Lietuvos kariuomenė nori tankų, sako, kad be jų neįmanoma nei gynyba, nei puolimas. Bet ekspertai atremia, kad karo Ukrainoje pamokos rodo, jog ne tankai keičia situaciją, o modernios priemonės, ir siūlo stiprinti rezistenciją, investuoti į modernias karybos technologijas.
Karas Ukrainoje – nuo Antrojo pasaulinio karo apkasų iki brėžiamų modernaus karo kontūrų ir pamokų Vakarams.
„Viskas, kas gali būti pastebėta mūšio lauke, gali būti sunaikiinta. Šūvių tikslumas – plius, minus metras nuo taikinio, tai – pražūtinga“, – LRT TELEVIZIJAI tikina „Global SOF foundation“ vadovas atsargos pulkininkas Stuardas Bradinas.
Ir naikina abi pusės. Ukrainiečiai pastebi ir Rusijos pažangą.
„Gąsdina kai kurie jų pajėgumai ir žengimas į priekį“, – teigia „Unmanned Defense Systems“ atstovas Jonas Steikūnas.
Po tankų šūvio, dronų garsai. Kaip teigia ukrainiečiai kariai, dabar kare reikia elektroninės kovos priemonių, kad būtų nutildyti dronai ir būtų galima atakuoti Rusijos pozicijas.
Būtent elektroninės kovos priemonės ir rusų dronas kamikadzė „Lancet“ yra galvos skausmas.
„Jau tokių gandų girdisi, kad paleidžia „Lancet“ be taikinio, liepia orlaiviui skristi ir ieškoti dirbtinio intelekto pagalba taikinių“, – pasakoja J. Steikūnas
Karas Ukrainoje priminė šaudmenų, ypač artilerijos, rezervo svarbą. Yra ir daugiau pamokų.
„Reikia oro gynybos ir atsparios visuomenės. Tai ne tik kariuomenės, bet ir visos visuomenės pastangų“, – pabrėžia Švedijos gynybos universiteto dėstytojas pulkininkas leitenantas Joakimas Paasikivi.
Lietuvos planai dar didesni – ne tik daugiau sąjungininkų, bet per septynerius metus sukurti diviziją ir tankų batalioną.
„Be tankų mes tik galime užsidaryti kokiam nors apkase, manevrinės gynybos negalėtume vykdyti iš viso“, – tikina Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Tačiau, pasak ekspertų, karo Ukrainoje pamokos rodo, kad ne tankai svarbiausi.
„Niekada negalėsite kautis su rusais tankas prieš tanką. O realybė Ukrainoje tokia, kad ir nereikia to daryti, nes ne tankai, o valdoma prieštankinė raketa naikina rusų šarvuočius“, – pabrėžia S. Bradinas.
Lietuvos kariuomenės vadai sako, kad tankai – visos gynybos dėlionės būtina dalis.
„Jeigu norime kontroliuoti teritoriją, kurioje yra atėjūnai, svetimkūniai, tai yra tik vienintelis įrankis, kuris gali tai užtikrinti“, – įsitikinęs sausumo pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas
„Ar kovosime vieni? Tai esminis klausimas. Jei atsakymas taip, tada tankų batalionas turi prasmę kartu su likusia brigados dalimi divizijos sudėtyje“, – pabrėžia J. Paasikivi.
Šeštadienį sąjungininkai žygiavo viename parade su lietuviais, o Lietuvoje dislokuojamoje Vokietijos brigadoje bus ir tankų batalionas.
„Atsakant į poreikius, su kuriais reiktų stoti į kovą, tai vieno tanko bataliono čia neužteks. Bus ir daugiau tankų batalionų“, – pabrėžia V. Rupšys.
Ir tankai atgrasymo politikos dalis.
„Vien jau faktas, kad yra tankas, psichologiškai veikia“, – tikina A. Radvilas.
„Psichologiškai veikia ir kai matai, kaip jis dega, tada galvojate: „Taip, po velnių, mes galime juos sunaikinti“, – priduria S. Bradinas.
Pusšimtis tankų Lietuvai kainuotų 2 milijardus eurų, o tai – visų metų išlaidos gynybai. Jungtinių Valstijų atsargos pulkininkas sako, kad mažoms šalims su ribotais ištekliais tankai ne išeitis.
„400 dolerių kainuojantis kiniškas dronas su tinkamais sprogmenimis gali sunaikinti 100 milijonų dolerių vertės tanką“, – aiškina S. Bradinas.
Pavyzdį rodo Ukrainiečiai. Ir tokių dronų poreikis – tūkstančiai. Net ne kamikadzių, o skirtų žvalgybai.
„Gyvavimo trukmė, sakoma, kad yra 4 pakilimai. 4 išskridimai ir orlaivis prarandamas“, – sako „Unmanned Defense Systems“ atstovas Jonas Steikūnas.
Tad Ukrainoje lenktynės – tarp elektroninės kovos priemonių ir dronų, bepiločių tobulinimo.
„Tai, ką mes matome, yra modernus karas: ilgojo nuotolio raketos, tikslūs ginklai, autonominės sistemos“, – sako S. Bradinas.
Tad ir prioritetai turėtų būti – oro kontrolė.
„Mano manymu, pafrontės valstybėms reikia ruoštis sustabdyti pirminį puolimą, o tam bus pasitelkti lėktuvai, bepiločiai orlaiviai, sausumos pajėgos, kurios gali būti palaikomos artilerijos ugnimi“, – tikina J. Paasikivi.
Lietuvoje kol kas bepiločių ir dronų pajėgumai tik kuriami.
„Supratimas, kad bepiločių pasaulis yra tas pasaulis, į kurį reikia tvirtai žengti koja ir jame įsisavinti, ir turėti savo strategiją, galiu pasakyti, kad tas yra suprasta“, – pabrėžia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau bepiločius kuriantys verslininkai pasigenda strategijos, kaip išvystyti nacionalinių bepiločių orlaivių gamybą.
„Su bepiločiais mes galime proveržį padaryti, nes tai nereikalauja tokių milžiniškų išteklių kaip tankų ar haubicų gamyba“, – aiškina J. Steikūnas.
Verslininkai pasigenda ir valdžios paramos, kai perkant karinę techniką į Lietuvą būtų perkeliamos ir technologijos.
„Jei prasidėtų Lietuvoje konfliktas, neatvažiuotų nei amerikiečiai, iš kurių perkame bepiločius orlaivius, nei kitos šalys. Net tiems patiems estams ir latviams būtų sudėtinga atvažiuoti taisyti“, – tikina J. Steikūnas.
„Manau, svarbiausių sistemų gamybos pajėgumai šalies viduje – gera idėja. Ir jei esate viena pirmaujančių šalių, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto dronų, turinčių stebėjimo ir puolimo pajėgumų, srityje, tai, be abejo, bus paklausu ir eksportui“, – pritaria J. Paasikivi.
Kariuomenės vadai sako, kad dronai ir bepiločiai, tai tik paramos priemonė.
„Kaip galima palyginti nepalyginamus dalykus. Obuolys ar apelsinas – palygink dabar. Nekontroliuosime mes su dronu teritorijos, mes kalbame apie teritorijos kontrolę“, – pabrėžia A. Radvilas.
„Tankai yra, mano galva ir laikausi tos nuomonės, būtini“, – pritaria ir kariuomenės vadas.
Tačiau ekspertai atkerta, kai biudžetas ribotas ir reikia rinktis, dėmesys turi būti ne sunkiajai ginkluotei, o rezistencijai.
„Tankus suskaičiuoti galima, bet negalima suskaičiuoti pasipriešinimo judėjimo, kai 500 tūkst. lietuvių išsitraukia ginklus ir turi įgūdžių pulti bei veikti prieš Rusijos darinį, kuris įsiveržtų į jūsų šalį“, – įsitikinęs S. Bradinas.
Ir sustabdyti Rusiją esą galima tik modernesne ginkluote ir protingesniais sprendimais.
