sprendimo tada nepriėmė. Vis tik vėliau Gynybos resursų agentūra išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ įsigijimo, tačiau pabrėžė, jog tai nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo.
Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją.
A. Anušauskas teigė plačiau planuojamo įsigijimo negalintis komentuoti, nes derybos dar neprasidėjo.
„Lietuvos įsijungimas į patį procesą dar tik įvyks, – sakė ministras. – Žinoma, kalba eina apie tankų batalioną.“
K. Budrys taip pat pabrėžė, kad VGT nesvarstė galimų įsigijimo detalių.
„Už kokią tiksliai sumą turi būti vienas tankas, kiek jam šaudmenys turi kainuoti, visa tai bus tolesnių derybų rezultatas tiek su gamintoju, tiek su šalimis partnerėmis, ir dėl to VGT ir paprašė sugrįžti KAM, inicijavus tuos pokalbius, su konkrečiais pasiūlymais, kad galėtume matyti bendresnį paveikslą ir tada, tikėtina, kad tiksliai žinosime, kada ir kiek“, – sakė patarėjas.
Pasak jo, siekiama, kad pilna operacinį pajėgumą divizija pasiektų iki 2030 metų.
Tobulinama kariuomenės struktūra
K. Budrio teigimu, VGT taip pat sutarė, kad be divizijos Lietuvos kariuomenėje būtų įsteigiamas ir divizijos lygmens artilerijos pulkas, du batalionai – oro gynybos ir inžinerijos – didinami į pulkus, pildoma struktūra kitose pajėgose.
„Karinėse jūrų pajėgose yra įsteigiama uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, – sakė patarėjas. – Dar yra papildomai įsteigiama Kibernetinės gynybos valdyba, daromi kiti pakeitimai.“
A. Anušausko teigimu, šie vienetai yra kuriami pasitelkiant kariuomenėje jau esančius pajėgumus.
„Jie steigiami esamų pajėgumų pagrindu, nes jau yra ir įsigijimai padaryti, daromi ar numatyti, žinomas grafikas“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, taip pat svarstoma Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną.
„Bet šiuo atveju sprendimas priklausys nuo kitų veiksnių – tankų galimo įsigijimo“, – teigė A. Anušauskas.
Didinami šauktinių ribiniai skaičiai
K. Budrys antradienį taip pat pranešė, kad už šalies gynybą atsakingi pareigūnai sutarė maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus.
Šiuo metu per metus pakviečiama tarnauti apie 3,8 tūkst. šauktinių.
„VGT pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo“, – teigė K. Budrys.
Savo ruožtu A. Anušauskas pabrėžė, šis pokytis priklausys nuo to, kaip Seimui seksis patvirtinti KAM parengtą šaukimo reformą. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui.
Parlamentas praėjusių metų pabaigoje po pateikimo pritarė šauktinių reformai. Pagal naująjį variantą, tarnauti būtų kviečiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.
Įgyvendinus šiuos pokyčius, atsirastų galimybė vaikinams pasirinkti – tarnauti šešis arba devynis mėnesius.
KAM tikisi, kad sukurta teisinė bazė leistų ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.
„Nuo 2025 metų šauktinių skaičius turėtų būti skaičius apie 5 tūkstančius. Kiekvienais metais numatomas tam tikras didėjimas“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad tam bus reikalinga papildoma ginkluotė, ekipuotė, aprūpinimas.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai nėra
Artimiausiu metu Lietuvai karinės grėsmės nekyla, tačiau reikia svartyti visus variantus, taip pat sako prezidento patarėjas.
Tiek žvalgybos, tiek karinės žvalgybos vadovai savo ruožtu pabrėžia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais.
„Galima konstatuoti, kad esminių didelių pokyčių vertinant artimiausio laikotarpio karines grėsmes Lietuvai, jų nėra, tačiau, žinoma, tiesiogine karine grėsme visam Aljansui išlieka Rusija“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Anot jo, VGT nariai sutarė, kad Lietuvai privalu planuoti įvairius veiksmus įvairių saugumo scenarijų atveju.
„Lietuvos saugumo situacija šiuo metu priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje dinamikos, bet ir nuo įvykių kituose regionuose, ir globaliai. Taip bus ir ateityje“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis tvirtino, kad nėra požymių, jog karas Ukrainoje būtų įšaldytas.
„Rusijos karas prieš Ukrainą išliks svarbiausiu veiksniu, kuris formuos regiono saugumo darbotvarkę. Mažai tikėtina, kad Rusijos agresija, tikslai ar strategija keisis. Matyt, ta situacija išliks tokia pati, kaip praėjusiais metais“, – tvirtino jis.
Žvalgybos vadovo teigimu, Rusija sieks mažinti Vakarų paramą Ukrainai, tikėtina, toliau imsis dezinformacijos, branduolinio šantažo.
„Matome, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir turi gana platų spektrą priemonių bei instrumentų, juos, neatmestina, naudos, kad mažintų Vakarų paramą Ukrainai“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė jis.
„Žinoma, bus panaudotos informacinės ir kibernetinės operacijos, ką stebime ir šiuo metu. Žinoma, branduolinis šantažas yra kaip viena iš tokių priemonių“, – pridūrė jis.
VSD direktoriaus teigimu, neatmestini ir incidentai NATO šalių teritorijose, inicijuoti Rusijos.
Anot jo, tikėtinas ir aktyvesnis Kremliaus spaudimas Kaliningrado srities klausimais.
„Jie mato Kaliningradą kaip savo silpną dalį. Be jokios abejonės, galima tikėtis agresyvios retorikos iš jų būtent Lietuvos atžvilgiu dėl Kaliningrado situacijos“, – teigė D. Jauniškis.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius sakė, kad šiuo metu pagrindinis Kremliaus režimo prioritetas – nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl dabar ten telkiami didžiausi pajėgumai, o Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tarp jų ir prie Lietuvos, yra gerokai sumažėjęs.
„Tačiau kiti Rusijos kariuomenės komponentai tokie, kaip laivynas, oro pajėgos, oro gynyba, išlieka regione iš esmės nesumažėję“, – teigė jis.
Anot E. Paulavičiaus, Rusija turi tikslą atkurti sumažėjusius pajėgumus Vakarų kryptimi, todėl planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą.
„Rusija vykdo du procesus vienu metu – telkia resursus Ukrainos kryptimi ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – tvirtino jis.
VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad neigiamą poveikį saugumo situacijai daro konfliktas Vidurio Rytuose, pasak jo, įtampa iš Vidurio Rytų keliasi ir į Europą.
„Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs, ir mes nesame apsaugoti lygiai taip pat“, – sakė D. Jauniškis.
Jo teigimu, kadangi šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai, prognozuojamas Kinijos žvalgybų dėmesys tam.
„Neabejojame, kad Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją apie Lietuvoje vyksiančius rinkimus. Kinijos interesas yra pakeisti mūsų politinę kryptį Taivano atžvilgiu“, – sakė jis.
