„Žiūrint strategiškai iš užsienio politikos perspektyvos, čia visiška katastrofa“, – apie konfliktą tarp Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir prezidentūros komentavo politologas Ignas Kalpokas. Lenkijoje Lietuvos ambasadoriaus nėra jau 4 mėnesius. Skiriasi ir institucijų pasakymai apie siūlytų kandidatų lenkų kalbos mokėjimą. LRT.lt kalbinti politologai šią situacija vadina graudžia ir pabrėžia, kad nesuderinama Lietuvos užsienio politika kenkia dvišaliams santykiams.
Klausimas dėl ambasadoriaus Lenkijoje užvirė ketvirtadienį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žiniasklaidai teigė neturįs atsakymo, kodėl Lenkijoje vis dar nėra Lietuvos deleguoto ambasadoriaus.
Anot jo, URM pirmąsias kandidatūras į šias pareigas pateikė laiku, beveik prieš pusantrų metų.
„Teikta bent du kartus“, – teigė ministras.
G. Landsbergis atsisakė komentuoti, kodėl URM siūlyti kandidatai netiko prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Nenorėčiau komentuoti prezidento“, – sakė G. Landsbergis.
Prezidentūros ir URM žodžiai prieštarauja vieni kitiems
Vėliau ELTAI duotame komentare prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis komentavo, kad pastarasis URM siūlytas kandidatas šalies vadovui netiko, nes nemokėjo lenkų kalbos.
„Deja, pastarasis užsienio reikalų ministerijos pateiktas (-a) kandidatas (-ė) į ambasadorius Lenkijoje nekalba lenkiškai. Prezidentas laukia kito kandidato (-ės)“, – ELTAI atsiųstame komentare teigė prezidento patarėjas R. Jasiulionis.
LRT.lt kreipusis į URM, jų atsakymas buvo priešingas.
„Tarp pateiktų siūlytų profesionalų ambasadorių yra mokančių lenkų kalbą“, – LRT.lt tvirtino užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė.
LRT.lt išsiuntė klausimus raštu prezidentūrai, kodėl teigiama, kad pastarasis pateiktas kandidatas nemoka lenkiškai, nors URM tai neigia. Taip pat kaip prezidentūra vertina URM atsakymą, kad visi kandidatai moka lenkų kalbą. Prezidentūra šių klausimų nekomentavo.
Tiek viena, tiek kita pusė eskaluoja konfliktą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas teigė, kad ši akistata tarp URM ir prezidentūros atrodo graudžiai.
„Man atrodo, kad vaikų darželyje yra daugiau sėkmingesnio bendradarbiavimo pavyzdžių negu tarp URM ir prezidentūros“, – LRT.lt sakė jis.
Anot I. Kalpoko, tas konfliktas tęsiasi jau visą Vyriausybės kadenciją – vieni siūlo vieną, kiti siūlo priešingai.
„Žiūrint strategiškai iš užsienio politikos perspektyvos, čia visiška katastrofa“, – kalbėjo pašnekovas.
Idealiu atveju, sakė I. Kalpokas, tos asmeninės priešpriešos turėtų būti atidėtos į šalį ir turi būti žiūrima nacionalinių interesų. Pasak jo, Lietuva turėjo dvi užsienio politikas pastaraisiais metais, tačiau panašu, kad tokia situacija tęsis ir likusius kadencijos metus.
Politologas taip pat pabrėžė, kad su nauja Lenkijos Vyriausybe reikia kalbėtis ir megzti ryšius, turint omenyje, kad dabartinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dviprasmiškai žiūri į Lietuvą.
Negana to, naujoji Lenkijos Vyriausybė diplomatiškai labiau orientuojasi į Vakarus negu į šalia esančias šalis. Dėl to, kol nėra Lietuvos ambasadoriaus, atsiveria keliai kitoms šalims, kurios jau dabar gali kalbėtis ir megzti diplomatinius santykius su naująja Lenkijos vyriausybe.
„Šioje vietoje reikėtų kaip įmanoma sparčiau ir efektyviau spręsti šitą klausimą. Bet, kaip ir minėjau, jau trejus metus turime situaciją, kai tiek viena, tiek kita pusė iš esmės kiekvieną įmanomą progą išnaudoja tam konfliktui eskaluoti ir kažkokioms asmeninėms sąskaitoms, ambicijoms, konkurencijos ir panašiai tenkinti“, – teigė I. Kalpokas.
Trūksta aiškios vizijos dėl santykių su Lenkija
VDU docento Andžejaus Pukšto teigimu, Lenkija yra matoma kaip partnerė, kuri užtikrina Lietuvos saugumą, ekonominius interesus ir infrastruktūrą. Jo manymu, žvelgiant apskritai, URM stokoja aiškios vizijos dėl Lenkijos, tad ir ambasadorius vargu, ar padėtų.
„Jis galėtų tapti tiltu, bet kai nėra, ko jungti, ką jis ten prijungs? Mano galva, mums šiek tiek trūksta instrumentų veikloje su Lenkija (...). Lenkija yra nepakeičiamas partneris, bet, ko gero, per daug instrumentų neturime“, – sakė jis.
Pasak jo, tiek senajai, tiek naujajai Lenkijos valdžiai atrodė ir atrodo nerimta, kad Lietuva vis dar nėra paskyrusi savo ambasadoriaus. Anot jo, gali susidaryti įvaizdis, kad tokia diplomatinė atstovybė traktuojama nerimtai.
„Tai šiek tiek stabdo ir pačios ambasados veiklą ir, be abejo, tai yra mūsų šalies įvaizdžiui didelis minusas“, – sakė A. Pukšto.
Kad URM ir prezidentūra konfliktuoja šiuo klausimu, Lenkijai nėra svarbu, nes naujoji valdžia dabar strateguoja savo užsienio politiką, kuri krypsta į Vakarus. Vilnius dabar jiems nėra pirminis tikslas, – sakė jis.
„[Donaldo] Tusko pagrindinės mintys ir pagrindiniai siekiai dabar yra vystyti santykius su Berlynu, su Paryžiumi, suplanuoti vizitą į Vašingtoną. Tikrai ne Vilnius pirmoje vietoje Tuskui ir net ne antroje vietoje. Bet čia ir yra diplomatijos vaidmuo, kad tas Vilnius Varšuvoje atsirastų ir kad jis atsirastų iš teigiamos pusės“, – kalbėjo A. Pukšto.
