„Iš esmės pradėjome viską kurti iš naujo“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kalbėdama apie civilinės saugos sistemą Lietuvoje. Kad ši sritis mūsų šalyje ne vieną dešimtmetį buvo pamiršta, sutinka ir opozicija, ir prezidentūra. Visgi proveržio, ypač per pastaruosius porą metų, anot jų, padaryti nepavyko.
Diskusijos dėl to, kaip gyventojai turėtų elgtis nelaimės ar karo atveju, Lietuvoje prasidėjo netrukus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vardija nuveiktus darbus ir tikina: „Tai yra civilinės saugos atgimimas.“
Visgi nei politinių oponentų, nei prezidentūros tai neįtikina. Jų teigimu, nors pažanga yra padaryta, ji nėra pakankama. Be to, kritikos strėlės skrieja ne tik Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pusėn – atsakomybę portalo LRT.lt pašnekovai meta ir Aplinkos ministerijai, iki šiol nepatvirtinusiai reikalavimų, kad nauji statiniai turėtų priedangas.
„Apie Ukrainos pamokas garsiai kalbame, tačiau patys iš jų mokomės itin vangiai“, – komentare portalui LRT.lt teigė prezidento Gitano Nausėdos atstovai.
Taip pat skaitykite
Nors veiksmų imtasi, proveržio nemato
Kad civilinės saugos sritis Lietuvoje ne vienerius metus stūksojo paraštėse, neneigė ir buvęs premjeras bei buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Anot jo, kad ir šia sritimi reikia rūpintis, nebuvo sudėtinga pamiršti, nes anksčiau galimos grėsmės atrodė daugiau teorinės nei realios, o rūpinamasi buvo tik sauga specifiniuose objektuose.
„Turėjome atominę elektrinę, azoto gamyklą, naftos perdirbimo įmones – tose vietose buvo skiriamas pakankamas dėmesys.
Galimos grėsmės plačiajai visuomenei – ar tai būtų stichinės nelaimės, ar karo atvejis – buvo tik teoriniai dalykai, nes visa tai atrodė labai toli ir atrodė, kad pas mus ar šalia mūsų tai niekada neįvyks“, – kalbėjo šiuo metu Seime dirbantis S. Skvernelis.
Politikas teigė, kad dar jam einant vidaus reikalų ministro pareigas buvo sukurta svetainė www.lt72.lt. Taip pat atspausdinti ir išplatinti lankstinukai, kita popierinė medžiaga, kurioje gyventojams buvo nurodoma, kaip elgtis nelaimės atveju, kokius daiktus susidėti į krepšį, kaip evakuotis ir pan.
„Dėmesys buvo skiriamas, bet, aišku, jis buvo toks... Na... Pagal grėsmes“, – sakė S. Skvernelis.
Tačiau kaip situacija keitėsi per pastaruosius porą metų, po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą? Buvęs premjeras sakė, kad gyventojams, kurie domisi, prieinamos informacijos atsirado daugiau. Visgi tie gyventojai, kurie nelaiko civilinės saugos svarbia, netapo labiau informuoti.
S. Skvernelio manymu, norint, kad reikalinga informacija pasiektų jos neieškančius žmones, yra svarbus darbas siaurose bendruomenėse, reikia dirbti su savivalda.
„Dėl priedangų – iš esmės, sudėlioti ženklai, kur tu galėtum susirinkti į vieną vietą, bet jokios apsaugos ten nėra, tegul žmonės net nesiklaidina.
Tai yra vieta kažkur susirinkti ir laukti kokių nors veiksmų, kur galėtų vykti evakuacija į saugias vietas, kurių pas mus beveik nėra“, – komentavo politikas.
Jis teigė, kad geras sprendimas yra numatyti, jog visi nauji statiniai privalėtų turėti priedangas, tačiau Aplinkos ministerija iki šiol nėra parengusi reikalingų reglamentų.
„Juk čia nereikia sukurti kažkokio inžinerinio ar technologinio įrenginio, tiesiog reikia sudėlioti reglamentą, sąlygas vystytojams, ką jie turi padaryti, kaip nuo šiol statysime daugiabučius, biurus, požemines aikšteles ir pan.
Bet to nesugebama padaryti ir ministras aiškina, kad galima tarptautine praktika pasinaudoti nesuvokdamas, kad mūsų leidimų išdavimas, projektavimas, normatyvai yra nacionalinės teisės dalys ir tu negali ieškoti kažkur kažkokių pavyzdžių“, – kritikavo S. Skvernelis.
Anot jo, gerinant civilinės saugos situaciją reikalinga ne tik strategija, bet ir politinė valia. Be šių dalykų, pasak S. Skvernelio, proveržį padaryti sudėtinga.
„Galbūt ministrų kabinete tiesiog nėra sutelkto suvokimo, kad tai yra svarbus visos valstybės reikalas. <...> Per tuos beveik dvejus metus [nuo karo Ukrainoje pradžios] proveržis yra nepakankamas.
Bandoma daryti, <...> bet, jei pagalvoji apie praktiką, darosi nejauku“, – dėstė buvęs premjeras.
Taip pat skaitykite
Negiria ir prezidentūra
Kad per pastaruosius metus civilinės saugos srityje buvo žengta žingsnių pirmyn, bet pažanga nėra pakankama, komentare portalui LRT.lt nurodė ir prezidentūros atstovai.
Kaip rašoma šalies vadovo Komunikacijos grupės perduotame komentare, nors nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo naujasis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, visgi iki šiol nėra priimti šiam įstatymui įgyvendinti skirti poįstatyminiai teisės aktai.
„O tai reiškia, kad naujai sukurta sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti“, – dėstoma komentare.
Prezidentūra pažymėjo, kad priimtame įstatyme nustatytas reikalavimas statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba didesnį nei 5 aukštų daugiabutį jame suprojektuoti ir įrengti priedangas.
„Deja, iki šiol nesugebėta patvirtinti priedangoms techninių reikalavimų.
Nors šiuo metu vietos, laikomos priedangomis, aktyviai žymimos, tačiau neaišku, ar, įtvirtinus techninius reikalavimus priedangoms, neteks tų ženklų nukabinti, nes pažymėtos patalpos tiesiog neatitiks reikalavimų“, – nurodė prezidento atstovai.
Komunikacijos grupės perduotame komentare taip pat rašoma, kad iki šiol valstybėje nėra ir apibrėžtos aiškios strateginės krypties, kaip vystyti ir stiprinti civilinės saugos sritį.
Anot prezidentūros, nors jau prieš daugiau nei metus buvo žadėta patvirtinti civilinės saugos plėtros ir stiprinimo programą, kurioje būtų įtvirtintos ilgalaikės ir finansiniais įsipareigojimais grįstos civilinės saugos stiprinimo kryptys ir priemonės, tik dabar vyksta diskusijos dėl programos.
„Svarbu ir tai, kad nors institucijų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms geriausiai patikrinamas pratybose, tačiau realių, identifikuoti trūkumus ir ydas leidžiančių pratybų vyksta tikrai per mažai. Apie Ukrainos pamokas garsiai kalbame, tačiau patys iš jų mokomės itin vangiai“, – komentare nurodė šalies vadovo Komunikacijos grupė.
Viską kuria iš naujo
Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su kritika nesutinka ir teigia, kad tai, kas buvo nuveikta civilinės saugos srityje, yra šios srities atgimimas. Pasak jos, iki šiol šiai sričiai nebuvo skiriama dėmesio.
„Iš esmės, pradėjome viską kurti iš naujo. Per labai trumpą laiką nuo karo pradžios sukūrėme naują priedangų sistemą, nes buvo pasirinktas toks valstybės kelias, ir šiandien jau turime apie 3 000 priedangų, kurios pažymėtos, sistema yra.
Kiekvieną savaitę atliekamas monitoringas, siekiant turėti priedangų tinklo plėtrą. Į šį procesą aktyviai įsitraukia savivaldybės, bet, žinoma, dar yra ką nuveikti“, – aiškino ministrė.
A. Bilotaitė, kaip ir S. Skvernelis bei prezidentūra, nurodė laukianti, kol Aplinkos ministerija patvirtins reikalavimus dėl priedangų naujai statomuose objektuose. Susitarimas dėl priedangai tinkamų objektų, ministrės teigimu, pasirašytas ir su Bažnyčia.
„Esame pasiruošę ir patvirtinę Vyriausybėje Civilinės saugos koncepciją, kurią labai objektyviai paruošėme, visas kryptis, kuriomis valstybė turi eiti. Dabar vyksta Civilinės saugos programos rengimas, ten jau bus konkretūs dalykai su konkrečiais terminais“, – dėstė A. Bilotaitė.
Ji tęsė, kad kiekvienoje savivaldybėje atsiranda parengties pareigūnų. Ministrė teigė, kad daug kas priklauso nuo pačių savivaldybių, ypač kalbant apie pasiruošimą gyventojų evakuacijai.
Taip pat skaitykite
„Civilinė sauga yra mano vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – jos atgimimas, procesų judinimas. Visa komanda, visa ministerija tikrai daug dirba, kad visas puses atspindėtų“, – portalui LRT.lt pabrėžė vidaus reikalų ministrė.
Reikalavimus žada kitų metų pradžioje
Apie iki šiol neparengtus reikalavimus statiniams turėti priedangas paklausta Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresn. patarėja Aleksandra Černiauskienė komentavo, kad Kauno technologijos universiteto mokslininkai parengė analizę apie rengiamus pasiūlymus dėl slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų techninio normavimo reikalavimų.
Lapkričio 17-ąją analizė buvo pristatyta socialiniams partneriams, su kuriais diskutuota dėl būsimų techninių šių statinių reikalavimų, taip pat teikti konkretūs teisinio reguliavimo pasiūlymai.
„Po šio susitikimo mokslininkai iki gruodžio vidurio yra įsipareigoję parengti galutinę studiją. Tuomet šis dokumentas bus dar sykį pristatytas ir aptartas su socialiniais partneriais.
Aplinkos ministerija, gavusi galutinai su praktikais mokslininkų išdiskutuotus pasiūlymus, kitų metų pradžioje parengs teisės aktą, kuriame bus nustatyti projektavimo reikalavimai. Planuojama, kad tai bus padaryta kitų metų I ketvirtį“, – komentavo A. Černiauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tai, jog nėra privalomų reikalavimų slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų projektavimui ir įrengimo techniniam normavimui, nėra kliūtis slėptuvėms, kolektyviniams statiniams ir priedangoms projektuoti ir statyti, remiantis analogais, rekomendacijomis, ekspertiniu vertinimu.
Be to, pertvarkyti jau įrengtų patalpų, anot ministerijos vyresniosios specialistės, atsiradus naujiems normatyvams, nereikės.
„Siekiant parengti kokybiškus ir tikslingus slėptuvių, kolektyvinių apsaugos statinių ir priedangų projektavimo ir įrengimo techninio normavimo reikalavimus, buvo vykdomas viešųjų pirkimų konkursas. Kadangi tai darbas, reikalaujantis analitinių, akademinių ir teisinių žinių, procesas užtruko.
Kaip ir minėjome, šiuo metu yra atliekamas Lietuvos ir užsienio šalių teisės aktų reikalavimų ekspertinis vertinimas, rengiami teisinio reguliavimo pasiūlymai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimai rengiami išanalizavus Suomijos ir Švedijos normų reikalavimus“, – portalui LRT.lt teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
