Naujos gyvenimo įgūdžių pamokos kelia aistras tiek tarp dalies tėvų, tiek mokytojų. Tėvų forumas kaltina, kad per pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo sekso. Švietimo ministerija aiškina, kad nieko panašaus nebus.
Vis dėlto – ko mokyti, dar nežino ir dalis mokytojų, kai kurie dar eis į kursus, kiti, kaip Vilniaus licėjaus direktorius, teigia, kad programa be jokių mokomųjų priemonių, o mokyti pradeda mokytojai, kurie apskritai nėra parengti. Tad prašosi išvada, kad nauja pradžia nėra sklandi.
Alytaus Šventojo Benedikto gimnazijos mokytojos varto prieš 18 metų išleistus vadovėlius apie gyvenimo įgūdžius.
Biologijos ir žmogaus saugos mokytojos teigia, kad nuo rugsėjo prasidėjusių naujų gyvenimo įgūdžių pamokų turinys – nenaujas.
„Viskas yra šnekėta, turėjom programų, kurios buvo integruotos, dalis jų atsiduria gyvenimo įgūdžiuose“, – sako mokytoja Asta Stankevičienė.
Mokytojos džiaugiasi, kad 30 procentų pamokų galės pasirinkti pagal save.
„Realiai tu atsirenki, kas atitinka tave kaip žmogų, kas neperžengia įsitikinimų, apie ką drąsiai gali kalbėti su vaikais“, – sako A. Stankevičienė.
Jos kolegė Lionė Vilkelienė mano, kad dalykas yra reikalingas.
„Štai pirmosios temos – nerimas, stresas. Man atrodo, labai svarbu jaunam žmogui žinoti požymius, kad čia yra stresas“, – sako ji.
Paruošti vaikus suaugusiųjų gyvenimui
Programos kūrėjai tvirtina, kad atpažinti emocijas – pirmas dalykas, kurio mokysis dar pradinukai. Jiems informacija bus integruota į kitas pamokas. O 5–10 klasių mokiniai jau turės atskiras gyvenimo įgūdžių pamokas. Visos programos tikslas, teigiama, paruošti vaikus suaugusiųjų gyvenimui.
„Pagrindas yra socialinis emocinis ugdymas, praplėstas tokiomis temomis kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių, smurto prevencija, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, na ir, žinoma, lytiškumo ugdymas“, – teigia Agnė Liucilė Andriuškevičienė, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja.
Pamokos jau prasidėjo, bet mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas tikisi, kad mokytojai visiškai pasirengę dėstyti dalyką bus spalį – kol kas mokosi, kaip reikės mokyti.
„Mūsų įstaigoj 6 mokytojai dėstys, jiems kilo prieš dėstant klausimų, juos deleguosime į mokymus, kol kas nepriimam iš šalies žmogaus, kuris dėstytų, mūsų specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, technologijų mokytojai“, – sako jis.
Ir ne visi mokytojai dėl naujos programos nusiteikę pozityviai: Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, ko mokyti – nenurodyta.
„Diegiama programa be apskritai kažkokių mokomųjų priemonių, įsivaizduojamais paruoštukais, – sako jis. – Pradeda mokyti mokytojai, kurie apskritai nėra paruošti mokymo programai.“
Ministerija teigia, kad naujų mokomųjų priemonių ir nebus.
„Parengtos metodinės rekomendacijos mokytojams, pateikiami planai“, – sako ministro patarėja A. L. Andriuškevičienė.
Sąmokslo teorijos
Ką tiksliai turėtų dėstyti, dar nežino ir patys mokytojai, tai puiki terpė sklisti sąmokslo teorijoms.
Socialiniuose tinkluose pasklido netikras dokumentas, kuriama rašoma, kad gyvenimo įgūdžių pamokoje bus mokoma lytiškumo pagal LGBT standartus.
„Pastaruoju metu pateikiama daug klaidingos informacijos, dezinformacijos ir tai parodo programos reikalingumą, parodo, kad lytiškumo ugdymas turi stigmą, yra tabu, istorinis palikimas, kuris turi keistis“, – tikina A. L. Andriuškevičienė.
Ministerijai tai paneigus, Tėvų forumas vis vien sako, kad kliūva, kad metodinėse rekomendacijose nurodomos LGBT palaikančios organizacijos.
„Tėvai nenori savo vaikų pastūmėti link homoseksualumo, ta baimė didelė, nes homoseksualūs asmenys užauga įprastose šeimose“, – sako Tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas.
Švietimo ministerija sako, kad homoseksualumas pamokose bus minimas tik kalbant apie toleranciją.
„Seksualinė orientacija minima įvairovės kontekste – vaikai mokomi būti tolerantiški, priimti įvairovę, nesvarbu, koks žmogus, kokia seksualinė orientacija, religija, odos spalva“, – tikina ministro patarėja.
Tėvų forumo tarybos pirmininkas taip pat teigia – tėvai nuogąstauja, kad pamokose seksas mokykloje pateikiamas kaip neišvengiamybė.
„Rengimo šeimai praktiškai nėra, lieka tik sveikatos dalis lytiškumo, tai pateikiama per sveikatos prizmę, per dvi rizikas – lytiškai plintančios ligos ir nėštumas, nepageidaujamas nėštumas, – sako K. Mikolajūnas. – Tokio dalyko kaip santykių kūrimas, šeimos planavimas jokių nėra.“
Lytinio švietimo klausimai
Viena iš programos rengėjų Daiva Šukytė sako, kad su vyresniųjų klasių mokiniais per gyvenimo įgūdžių pamokas bus kalbama ir apie kontracepciją bei nėštumą, ir apie santykių kūrimą.
„Kad išmoktų pasakyt ne – ankstyvieji seksualiniai bandymai, jie man kelia riziką karjerai, gyvenimo planams“, – sako ji.
Tačiau, ar vaikams apskritai reikia mokytis apie kontracepciją, kai kurie abejoja.
„Aš nežinau, ar 13–14 metų vaikui septintoj klasėj reikia aiškintis, kokias kontraceptines priemones galima pasirinkti savarankiškai, o kokias tik su gydytojo priežiūra, – TV3 eteryje piktinosi advokatas Ignas Vėgėlė. – Arba kaip kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui – toks pavyzdys pateiktas nuorodoje, programos nuorodoje.“
Programos rengėjai sako, kad I. Vėgėlė ištraukė eilutę iš vienos metodinių rekomendacijų, kuriomis galima remtis, bet kurios nėra programos dalis.
„Vėgėlė ištraukė iš rengtos metodinės rekomendacijos NVO, prižiūrimos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ištraukė vieną eilutę. Tai – ne programoje, tai knygoje“, – paaiškina D. Šukytė ir patikina, kad kaip pasigaminti kontracepcijos priemonių, vaikai nesimokys.
„Mes gerbiam mokytoją, vertinam, suprantam, kad kritiškai mąstanti asmenybė, mokytojas, gebantis atsirinkti ir programą įgyvendinti, o ne rekomendacijas“, – priduria viena iš programos rengėjų.
Tačiau kai programa neaiški, pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus S. Jurkevičiaus, ir patys mokytojai gali tiesiog nusikalbėti.
„Kam kaip išeina, tas taip ir daro – manau, jau ir taip girdime, per kai kurias pamokas pilietinio, dorinio (ugdymo) įvyksta keistų mokymo aspektų, nusikalbėjimų iš mokytojų pusės, – perspėja direktorius. – Tai čia dar sukuriama prielaida nusikalbėti, įklimpti į keistus kontekstus, turint omeny be mokymo priemonės.“
