Nuo kitų mokslo metų visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės išlaikyti tris egzaminus – lietuvių, matematikos ir dar vieną pasirenkamą. Tai galios ir norintiems studijuoti už savo lėšas. Švietimo ministerija sako, kad dėl to kolegijos gali netekti trečdalio studentų, o tada ir nebeatitikti studijų kokybės reikalavimų.
Panevėžio kolegijos vadovas sako, kad kitais mokslo metais studentų šiek tiek gali sumažėti. Iki šiol čia, kaip ir į kitas kolegijas nemokamai studijuoti galima buvo turint didesnį nei 4 konkursinį balą. Mokamai – užteko mažesnio.
„Galbūt sumažėjimas bus, nes mes savo lėšomis priimdavome studijuoti norinčiųjų ir su žemesniais balais. Kiekviena kolegija buvo nusistačius ir mes buvom nusistatę 2 balus. Panevėžyje praėjusiais metais 91 studijuojantįjį priėmėme su žemesniu nei 4,3 balo, kitais metais jie tokios galimybės neturės“, – sakė Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas.
Valstybės nustatyto mažiausio stojamojo konkursinio balo nebeliks. Viskas priklausys nuo egzaminų balų.
Visi stojantieji į aukštąsias mokyklas nuo kitų metų turės išlaikyti tris egzaminus – lietuvių, matematikos ir dar vieną pasirinktą. Nuo jų vidurkio priklausys galimybės, kur stoti.
„Dabar labai aiškūs trys valstybiniai egzaminai ir juos išlaikius vidutiniškai galės stoti į universitetus, o išlaikius patenkinamai galės stoti į kolegijas“ – tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.
Pasak viceministro, ar nustatyti papildomą – aukštesnę kartelę, spręs pačios aukštosios mokyklos. Jei to nepadarys, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius svarsto, kad kartelė į universitetus bus mažesnė nei pernai.
„Jis gali išlaikyti lietuvių kalbą 16 balų iš 100, matematiką 16 iš 100, o geografiją 72 balai iš 100, vidurkis pasidaro tinkamas ir taip kartelė nusileidžia iki 4,3 ir taip vaikas įstoja į universitetą silpnai baigęs gimnaziją su silpnais balais“, – teigia Gintaras Sarafinas.
„Ne, kartelė lieka labai panaši, čia matematikos klausimas, kaip mes ją skaičiuojam“, – sako J. Nugaras.
Trijų egzaminų reikalavimas galios abiturientams, stojantiems ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas studijų vietas.
„Mes žinom, kad kai kurios kolegijos priėmė su vienu ar dviem balais nesilaikė taisyklių universitetai į nefinansuojamas vietas, o dabar privalės laikytis taisyklių“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė.
Todėl kai kuriose kolegijose gali ne tik sumažėti studentų, kurie iki šiol ten patekdavo su itin žemais balais – politikai sako, joms visai gali tekti užsidaryti.
„Kai kuriose kolegijoje stojančiųjų skaičius gali mažėti iki 30 procentų ir tai reikš, kad studentų bus nepakankamai, kad vyktų kokybiškos studijos“, – tvirtina J. Nugaras.
„Taip, gali ir neišgyventi, jei vertintume pagal šių metų stojančiųjų abitūros rezultatus, kai kam būtų labai liūdna“, – prideda Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Panevėžio kolegijos vadovas sako – prognozės neteisingos.
„Jei imant kolegijinį sektorių, ypač regionų, tai pas mus tų metų stojantieji sudaro ne daugiau kaip 25 procentus nuo visų stojančiųjų“, – pabrėžia G. Sargūnas.
O baigusiems mokyklą anksčiau kitais mokslo metais stojant galios senosios konkursinio balo taisyklės.
