Vyriausybei pritarus mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėms, dalis gimnazijų nebegalės formuoti trečių ir ketvirtų (vienuoliktų ir dvyliktų) klasių, mat nesurinks į jas 21 mokinio. Dėl to nuogąstauja mažesnių miestų ir miestelių bendruomenės, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paaiškina: permainomis siekiama lygiaverčių ugdymosi sąlygų miesto ir kaimo vaikams.
Bendruomenės mano, kad neturint vidurinio ugdymo pasikeis miestelių ir mažų miestų gyvenimas, sumažės jų patrauklumas. Tiesa, pripažįsta, kad tokios permainos buvo žinomos.
Vilys: sodybų tuštėjimo metas
„Kai toks sodybų tuštėjimo metas, tokie mažinimai neišvengiami“, – sakė Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys.
Jis pasakojo, kad reikalavimas turėti bent 21 gimnazijos trečioką, kad tokia klasė galėtų būti sudaroma, gali sukelti rūpesčių dviem rajono gimnazijoms – Pumpėnų ir Vaškų.
Pumpėnų gimnazija kitais metais turės 18 gimnazijos trečiokų, tad reikalavimų kartelės neperkops, tiesa, jaunesnių vaikų – gausiau, tad ateityje galėtų vėl reikėti trečiosios klasės.
„Tiesiog būna metų, kai duobė“, – padėtį apibrėžė G. Vilys.
Dar viena mokykla, kuriai gali kilti keblumų po metų kitų, – Vaškų gimnazija. Kitais metais šioje gimnazijoje trečiokų turėtų būti pakankamai, bet, kaip sakė G. Vilys, vėlesniais metais dešimtokų, planuojančių mokslus tęsti gimnazijoje, galėtų būti vos 19, 13, 14, 20.
„Tad įtampos nemenkos“, – apibendrino Švietimo ir sporto skyriaus vadovas.
G. Vilys sakė, kad savivaldybė ieškos sprendimų, kaip užtikrinti, kad ten, kur bėdų galėtų kilti tik metus, išsaugoti trečiąją klasę, juolab savivaldybės turi galimybę iš dalies pačios finansuoti ugdymą.
Šiuo metu Pasvalio rajone veikia keturios gimnazijos – Pasvalio P. Vileišio, Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų ir Vaškų.
Dar vienas tinklo pertvarkos aspektas – mokykla gali veikti, kai turi mažiausiai 60 mokinių. G. Vilys sakė, kad pernai buvo nuspręsta vieną mokyklą padaryti kitos skyriumi, mat mokinių skaičius artėjo prie lemiamos ribos.
„Labai gaila, bet teko imtis tokios pertvarkos Krinčino mokykloje, kuriai – 400 metų“, – sakė G. Vilys.
Artimiausiais metais, anot savivaldybės atstovo, tokių pokyčių neturėtų prireikti.
Ministras: kils keblumų ateityje
Kretingos rajono Salantų mokyklos bendruomenė taip pat nuogąstauja, kad ateityje gali nepavykti suburti trečiokų. Kitais metais mokykla galbūt turės 23 vienuoliktokus, tad kol kas klasė atitiktų reikalavimus.
Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė sako sulaukianti bendruomenės, ypač jaunų šeimų, nuogąstavimų, kad galėtų nebelikti gimnazinių klasių.
Salantiškių nuogąstavimai pasiekė ir ministrą G. Jakštą. Jis pabrėžė, kad kol kas mokykla tenkina vidurinio ugdymo klasėms keliamą reikalavimą.
„Tinklo taisyklės buvo derinamos, jos dabar palankesnės norintiems išlaikyti mažesnes mokyklas. Nepasakyčiau, kad jos geresnės, bet tokios kompromisinės, atsižvelgiant į įvairius nuogąstavimus“, – trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė G. Jakštas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės palaimintose mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėse atsisakyta planuoto griežtesnio reikalavimo – turėti 31 mokinį, kad būtų galima formuoti vidurinio ugdymo klases. Paliktas reikalavimas, kad nuo kitų metų reikės 21 mokinio vienai tokiai klasei sudaryti.
„Žiūrėdami į Kretingos rajoną, matome, kad yra per 350 mokinių, kurie iš Kretingos rajono, nors ten deklaravę gyvenamąją vietą, vyksta mokytis į Palangą arba į Klaipėdą“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad Salantų gimnazijoje mažiau nei pusė mokytojų turi visą krūvį, nuolat mažėja mokinių. Be to, sakė ministras, savivaldybė gali pati priimti sprendimą, kaip išsaugoti klasę, tarkime, ugdymą organizuoti kartu su kita mokykla.
„Tinklo taisyklės nepasako, kad gimnazijos turėtų nelikti, net jei vienuolikta klasė būtų nesuformuota“, – sakė G. Jakštas.
Tačiau, pabrėžė ministras, Salantuose šiuo metu yra 16 gimnazijos trečiokų. Kai jie buvo pirmokai, gretos buvo kur kas gausesnės – 29 vaikai. G. Jakšto manymu, būsimoms kartoms bus sudėtinga surinkti 21 mokinį, tad derėtų mąstyti, kaip pasiekti, kad vaikai neišvažiuotų į kitų rajonų mokyklas.
Tiesa, mokyklos direktorė sakė, kad nemažai šių vaikų po dešimtos klasės pasirinko mokytis profesinėse mokyklose.
Dalis reikalavimų įsigalios nuo kitų, dalis – dar nuo kitų metų
LRT.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus.
Kaip teigia ministerija, taip siekiama pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą.
„Stiprindami mokyklų tinklą siekiame lygiaverčių ugdymosi sąlygų miesto ir kaimo vaikams. Visi turi turėti galimybę naudotis gamtos mokslų laboratorijomis mokykloje ar STEAM centre, lankyti būrelius, mokytis kalbų, gauti švietimo pagalbą.
Matydami ugdymosi rezultatų skirtumus tarp savivaldybių ar tos pačios savivaldybės mokyklų, siekiame juos mažinti, įgalinti mokyklų steigėjus tai daryti. Visos mokyklos turi teikti mokiniui lygiavertį ugdymą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.
Dalis kokybinių kriterijų įsigalioja nuo ateinančių metų, kiti – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., kad mokyklos turėtų daugiau laiko pagerinti savo veiklą. Jei mokykloms nepavyktų pasiekti rodiklių, būtų skiriama laiko jiems įgyvendinti.
ŠMSM pabrėžia, kad daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.
