Šalies vadovas Gitanas Nausėda, paklaustas apie poziciją civilinės sąjungos atžvilgiu, teigė, jog civilizuotose valstybėse yra poreikis reglamentuoti tos pačios lyties porų santykius, tačiau, pasak prezidento, šį klausimą galima spręsti įvairiais būdais.
Prieš sekmadienį prasidedančią Seimo rudens sesiją šalies vadovas tradiciškai susitiko su Seimo valdyba. Po susitikimo tiek G. Nausėda, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog prezidento ir parlamento valdybos matymas dėl svarbiausių klausimų sutampa.
Vienas iš susitikime aptartų klausimų – žmogaus teisės.
„Noriu pasidžiaugti, kad sutapo matymas, jog žmogaus teisės turi būti suvokiamos kiek įmanoma plačiau, kad tai yra taip pat saugumo dalis žvelgiant plačiąja prasme“, – teigė parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Valdančiųjų atstovai jau teigė, kad ši rudens sesija yra kone paskutinė proga priimti parlamente jau du iš trijų laiptelių perkopusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Tiesa, G. Nausėda kol kas nepatvirtina, ar pasirašytų įstatymą, jei jam Seimas pritartų.
„Jūs norite, kad aš su bizūnėliu ginčiau Seimą greičiau įstatymą priimti? Seimas yra savarankiška valdžios institucija, ji priima įstatymus tada, kai jie subręsta.
Šis įstatymas yra praėjęs svarstymo stadiją, tačiau paskutiniu momentu dažnai iš salės pasigirsta įvairiausių siūlymų, kurie kartais gali labai smarkiai pakeisti įstatymą į vieną ar kitą pusę. Štai kodėl noriu pamatyti patį įstatymą, kai jis bus priimtas, ir tada apsispręsti dėl jo pasirašymo arba vetavimo“, – komentavo prezidentas, paklaustas, ar nereikia jam išsakyti aiškios savo pozicijos civilinės sąjungos atžvilgiu.
Paklaustas, ar apskritai mato poreikį teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius, G. Nausėda teigė, jog civilizuotos valstybės požymis yra „noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių tokią seksualinę orientaciją, santykius“.
„Beje, tai nėra vienintelė alternatyva. Matau poną Saudargą, kuris buvo pasiūlęs Seimui artimojo ryšio institutą. Atrodo, kad Seimas, kaip ir atmetė, bet negalutinai, galbūt, šitą alternatyvą.
Manau, kad klausimą galima spręsti įvairiais būdais, žinome, kad visuomenėje yra skirtingos nuomonės, kad ir bažnyčia nepasisako prieš santykių reglamentavimą. Tačiau dar kartą kartoju – man svarbu, kad būtų išsaugoti Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia. <...> Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės teisinis dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – sakė G. Nausėda.
Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad prezidento palaikymas ir tos pačios lyties, ir skirtingų lyčių porų partnerystei, kaip vienam iš žmogaus klausimų, yra labai svarbus.
„Šiandien iš esmės girdėjome tą nuskambėjusį rūpestį žmogaus teisėmis, susitikimo valdyba metu taip pat ir opozicijos valdybos nariai aiškiai išsakė lūkestį prezidento lyderystės.
Manau, kad turime gerus šansus sutelkę jėgas ne tik Seime, bet ir kitose valdžios šakose, žengti tą paskutinį žingsnį, kuris padarytų garbę šios kadencijos Seimui ir išspręstų labai įsisenėjusią skolą žmogaus teisėms Lietuvoje, nors tikrai yra ir daug daugiau, ir platesnių klausimų žmogaus teisių srityje“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Pats G. Nausėda sakė žmogaus teises suvokiantis plačiai ir tai yra ne tik seksualinių mažumų, bet ir šeimų, senjorų teisės: „Lygiai tokios pačios žmogaus teisės yra ir mūsų senjorų finansinė padėtis, ir šeimų padėtis, ypač šeimų, auginančių vaikus, ir žmonių su negalia padėtis.
Kai kalbame apie žmogaus teises, nepamirškime, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis šiandien turi tokias žmogaus teises, kurių atžvilgiu galėtume pasistengti labiau ir garantuoti tas teises platesne ir gilesne apimtimi.“
