Vyriausybei svarstant Civilinės saugos stiprinimo koncepciją, turinčią padėti gyventojams pasirengti karui ar ekstremaliajai situacijai, dalis Lietuvos žmonių savo iniciatyva kasasi ar tvarkosi rūsius, kuriuose slėptųsi nelaimės atveju. LRT RADIJO kalbinti ekspertai pabrėžia, jog rūsiai išties gali apsaugoti gyventojus nuo oro pavojaus. Be to, branduolinės atakos atveju juose besislepiantiems žmonėms apšvitos lygis gali sumažėti iki 100 kartų.
Vilkaviškio rajone, netoli Obšrūtų kaimo esančiame vienkiemyje gyvenantys senjorai Vytautas ir Janina Rugiai sako, kad karo atveju slėptųsi būtent savo rūsyje. Šiuo metu jį tvarko jų sūnus.
„Slėptuvė [čia] bus, mes slėpsimės. Sūnus taip nusprendė. (...) Jis ten tinkuoja dabar viską, naujas duris padarė, naujus laiptus dėsim, nes jau sulūžę beveik. Bulvių pasidėsim, visokių atsargų, o jei reiks, ir pasislėpsim“, – LRT RADIJUI atvirauja Janina.
Šiuo metu savo sodyboje rūsį įsirenginėja ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Visgi jis sako labiau nerimaujantis ne dėl bombardavimo, o dėl galimo radioaktyvių medžiagų nuotekio iš Astravo atominės elektrinės.
„Mes nuolat kalbam, kad galėtų kilti karas, dar kažkas, tačiau būkim turtingi ir teisingi – jeigu vyksta karas ir tu esi viduryje nieko, vienkiemyje, tau pergyventi dėl bombardavimo yra mažiausias galvos skausmas.
Aš gal daugiau galvoju apie tą pačią Astravo elektrinę, kuri yra labai nesaugi. Laiko klausimas, kada bus radioaktyvus nuotekis iš jos. Tai man rūsys yra reikalingas tam atvejui, jei eitų radioaktyvus debesys, kad mes galėtume trumpam pasislėpti“, – pasakoja D. Antanaitis.
Atsargos majoras teigia į rūsį jau susidėjęs visas reikiamas atsargas: mėsos konservų, makaronų, žvakių, elektros generatorių, keliasdešimt litrų kuro.
Pasak Arvydo Kazlausko, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Civilinės saugos skyriaus viršininko, branduolinės nelaimės atveju tikslingiau būtų ne slėptis, o bėgti nuo taršos. Visgi, skuba pridurti jis, patalpose, ypač rūsiuose, užsidariusiems žmonėms gaunamas radiacijos kiekis gerokai sumažėja.
„Kalbant tiek apie radiacinę, tiek apie cheminę taršą, reikėtų paminėti, kad nuo jos slėptis nereikėtų, tiesiog reikėtų bėgti nuo jos. Priedanga ar saugi patalpa nuo tos taršos ilgą laiką neapsaugos.
Bet kokiu atveju, gavus informaciją apie gresiančią cheminę ar radiacinę taršą, aišku, lauke likti yra nesaugu, reikia kuo greičiau eiti į patalpas. (...) Net būnant mediniame name, žmogaus apšvitos lygis sumažėja 2 kartus, o mūriniame name – net 10 kartų.
Tiems, kas turi mūrinius rūsius, aišku, pasiseks labiau, todėl kad apšvitos lygis tokiose patalpose sumažėja nuo 40 iki 100 kartų“, – LRT RADIJUI atskleidžia Kauno PGV specialistas.
Pašnekovas pabrėžia, kad pasislėpus tam tikroje patalpoje, būtina uždaryti langus, užkimšti dūmtraukius ar vėdinimo angas, šlapiu audeklu uždengti durų apačią. Imantis tokių priemonių, anot A. Kazlausko, patalpose saugiai išbūti bus galima ilgesnį laiką.
Eksperto teigimu, jeigu arti žmogaus nėra pastatų, kurie oficialiai būtų paženklinti kaip priedanga, karo atveju pasislėpti puikiai tiks ir savo rūsiuose.
„Nelaimė mus gali užklupti bet kuriuo metu ir tokią priedangą mes turėtume rasti kuo greičiau ir patekti į ją kuo greičiau. Todėl tikrai tiks ir tie namų pusrūsiai ir rūsiai – tiek individualių namų, tiek daugiabučių namų“, – sako A. Kazlauskas.
Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Laisvūnas Bartkevičius tvirtina, kad gyventojams, norintiems slėptuvę įsirengti savo rūsiuose, svarbu išsikviesti specialistus, kurie įvertintų turimo rūsio pritaikomumą arba, jeigu rūsio nėra, padėtų jį iškasti.
„Reikia kviestis projektuotoją ar ekspertą, kurie vertina pastatų būklę, ir jie įvertins tą lygį. Aišku, jeigu jau yra skelbiamas kažkoks oro pavojus, tu nori nenori turi nepasilikti bute ar aukštai kažkur, vis tiek jau turi bėgti į rūsį.
Bet žmonės net ir vizualiai gali matyti įtrūkimus. (...) Jeigu jaučiate, kad netvarkingas rūsys, nežinote, bijote, jeigu yra galimybė, [reikėtų] greitai pasižiūrėti, kur artimiausia (...) priedanga pažymėta. Šituo reikėtų užsiimti jau dabar“, – teigia L. Bartkevičius.
Vertinant bendrai, anot jo, pagal galiojančius teisinius statybų reglamentus, namų rūsiai yra tinkamos vietos slėptis nuo pavojaus, galinčios atlaikyti ir namo griūtį.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
