Policija nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl incidento, nutikusio tarp Vilniaus Naujamiesčio mokyklos mokinių, kai du berniukai šaudė į trečią. Nukentėjusiojo mama agresiją, nutaikytą į jos sūnų, sieja su jo išsakytu požiūriu į Kremliaus režimą. Mokykla patikino, kad bus imtasi pilietiškumo ugdymo, žada dirbti su tėvais.
LRT.lt primena, kad prieš Kalėdas vienos Vilniaus mokyklų, kur vaikai ugdomi rusų kalba, du mokiniai ne mokyklos teritorijoje šaudė į bendraklasį, atvykusį iš Rusijos ir išsakiusį kritišką požiūrį į Kremliaus režimą, palaikymą Ukrainai.
Prieš daugiau nei metus į Vilnių iš Rusijos persikrausčiusi žurnalistė Ira Novik LRT.lt pasakojo, kad į jos paauglį sūnų, dabar Vilniaus mokyklos mokinį, skambant „Wagner“ grupuotės himnui, šaudė du bendramoksliai.
Pasak I. Novik, prieš šaudynes paaugliai, susėdę picerijoje, kalbėjosi apie politiką.
„Mano sūnus laikosi aiškios antirusiškos pozicijos. Pokalbio pradžioje jis pasakė nenorintis diskutuoti apie politiką, kad nesusipyktų. Jį iškart pradėjo vadinti „banderovcu“. Ir kai šaudė, vadino „banderovcu“ ir paleido „Wagner“ himną“, – dalijosi I. Novik.
Jos papasakota istorija išplito socialinėje erdvėje. Į ją išsyk reagavo mokykla, mama parašė pareiškimą policijai.
Kaip pirmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja, nepradėti ikiteisminio tyrimo policija nusprendė dėl jauno nusižengusiųjų amžiaus – jiedu yra nepilnamečiai.
„Taip pat sprendžiamas klausimas dėl administracinės teisenos pradėjimo tėvams dėl tėvų valdžios nepanaudojimo“, – sakė J. Samorokovskaja.
Tėvams administracinė atsakomybė galėtų būti taikoma dėl to, kad jie neužkardė netinkamo vaikų elgesio. Pirmą kartą už tai tėvams gali grėsti įspėjimas.
Nukentėjusio vaiko motina I. Novik LRT.lt sakė, kad ją su sūnumi kelis kartus per žiemos atostogas kvietėsi mokyklos, kurioje mokosi visi trys vaikai, administracija.
„Mokykla sakė, kad imsis įvairių priemonių, kad toks elgesys nebepasikartotų. Kaip tai veiks praktiškai, laikas parodys. O mano prašymo, kad smurtavę prieš mano sūnų vaikai būtų perkelti į kitą mokyklą, mokykla įvykdyti negali, nes tėvai su tuo nesutiko“, – pasakojo mama.
Mažins prorusiško požiūrio įtaką
Naujamiesčio mokyklos direktorė Danutė Mišrienė sakė, kad pirmadienį, pirmą dieną po atostogų, ji pati dalyvavo klasės pokalbyje, ten buvo ir nukentėjęs vaikas, ir vienas iš smurtavusiųjų. Antrasis mokosi kitoje klasėje.
Mokyklos vadovė atskleidė, kokios yra tos priemonės, kurių imasi ugdymo įstaiga.
„Stipriname mokinių pilietiškumo kompetencijų ugdymo praktikas. Akivaizdu, kad šis įvykis parodė, jog tai, ką teigiame, deklaruojame ir kalbame su mokiniais, ne visada veikia ne mokyklos aplinkoje. Ypač esant kokiam nors dirgikliui, kaip kad šautuvas ar į šautuvą panaši priemonė. Atnaujinamas bendradarbiavimo su tėvais modelis. Šioje situacijoje turėtume akcentuoti atsakingą tėvų elgesį“, – vardijo direktorė.
Naujamiesčio mokykla inicijuoja susitikimus su Vilniaus miesto pedagogine-psichologine tarnyba, policija, pamokas, prevencinius renginius su prokuratūros atstovais.
„Akcentuojame nesmurtinį elgesį. Žodžiu, bandome dirbdami sukurti saugų mikroklimatą vaikui, patyrusiam smurtinį elgesį iš klasės draugų.
Na ir, žinoma, planuojame, pradedame įgyvendinti veiklas, kurios turėtų sumažinti prorusiško požiūrio įtaką, aplinką iš socialinių medijų. Kritinio mąstymo stiprinimas mažinant propagandinės aplinkos poveikį yra labai svarbus“, – kalbėjo direktorė.
Mokykla planuoja susitikimus su rusais, kurie yra baigę Naujamiesčio mokyklą, dirbančiais valstybinį darbą, galinčiais pasidalinti savo požiūriu.
Su smurtavusiais vaikais dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
D. Mišrienė sakė, kad nukentėjusiojo mamos pageidavimas, kad jos vaiką skriaudę berniukai būtų perkelti į kitą mokyklą, žmogiškai suprantamas, bet teisės aktai neleidžia vienašališkai nutraukti sutarties su mokiniu ar jo atstovais.
Patys tėvai perkelti savo atžalų į kitą ugdymo įstaigą nepanoro.
Nesvarsto pereiti į kitą mokyklą
Nukentėjusio vaiko mama I. Novik su sūnumi tikisi, kad įtampa nuslūgs, ir nesvarsto galimybės metus intensyviai pasimokius lietuvių kalbos vėliau pereiti į lietuvišką mokyklą.
„Mano nuomone, galimybe vienus metus mokytis vietinės kalbos geriausia pasinaudoti iš karto po to, kai šeima ir vaikas persikelia į naują šalį. Jei sūnus Davidas tai darytų dabar, reikštų, kad jis pakeistų rusišką mokyklą į lietuvišką, o po metų turėtų eiti į dar vieną naują, jau lietuvišką, mokyklą. Trys naujos mokyklos per vienus metus – tai daug streso, ir šiuo metu mano sūnui jis tikrai nereikalingas.
Kitas niuansas – nesu šimtu procentų tikra, kad mano vaikai studijuos Lietuvoje, todėl manau, kad teisingiau daugiau dėmesio skirti anglų kalbos mokymuisi“, – paaiškino I. Novik.
Remdamasi savo sūnaus mokyklos pavyzdžiu ji įžvelgia du lietuvių kalbos mokymo aspektus.
„Pirma, lietuvių kalbos mokoma kaip gimtosios, o ne kaip užsienio kalbos. Antra, mokytojai daugiausia dėmesio skiria tai daugumai mokinių, kurie kalba lietuviškai, o ne dviem mokiniams iš Rusijos. Tokiomis sąlygomis atsakomybė perkeliama tėvams, kurie turi samdyti korepetitorius.
Todėl esu už tai, kad rusakalbiai vaikai būtų tiesiogiai integruojami į lietuviškas mokyklas. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokia praktika pasiteisina. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV ir Suomijos mokyklose su vaiku dirba individualūs korepetitoriai, jei jis savarankiškai neįveikia programos.
Ispanijoje atvykėliams gali būti paskirtas bendraamžis, kuris moka ir ispanų, ir jų gimtąją kalbą ir padės jiems greičiau ir lengviau adaptuotis“, – kalbėjo I. Novik.
