„Vargšai sinoptikai – kaip jiems tuos orus nuspėti?“ – sako klimatologė Audronė Galvonaitė, kalbėdama apie prognozes žiemai. Pasak mokslininkės, galimybes išpranašauti, koks bus šaltasis metų laikas, sunkina visa puokštė aplinkybių: tiek klimato kaita, tiek karai. Net ir liaudiški pastebėjimai mažai čia gelbsti, – tvirtina ekspertė.
Kaip LRT RADIJUI pasakoja A. Galvonaitė, tiek ką tik praūžęs ruduo, tiek ir visi šie metai orų požiūriu buvo stebinantys – tereikia prisiminti, jog spalį dar girdėjome griaustinį. Dėl to, anot ekspertės, labai tikėtina, jog įdomi pasitaikys ir atėjusi žiema.
Visgi, sako ji, artėjančių orų prognozuoti praktiškai neįmanoma, nes veikia net keli faktoriai, kurių poveikis iš anksto tiksliai nenuspėjamas. Pirmasis iš jų – „El Niño“ reiškinys Ramiajame vandenyne, kuomet smarkiai įkaitęs vanduo „pastumdo visas oro mases iš savo vietos“.
„Atrodo, kad visa tai yra labai toli, bet viskas yra susiję. (...) Ką dažniausiai „El Niño“ duoda Europai ir Lietuvai – tai vėjus, gausius kritulius, nebūtinai sniegą, pereinantį į šlapdribą ir lietų, ir įvairiausius kitokius orų pokyčius“, – aiškina klimatologė.
Antrasis labai rimtas veiksnys – visi su klimato kaita susiję reiškiniai. „Numatyti, ko galime sulaukti, kokie čia procesai gali pasikeisti, tikrai yra labai sunku“, – tvirtina pašnekovė.
„Visai neaišku“, anot jos, yra ir tai, kas bus su Islandijos ugnikalniu. „Ką jis nuspręs galų gale daryti“, esą taip pat gali nulemti orų pokyčius. Be to, pažymi A. Galvonaitė, daug įtakos turi ir jau kone dvejus metus besitęsiantis karas Ukrainoje bei šį rudenį prasidėjęs Izraelio karas su „Hamas“.
„[Į aplinką] tiesiog pastoviai patenka daug taršos šaltinių, kurie irgi turi įtakos orams. Jie gali sukelti ir labai stiprias liūtis, ir karščius, ir taip toliau“, – sako mokslininkė.
Neaiškumų bandant prognozuoti artėjančius orus, pasak ekspertės, kyla ir remiantis įvairiais liaudiškais pastebėjimais. Šie esą neretai vienas kitam prieštarauja.
„Pavyzdžiui, šiais metais sniegas iškrito ant medžių dar su lapais. Pagal liaudiškus pastebėjimus, tai reiškia, kad bus vidutiniškai šilta, permaininga žiema. (...) Bet dažnai, žinokite, netgi tie gamtiški pastebėjimai vieni kitiems prieštarauja.
(...) Jeigu jūs pasižiūrėtumėte kartais į Žemaitijos pastebėjimus ir Aukštaitijos pastebėjimus, jie labai skiriasi. Aš juokauju kai kada, kad aš, pragyvenusi jau daug metų ir ilgai dirbusi, taip ir nežinau, ką tas barsukas viduržiemį turi daryti, nes skirtinguose rajonuose – skirtingi pastebėjimai“, – juokiasi A. Galvonaitė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, jos teigimu, neverta stebėtis, jog kartais orų prognozės pasirodo netikslios ar net nelogiškos. Klimatologė linkėtų, kad žmonės būtų šiek tiek kantresni ir taip sinoptikų nepeiktų.
„Kai vieną Kūčių vakarą buvo pranešta, kad bus lietūs didžiuliai, o buvo pūga, sniegas, visi pradėjo juoktis, kad sinoptikai vėl nepataikė. O kitą dieną pylė lietus kaip iš kibiro. Bet niekas sinoptikų neatsiprašė.
(...) Žiemą išklausykite labai atidžiai jums pateikiamas prognozes. (...) Sinoptikai, kai mato artimiausias prognozes ir artimiausius faktorius, jums pateikia ir perspėjimus. Netgi jeigu jie atrodys jums nelogiški, patikėkite jais“, – sako pašnekovė.
Mokslininkė viliasi, jog šiemet žiema mums sniego nepagailės, o pasirodęs jis nepuls kaip mat tirpti – juk be šio balto patalo mes tiek daug netenkame.
„Mes su žiema [be sniego] prarandame mūsų vaikišką džiaugsmą, kai galime kūlvirsčiais virsti per pusnis nuo kalniukų, važinėtis rogutėmis. Dabar kai kurie vaikai iš tikrųjų jau šito dažnai ir nemato – vieną dieną sninga, kitą dieną lyja, jie nespėja išsitraukti tų savo rogučių.
(...) Be to, tai ir augalams problemos, ypač mūsų laukams, kur yra pasėliai: jie gali tai iššusti, tai įšalti“, – pabrėžia A. Galvonaitė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Gamta – visų namai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
